Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3022-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
A15.-3022-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02754-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. T.
Nukentėjusysis
E. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3022-1131/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02754-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Deimantei Fiodorovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. T. ir jos įgaliotai atstovei advokatei L. G.,

nukentėjusiajam E. Š.,nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 6.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 101, 222 punktų reikalavimus. Taip A. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. T., apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad tą dieną blogai jautėsi, bet buvo prižadėjusi vaikams į mokyklą nupirkti gėlių. Važiavo į gėlių parduotuvę, ten nuo kvapų pasidarė dar blogiau, neturėjo vaistų su savimi. Važiavo atbula, trenkėsi į mašiną, gal ir pajuto, kad atsitrenkė, kažkokį garsą girdėjo. Ji nelabai suprato, kas įvyko, tiesiog išsigando ir nuvažiavo namo. Namie išgėrė vaistų, užmigo, atsikėlusi suprato, kad kliudė mašiną, skambino pati į policiją, iš pirmo karto neprisiskambino. Kai prisiskambino, jai pasakė paskambinti vėliau, nes tuo metu nebuvo budinčio policininko. Pavyko gal 15 val. prisiskambinti, paprašė jos atvažiuoti pirmadienį, nes buvo darbo pabaiga. Pirmadienį nuvyko į policijos komisariatą, viską paaiškino. Jai nebuvo prasmės bėgti, visi automobilio dokumentai tvarkingi, automobilis apdraustas, 14 metų vairuoja, nė karto neturėjo nuobaudų. Labai gėda ir prieš nukentėjusįjį, jo labai atsiprašo, nes tikrai šito nenorėjo. Automobilis priklauso jos vyrui. Šeimoje yra tik vienas automobilis, juo į mokyklą yra vežamos jų nepilnametės dukros, nes atstumas iki mokyklos yra 5 km. Dažniausiai ryte veža vyras, o ji jas pasiima. Vyras dirba pamainomis, todėl ne visada turi galimybę jas paimti iš mokyklos. Be to, jai labai dažnai reikia vykti į gydymo įstaigą tyrimams atlikti, važiuoja pati arba vyras nuveža, jei nedirba.

Nukentėjusysis E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tądien jis atvažiavo į gėlių bazę, pasistatė automobilį, matė, kad priekyje stovėjo kitas tamsios spalvos automobilis. Nuėjo apsipirkti, vaikščiojo, atėjo bazės darbuotojas, paklausė, ar tas automobilis jo, ir pasakė, kad į jį įvažiavo ir išvažiavo. Jis pats įvykio nematė. Buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, bamperio grotelės, abu radiatoriai, radiatorių rėmas, bamperio stiprintuvas. Draudimas žalą atlygino. Automobilis dabar sutvarkytas, pretenzijų neturi. A. T. atsiprašymą priima, prašo jai skirti kiek įmanoma švelnesnę nuobaudą.

Iš rašytinio 2020 m. rugsėjo 14 d. A. T. paaiškinimo nustatyta, kad ji 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 6.35 val. vairavo automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris priklauso jos vyrui E. T.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje važiuodama atgaline pavara, matomai kliudė svetimą mašiną. Kadangi nepajuto ir nesuvokė, kad kliudė automobilį, išvažiavo iš įvykio vietos. Pažymi, kad sutinka, jog galėjo kabliu kliudyti kitą automobilį, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 6).

Iš rašytinio 2020 m. rugsėjo 11 d. E. Š. paaiškinimo matyti, kad jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį. Netrukus darbuotojai jam paaiškino, jog jam įvažiavo į automobilį ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Susidūrimą galimai matė liudininkas, kuris matė moterį rudais plaukais su akiniais, automobilis galimai ,,Toyota“ (b. l. 5).

(duomenys neskelbtini) vyr. patrulio E. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 6.35 val. buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kuri pasišalino. Atvykus pasitiko pranešėjas E. Š., kuris paaiškino, jog paliko stovėti automobilį, o grįžęs jį rado apgadintą. Iš vaizdo įrašo buvo nustatyta, kad automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir susidūrė moteris. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 6.35 val. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, moteris, vairuodama automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulomis nesilaikė saugaus atstumo iki gale stovėjusio automobilio ir susidūrė su juo, pasišalindama iš eismo įvykio. Vaizdo įraše matosi eismo įvykis (b. l. 2, 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad tamsios spalvos automobilis pradeda važiuoti atbulas ir trenkiasi į gale stovintį šviesios spalvos automobilį, kuris nuo smūgio akivaizdžiai sujuda. Tuomet tamsios spalvos automobilis keletą skundžių stovi, po to apsisuka ir išvažiuoja iš aikštelės (b. l. 14).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš 2020 m. rusėjo 11 d. eismo įvykio schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), automobilis ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino (b. l. 4).

Iš Valstybinės įmonės ,,Regitra“ registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – E. T. (b. l. 7, 27).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2020 m. rugsėjo 16 d. remonto sąmatos Nr. CLT2165909 matyti, kad automobilio ,,Chrysler “(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM (po išskaitymo) yra 4570,48 Eur (b. l. 9-11).

Dėl A. T. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos A. T., kaip automobilio ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, A. T. rašytinio paaiškinimo ir jos paaiškinimo teismo posėdžio matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios A. T. savo kaltę pripažino ir neneigė, kad važiuodama atbula kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, A. T. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: nukentėjusiojo rašytiniu paaiškinimu ir paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio E. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 6.35 val. buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kuri pasišalino (b. l. 2, 13); vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip tamsios spalvos automobilis pradeda važiuoti atbulas ir trenkiasi į gale stovintį šviesios spalvos automobilį, kuris nuo smūgio akivaizdžiai sujuda, tuomet tamsios spalvos automobilis keletą skundžių stovi, po to apsisuka ir išvažiuoja iš aikštelės (b. l. 14); eismo įvykio schema (b. l. 4), UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2020 m. rugsėjo 16 d. remonto sąmatos Nr. CLT2165909, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Chrysler “(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM (po išskaitymo) yra 4570,48 Eur (b. l. 9-11).

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad A. T., prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, taip pažeidė KET 101 punkte nustatytą vairuotojo pareigą prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Sprendžiant dėl A. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

A. T. teismo posėdžio metu teigė, kad ji tądien jautėsi blogai, dar blogiau pasijuto gėlių parduotuvėje, važiavo mašina iš aikštelės, gal ir pajuto, kad atsitrenkė į kitą mašiną, kažkokį garsą girdėjo. Ji nelabai suprato, kas įvyko dėl savo prastos savijautos, tiesiog išsigando ir nuvažiavo namo. Jai jokio reikalo bėgti iš eismo įvykio vietos nebuvo, mašina tvarkinga, drausta, o ji yra ilgametė vairuotoja, nuobaudų neturi. Grįžusi namo, išgėrusi vaistų, pamiegojusi ir pasijutusi geriau, suprato, kad kliudė mašiną, todėl skambino policijai, norėdama pranešti, kas įvyko.

Iš A. T. paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat iš jos rašytinio paaiškinimo policijoje, matyti, kad A. T. suprato, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, tačiau išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, šiuo aspektu svarbus įrodymas yra byloje esantis vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis gan stipriu smūgiu atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusiojo automobilis, 7 vietų, M1 klasės, sveriantis daugiau nei 2 tonas, akivaizdžiai sujudėjo. Taigi, automobilių kontaktas buvo itin stiprus, po kontakto išbėgo nukentėjusiojo automobilio aušinimo skystis, be to, nukentėjusiajam sandėlio darbuotojas nurodė, kad jis girdėjo automobilių susidūrimą. Taigi akivaizdu, kad A. T. suprato dalyvavusi eismo įvykyje ir tai suprasdama iš jo tyčia pasišalino, nors privalėjo likti įvykio vietoje ir imtis atitinkamų veiksmų jam įforminti, kaip nustatyta KET 222 punkte. A. T. atsakomybės nepaneigia ir tai, kad ji ėmėsi veiksmų pranešti apie ryte įvykusį eismo įvykį po pietų, kaip minėta, KET 222 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui kyla pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį.

A. T. nurodomos aplinkybės, kad taip ji padarė dėl to, jog tądien ji jautėsi prastai, po apsilankymo gėlių turguje pasijuto dar prasčiau, neturėjo su savimi vaistų ir pan., taip pat ir subjektyvus įvykio vertinimas, neturi reikšmės A. T. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir nepaneigia jos tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad KET 14 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju A. T., pasijutusi blogai gėlių turguje, taip pat žinodama savo sveikatos būklę dėl jai taikomo gydymo, privalėjo laikytis KET reikalavimų ir esant tokiai būklei nevairuoti padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, o kviestis greitąją pagalbą ir (arba) imtis kitų priemonių dėl tuo metu buvusios savo sveikatos būklės. Iš advokatės pateiktos gydymo įstaigos pažymos matyti ir tai, kad po pacientei A. T. taikomo chemoterapinio gydymo sąmonės sutrikimų ar situacijos suvokimo sutrikimų neturėtų būti, kokia pacientės būklė buvo įvykio metu, negali pakomentuoti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu atbulas vairavęs automobilį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkęs į stovintį automobilį jį apgadino, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie jos veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad ji suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodama sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad A. T. veiksmais dėl automobilio Chrysler (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų padaryta žala siekia 4570,48 Eur (b. l. 10-11) t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur) pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog A. T., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį ,,Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, padariusi eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Nors administracinio nusižengimo protokole A. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, tačiau nenurodyta aplinkybė dėl padarytos žalos, todėl ji nurodytina A. T. administracinio nusižengimo aprašyme. Pažymėtina, kad tai nesunkina jos teisinės padėties, be to, teismo posėdžio metu A. T. apie tai buvo įspėta.

Dėl A. T. skirtinų nuobaudų

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. T., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (ji padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – vairuodama transporto priemonę, apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams), vairavo labai prastos sveikatos būklės, į administracinėn atsakomybėn traukiamos A. T. asmenybę – administracine tvarka nebausta, yra ilgametė drausminga vairuotoja, duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nukentėjusiojo atsiprašė, atsiprašymą jis priėmė, A. T. savo veiksmai padarė gana didelę žalą (4570,48 Eur), nukentėjusiajam žalą atlygino draudimas, pretenzijų jis A. T. neturi, A. T. dirba, yra susituokusi, turi dvi nepilnametes mokyklinio amžiaus dukras, kurias kartu su sutuoktiniu turi pilnai išlaikyti, taip pat į jos patiriamas sveikatos gydymo išlaidas (b. l. 22-25). A. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. T. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas A. T. paskirti švelnesnę negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, A. T. ir jos šeimos materialinę padėtį, taip pat į A. T. sveikatos būklę ir dėl to patiriamas gydymo išlaidas, į tai, kad už nukentėjusiajam draudimo atlygintą žalą ateityje draudimui materialiai bus atsakinga A. T., teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Dėl administracinio poveikio priemonių

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokių administracinio poveikio priemonių taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors A. T., vairuodama transporto priemonę, padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, kuriais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui, eismo saugumui, t. y. šiais savo veiksmais apgadino automobilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių, vairavo būdama prastos sveikatos būklės, kai KET nuostatos tą draudžia daryti, tačiau ji tiriant ir nagrinėjant bylą, savo padarytus nusižengimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo akivaizdžiai matyti iš jos elgesio teismo posėdžio metu, atsiprašė nukentėjusiojo, bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas nebuvo apsunkintas, praėjus pusei dienos, ji, vis tiek supratusi, ką padarė, pati kreipėsi į policiją ir ten paaiškino visas įvykio aplinkybes. Be to, būtina atsižvelgti į A. T. asmenybę. Ji anksčiau nė karto netraukta administracinėn atsakomybėn, byloje duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra. Taigi A. T., turėdama ilgametę vairavimo patirtį, iki šiol nepriekaištingai laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų. Jos nustatyti šioje byloje administraciniai nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad ji yra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus. Be to, ji yra susituokusi, turi dvi nepilnametes mokyklinio amžiaus dukras, kurias reikia vežioti į mokyklą, dėl sutuoktinio pamaininio ir kilnojamojo darbo pobūdžio jis ne visada gali paimti dukras iš mokyklos, taip pat pati A. T. sunkiai serga, jai taikomas chemoterapinis gydymas, dėl to jai nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose, tiek ji, tiek sutuoktinis dirba, automobilis yra vienintelis šeimoje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir (ar) transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.

A. T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. T. paskirtos vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudos mokėjimą 22 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Teisėja Asta Benetytė