Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1517-800/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/02379 ir 0070/14/02380, suinteresuotas asmuo - akcinė bendrovė „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis 2014 m. gruodžio 1 d. patvarkymu vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/02379 ir Nr. 0070/14/02380 pareiškėjo A. K. skundo netenkino. Nurodė, kad gavus vykdyti vykdomąjį dokumentą, jis nedelsiant, nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių įstatyminių nuostatų, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o jų nenustatęs - 2014 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti, bei raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 644 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas A. K., gavęs iš antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą vykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/02379 ir 0070/14/02380, turėjo antstoliui pranešti apie pateiktą skundą teismui dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L. – B. veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus Nr. 2-13173 ir Nr. 2-13174 ir šių vykdomųjų įrašų panaikinimo. Nežiūrint to, antstolio nuomone, skundo padavimas dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L. – B. veiksmų nesudaro pagrindo sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus. Pripažinęs, jog tai yra būtina, teismas turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus rašytinio proceso tvarka. Todėl 2014 m. lapkričio 14 d. gavus 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-44573-734/2011, kuria teismas nutarė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L. – B. 2014 m. spalio 3 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2-13174 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo A. K. skundas dėl notarės L. – B. veiksmų, antstolio 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 3 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-13173 ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 3 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-13174 dėl 534 361,30 Lt skolos, sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. liepos 31 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos nuo 2014 m. liepos 31 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos išieškojimo iš skolininko A. K., subsidiariai su skolininku atsakingas įkaito davėjas R. K., priverstinai iš varžytinių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą, t. y. nuomos teisę į 0,2918 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. K. ir R. K., išieškotojo AB Swedbank banko naudai (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento (notaro išduotų vykdomųjų įrašų) vykdyti, kadangi patvarkymo dėl vykdomųjų įrašų priėmimo vykdyti metu dėl Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-B. veiksmų, išduodant minėtus vykdomuosius įrašus Nr. 2-13-173 ir Nr. 2-13-174, ir šių vykdomųjų įrašų panaikinimo teismui buvo paduotas skundas, kuris vykdomųjų įrašų pateikimo vykdymui metu nebuvo išnagrinėtas, kas, anot apelianto, sudaro akivaizdžias kliūtis priimti pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Visų pirma, CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia būtent CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Pažymėtina, kad akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. CPK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Bylos duomenimis nenustatyta, kad antstoliui buvo žinoma apie pareiškėjo A. K. skundą teismui dėl notarės veiksmų ir vykdomųjų įrašų panaikinimo. CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, taigi pareiškėjas A. K., pateikęs skundą dėl notaro veiksmų ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, apie tai turėjo informuoti ir antstolį. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog jo nurodytos kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui buvo akivaizdžios.

Antra, notaras atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad notaro išduoti vykdomieji įrašai, sprendžiant klausimą dėl vykdomųjų įrašų priėmimo vykdyti, buvo pripažinti negaliojančiais, todėl ir šiuo pagrindu antstolis neturėjo objektyvių priežasčių įžvelgti kokių nors kliūčių pateiktam vykdomajam dokumentui priimti. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų ir dėl minėtų vykdomųjų įrašų panaikinimo yra atmestas kaip nepagrįstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44573-734/2014, įsiteisėjo 2015 m. vasario 26 d., Vilniaus apygardos teismui palikus šią nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-287-640/2015). Taigi ir dėl paminėtų aplinkybių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomųjų įrašų vykdyti nebuvo ir nėra.

Trečia, pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašė panaikinti 2014 m. spalio 28 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2014 m. spalio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal suformuotą teismų praktiką antstolio siūlymas raginime įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011). Tuo tarpu CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tiek patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tiek ir vykdymo išlaidų skaičiavimai, tačiau tik tada, kai vykdymo išlaidos išieškomos patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi jie skolininkui sukelia teisines pasekmes. Tuo tarpu, raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, juo iš pareiškėjo nėra išieškomos vykdymo išlaidos, jam tik siūloma jas sumokėti, juolab kad teismui sustabdžius vykdymo veiksmus, buvo sustabdytas ir raginime nurodytų sumų išieškojimas gera valia ar priverstinai.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nenustačius antstolio veiksmuose neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.