- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-287-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36781-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Skolininkas
- A. K.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“, R. K.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notarės D. L.-Binkulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, R. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateiktu skundu ir patikslintu skundu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-Binkulienės 2014-10-03 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-13-174 ir Nr. 2-13-17. Pareiškėjas nurodo, kad notarė, išduodama vykdomuosius įrašus Nr. 2-13-173 ir Nr. 2-13-174 veikė neteisėtai, kadangi nepatikrino ir neįvertino ar kreditorius turėjo pagrindą kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tai yra nepatikrino ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, nurodytas hipotekos sandoryje. Pareiškėjas nurodo, kad su banku nebuvo pasirašęs susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos, todėl bankas nepagrįstai reikalauja ne tik skolos ir netesybų, bet ir delspinigių bei nuostolių. Notarė privalėjo patikrinti ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka hipotekos registre nurodytus duomenis, tame tarpe ir duomenis dėl maksimaliosis hipotekos įregistravimo. Be to, notarė neįvertino tos aplinkybės, kad kreditoriaus, besikreipusio į notarę dėl ginčo vykdomųjų įrašų atlikimo, reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo galimai pareikštas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo pareikšti. Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog notarė peržengė hipotekos institutu užtikrintų prievolių priverstinio vykdymo ribas ir iš esmės atliko teismo vaidmenį – notarė vykdomajame įraše privalėjo nurodyti tik konkretų hipotekos sandoriu įkeistą turtą, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, tačiau to padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi pareiškėjo A. K. skundą dėl notarės D. L.-Binkulienės veiksmų atmetė ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 ir 2014-12-02 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad hipotekos kreditorius 2014-08-27 pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarę D. L.-Binkulienę su prašymais Nr. SR/14-24706 ir Nr. SR/14-24706 atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti iš skolininko A. K. 154146,23 EUR skolą, sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (154146,23 EUR) nuo 2014-07-31 iki viso kredito grąžinimo dienos, notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą bei kitas vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas (b.l. 188-189, 192-193, 1 tomas). Kreditoriaus prašymuose atlikti vykdomąjį įrašą buvo nurodyta, kad hipotekos sandoriu užtikrintos prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010-07-22 (b.l. 188-189, 192-193), hipotekos sandoryje (b.l. 61) ir Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išraše (b.l. 114) taip pat nurodyta, kad hipotekos sandoriu užtikrintos prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010-07-2, todėl notarė atliko įstatymo ir aprašo jai nustatytą pareigą ir įsitiko, kad pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Nurodė, kad hipotekos sandoriu sukurta hipoteka apėmė ir kreditoriaus reikalaujamas netesybas delspinigių forma, todėl susitarimas dėl maksimaliosios hipotekos nebuvo reikalingas. Taip pat nurodė, kad notarė, atlikdama vykdomuosius įrašus, neturėjo jokios pareigos vertinti hipotekos kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Jeigu pareiškėjas nesutinka su prašomų priteisti delspinigių dydžiu, jis turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka (CK 4.194¹ str. 6 d.). Nurodė, kad jog notarė, tiek turinio, tiek formos prasme yra tiesiogiai saistoma poįstatyminio teisės akto – aprašo, sudedamosios dalies - vykdomojo įrašo formos. Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Atmetus pareiškėjo skundą, teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 ir 2014-12-02 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Skolininkas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 6-10, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir skundą dėl notaro veiksmų tenkinti pilnai. Nurodo, kad Notarė išduodama vykdomuosius įrašus rėmėsi vien tik išskirtinai Banko prašymuose nurodytomis aplinkybės, kad prievolės įvykdymo užtikrinimo terminas suėjo 2010-07-22. Šiuo atveju Bankas akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi prieš silpnesniąją sutarties šalį, visiškai nepaisydamas apelianto interesų ir siekio išsaugoti sutartinius santykius bei grąžinti kreditą, kreipėsi į Notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kadangi apeliantas visuomet stengėsi ir vykdė sutartį, mokėjo Bankui, tačiau Bankas, siekdamas išskirtinai tik savo interesų patenkinimo, visiškai neatsižvelgdamas į apelianto pateiktus 2014-04-16 ir 2014-05-09 prašymus leisti grąžinti kreditą (kas liudija, kad apeliantas nesiekė nesąžiningai vengti sutartinių prievolių, bet priešingai ne tik žodžiu, bet ir savo veiksmais siekė vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutarti), ir suėjus kredito grąžinimo terminui (2014-01-31), 2014-05-16 raštu nustatęs neprotingą ir nepagrįstai trumpą vos 15 dienų terminą kreditui grąžinti, iš karto kreipėsi dėl Vykdomojo įrašo išdavimo. Nurodo, kad jo vertinimu CK, Notariato įstatymo pakeitimai, teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1 R-144 nustatytos procedūros negali būti tapatinamos su anksčiau galiojusiomis priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūromis. Tik maksimaliąja hipoteka galima užtikrinti netesybas. Tuo tarpu šiuo atveju niekur hipotekos lakšte nenurodyta, kad pareiškėjas įkeičia nekilnojamąjį turtą didesnei prievolei užtikrinti. Todėl net ir teismui vertinant, kad hipotekos lakštas apima netesybas, lieka nepaneigtas argumentas, kad dėl sumos, kuri viršija užtikrinimą, vykdomieji įrašai negalėjo būti išduoti. Nurodo, kad esant akivaizdžiai nepagrįstai ir neprotingo dydžio delspinigių normai, kuri siekia beveik 30 proc. (t.y. 0,08 proc. * 365 dienų - 29,20 procentai metinių delspinigių, Notarė šiuo atveju negalėjo apsiriboti vien tik formaliu savo veiksmų atlikimu. Taip nurodo, kad vykdomojo įrašo formos, ginčo vykdomieji įrašuose neturėjo būti nurodytas konkretus hipotekos sandorio pagrindu įkeistas turtas iš kurio galimas išieškojimas, nes notarė turėjo nurodyti tik konkretų hipotekos sandoriu įkeistą turtą, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. Nurodo, kad pagal skundžiamą vykdomąjį įrašą galimas išieškojimais iš viso mano turto, nors iš aprašo nuostatų matyti, kad išieškojimas nukreiptinas tik į įkeistą pareiškėjų turtą. Taigi Notarė peržengė hipotekos institutu užtikrintų prievolių priverstinio vykdymo ribas. Nurodo, kad nors hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto atsiranda tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, nagrinėjamu atveju kreditoriui kreipusis į antstolį, pastarasis, vadovaudamasis skundžiamu notaro vykdomuoju įrašu bei netiksliu jo turiniu, galės areštuoti ne tik hipoteka įkeistą pareiškėjų turtą, bet ir kitą, taip pat priverstinai realizuoti hipoteka nesuvaržytą turtą, nes taip nurodyta vykdomajame dokumente. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tokio veiksmo nemotyvavo, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 19-22, 2 tomas) prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 str. 4 d.). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 str. 6 d.). Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo Priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteką (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas). Taip pat nurodo, kad Aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nurodytoje vykdomojo įrašo formoje toks reikalavimas (nurodyti konkretų turtą) nenustatytas (CK 4.192 str. 1 d.). Vadovaujantis šia forma, i vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pažymėtina, kad Aprašo 15 punkto turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos). Nurodo, kad argumentas, kad notaras, atlikdamas vykdomuosius įrašus, prisiėmė teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė kreditoriaus reikalaujamą sumą taip pat teisiškai nepagrįstas. Minėta, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 str. 2 d.), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius CK 4.192 str. 3, 4 d ), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu (b.l. 23-27, 2 tomas) prašo atskirąjį skundą tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. R. K. atsiliepime iš esmės sutinka su visais apelianto atskirojo skundo argumentais, papildomai nurodo, kad spręsdamas dėl notarės veiksmų teisėtumo, teismas turėjo įvertinti, ar nagrinėjamu atveju notarė, išduodama ginčo vykdomuosius įrašus, visapusiškai įsitikino, kad Bankas savo teisėmis naudojasi sąžiningai, ir turi neabejotiną pagrindą prašyti išduoti vykdomuosius įrašus. Nurodo, kad formalus notarės veiksmų atlikimas šiuo atveju buvo ydingas ir suteikė teisę Bankui nevaržomai pelnytis skolininko ir mano sąskaita, išieškant nepagrįsto ir neprotingo dydžio delspinigius, tuo labiau, kad net nėra aišku už kokį laikotarpį Bankas priskaičiavo šiuos delspinigius. Taip pat nurodo, kad nors hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto atsiranda lik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, nagrinėjamu atveju kreditoriui kreipusis į antstolį, pastarasis, vadovaudamasis skundžiamu notaro vykdomuoju įrašu bei netiksliu jo turiniu, galės areštuoti ne tik hipoteką įkeistą pareiškėjų turtą, bet ir kitą. taip pat priverstinai realizuoti hipoteką nesuvaržytą turtą, nes taip nurodyta vykdomajame dokumente. Nurodo, atsižvelgiant į bendrąją taisyklę, jog teismo pareiga išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsiranda tik užbaigus bylą, o LR CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi negalėjo panaikinti 2014-11-11 ir 2014-12-02 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki neįsiteisėjo ši skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas savo skundą grindžia šiomis aplinkybėmis: notaras turėjo patikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą; dėl sumos kuri viršija užtikrinimą hipoteka, vykdomieji raštai negalėjo būti išduoti; notarė turėjo vertinti delspinigių pagrįstumą; vykdomajame įraše turėjo būti nurodytas tik konkretus hipotekos sandoriu įkeistas turtas į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas; teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad A. K. ir „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr.05-037862-IN kurios pagrindu, A. K. „Swedbank“, AB naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą sudarydamas hipotekos lakštą Nr.02120050009392 su vėlesniais jo pakeitimais. Galutinis prievolės įvykdymo terminas buvo 2010-07-22. Nurodytu terminu A. K. savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 05-037862-IN neįvykdė. Praėjus keturiems metams po termino iki kurio apeliantas turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, 2014-08-27 „Swedbank“, AB kreipėsi į Vilniaus m. 2-ajį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. 2014-10-03 notaras padarė vykdomąjį įrašą, kurio notarinio registro Nr. 2-13-174, pagal kurį siūloma priverstinai iš apelianto išieškoti hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą su palūkanomis. Tai gi, kreditoriui savo pažeistas teises pradėjus ginti 2014 metai, šiam ginčui spręsti taikytinos nuo 2012-10-01 įsigaliojusios pakeistos Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatos.
Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014 aiškindamas vykdomojo įrašo turinio bei atlikimo tvarką yra nurodęs, kad remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, –netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas).
Tai gi, įvertinus išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad notaras prieš atlikdamas vykdomąjį turėjo patikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ar įvertinti delspinigių dydžio pagrįstumą, kadangi tokių įpareigojimų įstatymas nenustato notarui atliekančiam vykdomąjį įrašą. Pakartotinai nurodytina, kad notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju buvo nustatyti visi 7 punkto reikalavimai, t.y. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra apelianto kreditorius – „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. 05-037862-IN (Aprašo 7.1 p.). Kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis – hipotekos kodas 02120050009392 (Aprašo 7.2 p.); 2010-07-22 pasibaigė hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas (Aprašo 7.3 p.).
Apeliantas savo skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad dėl sumos kuri viršija užtikrinimą hipoteka, vykdomieji raštai negalėjo būti išduoti, vykdomajame įraše turėjo būti nurodytas tik konkretus hipotekos sandoriu įkeistas turtas į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. Iš esmės apeliantas remdamasis CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad įpareigojančiame vykdomajame įraše turėjo būti nurodytas konkretus hipoteka įkeistas turtas. Tačiau aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nurodytoje vykdomojo įrašo formoje toks reikalavimas nenustatytas (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pažymėtina, kad Aprašo 15 punkto turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos).
Argumentas, kad notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė kreditoriaus reikalaujamą sumą, taip pat teisiškai nepagrįstas. Minėta, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis).
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismo pareiga išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsiranda tik užbaigus bylą. CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju, teismas išsprendęs bylą iš esmės, įvykdė ir CPK 150 str. 2 d. numatytą pareigą, t.y. išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą tapačia nutartimi, t.y. atmetus skundą neliko pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. CPK 152 str. 2 d. numato teismo teisę leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nemotyvuota, tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu taip pat nėra pagrindo. Teismas motyvus dėl apelianto skundo išdėstė nutarties motyvuojamoje dalyje, motyvai yra išsamūs, atsakantys į skundo esmę. Kadangi skundas buvo atmestas, teismas neturi pareigos papildomai motyvuoti savo veiksmų, kuriuos įstatymas imperatyviai įpareigoja jį atlikti atmetus skundą, t.y. panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 2 d.). Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo motyvai išplaukia ir skundžiamos nutarties motyvų dėl skundo dalyko, kuriais A. K. skundas yra atmetamas, tad ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundo dėl notaro veiksmų užtikrinimui nebelieka.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.