Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-576-931/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2-576-931/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11870-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
R. B., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-576-931/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11870-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant R. U.,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. B. ir V. K. (V. K.) dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) kreipėsi į teismą prašydama, neterminuotai apriboti R. B. ir V. K. tėvų valdžią E. B. atžvilgiu, priteisti iš R. B. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, priteisti iš V. K. išlaikymą E. B. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos įsiteisėjimo E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu laikinuoju globėju.

Ieškinyje nurodė, kad Institucijai atsakovė R. B. yra žinoma. Moteris yra susilaukusi dar dviejų vaikų: K. B. ir Š. B., kurių atžvilgiu (2013 m. ir 2015 m.) R. B. neterminuotai apribota motinos valdžia. Vaikai yra įvaikinti. R. B. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale 2013 m. sausio 24 d. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Nustatytas priklausomybės sindromas. Moteris daug kartų teista, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, neturi pastovios, nuolatinės gyvenamosios vietos. Nuo 2017 m. spalio 11 d. atsakovei R. B. buvo teikiamos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko namuose (toliau - Caritas), kuriuose atsakovė gyveno ir gimus dukrai E. B.

Pagrindiniai uždaviniai, dėl kurių buvo sutarta atsakovei apsigyvenus Carite: ugdyti pozityvios tėvystės įgūdžius; ugdyti socialinius įgūdžius (mokytis savarankiškumo, tvarkant savo asmeninius reikalus, finansines problemas, mokytis socialiai priimtinų bendravimo būdų, higienos ir savitvarkos įgūdžių); nevartoti narkotinių medžiagų; lankyti anoniminių narkomanų grupes arba psichologo, dirbančio su priklausomais asmenimis, konsultacijas Vilnius miesto Socialinės paramos centre; susirasti tolimesnę (tinkamą vaiko auginimui) gyvenamąją vietą.

2018 m. vasario 6 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) iš mažametės E. B. medicininių dokumentų. Išraše nurodoma, kad mama neatvyko atlikti vaikui paskirto skiepo, 2018 m. vasario 2 d. paskirtai profilaktinei apžiūrai taip pat neatvyko. Pastebėta, kad mamai trūksta vaiko priežiūros įgūdžių. 2018 m. vasario 22 d. Carito administracija pranešė, kad R. B. nevykdo įsipareigojimų: nelanko anoniminių narkomanų grupės, psichologo konsultacijų, nebendradarbiauja, Carite beveik nebūna (jeigu anksčiau išvykdavo tik savaitgaliais, tai šiuo metu išvyksta ir darbo dienomis - atvyksta tik į keletą konsultacijų ar užsiėmimų ir vėl išvyksta), nurodo skirtingus buvimo vietos adresus, kuriuos patikrinus paaiškėja, kad R. B. su dukra ten nėra.

Reaguojant į gautą informaciją, siekiant apsaugoti mažametę E. B. nuo galimos fizinės, socialinės grėsmės pavojaus, 2018 m. vasario 22 d. Institucija priėmė sprendimą paimti mažametę iš šeimos ir dar tą pačią dieną E. B. laikinam stebėjimui buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2018 m. vasario 26 d. organizuotas pasitarimas dėl mažametės E. B. tolimesnės priežiūros. Pasitarime dalyvavusi atsakovė nurodė, kad atsisako toliau gyventi „Carite“, tačiau kur toliau gyvens nežino, gyvenamosios vietos neturi. Įvertinus esamą situaciją, atsakovės galimybes rūpintis dukra, priimtas sprendimas nustatyti E. B. laikinąją globą VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ socialinių globėjų šeimoje. Siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovė R. B. įsipareigojo išvykti gydytis į reabilitacijos centrą (per vieną mėnesį), kur vėliau galbūt galėtų pasiimti ir savo vaiką; nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą, kad būtų užtikrintas pagalbos šeimai teikimas; lankyti vaiką; domėtis jo sveikata, priežiūra, prisidėti prie išlaikymo.

2018 m. kovo 12 d. Carito administracija informavo Instituciją, kad po 2018 m. vasario 26 d. R. B. į Caritą nebesugrįžo, apgyvendinimo paslaugų atsisakė, savo naujojo gyvenamosios vietos adreso nenurodė.

Šalies argumentai

R. B. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai, kas sudaro realų pagrindą manyti, kad ir toliau vykdys nusikalstamas veikas, kas yra absoliučiai nesuderinama su vaiko, kaip sąmoningos, brandžios, padorios, fiziškai bei dvasiškai sveikos asmenybės auginimu.

Surinkus atsakovą V. K. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, duomenų apie jo gaunamas darbines pajamas, darbovietę taip pat nėra. V. K. daug kartų teistas (už vagystes; plėšimus; pasikėsinimus padaryti nusikalstamą veiką; turto sunaikinimą ar sugadinimą) ir šiuo metu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2018 m. balandžio 17 d. išrašo duomenimis, V. K. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Atsakovas V. K. pareigos rūpintis dukra E. B. visiškai nevykdo nuo pat jos gimimo, duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti nėra.

Atsakovė R. B. motinos pareigų dukrai taip pat visiškai nevykdo: negyvena kartu su ja, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, auklėjimu, ugdymu, materialiniu aprūpinimu. Atsakovė, nuo laikinosios globos dukrai nustatymo, nei karto jos neaplankė, nesiekė teigiamų pokyčių šeimoje ir nesiėmė jokių veiksmų siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą.

Atsižvelgiant į mažametės E. B. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovų dukrai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.

Nekilnojamo turto registro 2018 m. balandžio 17 d. duomenimis, mažametė E. B. neturi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikę, prašė neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžia. Pažymėjo, kad atsakovas nei karto nėra aplankęs savo dukros, jo buvo ir gyvenamoji vietos nėra žinomos. Atsakovė R. B., nustačius mergaitei laikinąją globą, apie vaiką telefonu pasiteiravo tik vieną kartą. Šiuo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (e. byla, b. l. 13). Remiantis Liteko informacinės sistemos duomenis ieškinys dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra pateiktas.

Byloje ginčo dėl to, kad atsakovai R. B. ir V. K. neprižiūri ir nesirūpina savo nepilnamete dukra, nėra. Atsakovai 2019 m. birželio 11 d. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu R. B. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. byla, b. l. 18).

2018 m. vasario 6 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) išrašas iš mažametės E. B. medicininių dokumentų. Išraše nurodoma, kad mama neatvyko atlikti vaikui paskirto skiepo, 2018 m. vasario 2 d. paskirtai profilaktinei apžiūrai taip pat neatvyko. Pastebėta, kad mamai trūksta vaiko priežiūros įgūdžių (e. byla, b. l. 26-27). 2018 m. vasario 22 d. „Caritas“ administracija pranešė, kad R. B. nevykdo įsipareigojimų: nelanko anoniminių narkomanų grupės, psichologo konsultacijų, nebendradarbiauja, „Caritas“ beveik nebūna (jeigu anksčiau išvykdavo tik savaitgaliais, tai šiuo metu išvyksta ir darbo dienomis - atvyksta tik į keletą konsultacijų ar užsiėmimų ir vėl išvyksta), nurodo skirtingus buvimo vietos adresus, kuriuos patikrinus paaiškėja, kad R. B. su dukra ten nėra (e. byla, b. 28-29).

2018 m. vasario 22 d. vaikas iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ motinos ir vaiko namų ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (e, byla, b. l. 30). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018 m. vasario 26 d. organizuotas susitikimas, kurio metu nutarta vaikui nustatyti laikinąją globą, R. B. įpareigota vykti į Caritas centrą, pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui savo gyvenamąją vietą, lankyti vaiką, domėtis vaiko sveikata, prisidėti prie vaiko išlaikymo. (e. byla, b. l. 35-36).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu E. B. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. vasario 26 d., jos globėju paskirta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras (e. byla, b. l. 37). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 30-1521/18(2.1.1E-TD2) nustatyta E. B. laikinoji globa ir globėju paskirtas fizinis asmuo.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ motinos ir vaiko namai 2018 m. kovo 12 d. pateikė informaciją, kad R. B. į Motinos ir vaiko namus nebegrįžo, apgyvendinimo paslaugų atsisakė, naujo gyvenamosios vietos adreso nenurodė (e. byla, b. l. 39).

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius 2018 m. kovo 16 d. raštu informavo, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, nevartot psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistoji vengia atvykti į probacijos skyrių, netinkamai vykdo teismo skirtus įpareigojamus (e. byla, b. l. 42).

Iš Respublikinės priklausomybės ligų centro 2018 m. vasario 6 d. informacijos matyti, kad R. B. nuo 2013 m. sausio 24 d. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiodus (e. byla, b. l. 47). R. B. teista ir ne kartą bausta administracine tvarka (e. byla, b. l. 49-72).

2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė ir ji bausmę atlieka (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. kovo 12 d. informavo, kad atsakovas V. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 40-41).

V. K. yra teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka (e. byla, b. l 73-92).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad situacija neapsikeitė. Atsakovai vaiko nelanko, į skyrių dėl vaiko susigražinimo nesikreipę. Atsakovo gyvenamoji ir buvimo vieta yra nežinoma.

Kaip seka iš bylos įrodymų, nustačius nuo 2018 m. vasario 27 d. E. B. laikinąją globą, atsakovai nepilnamečiu vaiku ir toliau nesirūpina.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad kol atsakovei R. B. nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ji vaiko nelankė, nors tokią galimybę ir turėjo, paskyrus laisvės atėmimo bausmę vaikui neskambina apie vaiką nei karto nepasiteiravo.

Pažymėtina, kad ieškovei buvo įteiktas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė.

Atsakovo gyvenamoji vieta teismui nežinoma. Iškėlus bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovas laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame pateikta informacija, jog V. K. buvo perkeltas iš įstaigos į (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 21 d. tam, kad būtų deportuotas atgal į savo gimtąją šalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta paskelbti atsakovo V. K. paiešką, vykdymą pavedant Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyriui.

Atsakovo V. K. nepavyko surasti nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje. Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji vieta bei darbovietė nežinomos, taip pat šiuo atveju nėra galimybės atsakovui skirti kuratorių, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nei karto nėra aplakęs ir matęs E. B.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad tėvų nesirūpinimas savo vaiku, jo sveikata, tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitais vaiko auginimo aspektais, reiškia, jog tėvai nevykdo savo konstitucinės pareigos ir yra pagrindas apriboti atsakovams R. B. ir V. K. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė (jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis)), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad bylos duomenys, ieškovo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Bylos duomenimis, atsakovė R. B. jau nuo 2018 m. vasario mėnesio netinkamai įgyvendina motinos pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. R. B. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Socialiniai darbuotojai ne kartą bandė susisiekti su atsakovė, buvo prašoma atvykti ir į Skyrių, buvo prašoma ir tariamasi bendrauti su socialiniais darbuotojais. Tačiau atsakovai su socialiniais darbuotojais nebendravo, atsisakė gyventi VšĮ „Caritas“ Motinos ir vaiko namuose. Ieškovė nuo 2013 m. sausio 24 d. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiodus (e. byla, b. l. 47). R. B. teista ir ne kartą bausta administracine tvarka (e. byla, b. l. 49-72). Tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, ko pasekoje 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė ir ji bausmę atlieka (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nevykdė jokių jai duotų įpareigojimų. Atsakovė nustačius vaikui laikinąją globą nesikreipė į Instituciją dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, vaiku nesirūpina ir nesidomi.

Duomenų apie atsakovą V. K. nei Institucija, nei teismas neturi. Pažymėtina, kad atsakovas nei karto nesikreipė į Instituciją ir nesiteiravo apie savo vaiką ir pasimatymą su juo ar vaiko susigrąžinimą į šeimą, vaiku nesirūpina ir nesidomi.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė R. B., tiek atsakovas V. K. ir toliau vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, nesirūpina savo vaiko vystymusi ir sveikata, nesirūpina jo ugdymu, taigi visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad byloje yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių: atsakovų vengimas atlikti pareigą auklėti vaiką, juo rūpintis, sudaryti normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, neturėjimas pakankamų socialinių įgūdžių ir pan., atsakovai nesistengia su vaiku bendrauti, jį susigrąžinti ir nėra duomenų, kad deda pastangas, kad susigrąžintų vaiką. Todėl, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovai iš tikrųjų norėtų keisti savo elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismo nuomone CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka vaiko interesus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovui V. K. ir atsakovei R. B. tėvų valdžia apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko E. B., nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 30-1521/18(2.1.1E-TD2).

Dėl išlaikymo priteisimo

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, todėl iš atsakovo R. B. ir V. K. priteistinas išlaikymas nepilnametei E. B.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų R. B. ir V. K. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovai prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė.

Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kurioje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta 400 Eur minimali mėnesinė alga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės ir atsakovo išlaikymo dydis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos, bet yra net ženkliai mažesnis, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas.

Teismas pažymi, kad atsakovai šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės R. B. ir atsakovo V. K. nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui priteisiama po 160 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko globėją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 75 Eur už neturtinius reikalavimus.

Taip pat iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistinas po 43 (12x160x0,03x0,75) Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

Iš viso iš atsakovės R. B. ir atsakovo V. K. priteistina valstybės naudai po 118 Eur dydžio žyminis mokestis.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų sudaro 10,78 Eur. Šios teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos iš atsakovų R. B. ir atsakovo V. K. lygiomis dalimis, t. y. 5,39 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią dukters E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukters E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 30-1521/18(2.1.1E-TD2).

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) dydžio žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) dydžio žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,39 Eur (penkis eurus ir 39 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), 5,39 Eur (penkis eurus ir 39 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Išaiškinti atsakovams, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Agnė Stankevičienė