Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. M. ir D. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir D. P. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra jo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 10 d. raštas grąžinti antstolei L. N. jos patvarkymą visiškai išieškojus pagal jį 41 661,58 Lt. Teigia, kad aplinkybes, jog išieškojimas buvo įvykdytas patvirtina ir faktas, kad minėtoje vykdomojoje byloje buvo taikytas areštas jo banko sąskaitai, o įvykdžius skolinius įsipareigojimus, areštas buvo panaikintas, t.y. 2012 m. balandžio 2 d. patvarkymas areštuoti turtą ir tuoj pat 2012 m. balandžio 12 d. sekęs arešto panaikinimas. Pažymi, jog vėliau, nei G. M., nei D. P. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių prievartinių išieškojimo veiksmų, kas jo nuomone patvirtina, jog nebuvo jokių įsiskolinimų.

6.2. Mano, kad tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantui. Teigia, jog yra akivaizdu, kad apeliantas, manydamas, jog išieškojimas dėl įsiskolinimo I. L. yra baigtas, neprivalėjo beveik 10 metų išsaugoti visų su tuo susijusių dokumentų. Priešingai, antstoliams turi būti ir yra keliami aukštesni reikalavimai dėl tinkamo vykdomųjų bylų vedimo, dokumentų išsaugojimo, pateikimo, argumentų pagrindimo.

6.3. Nurodė, kad teismui buvo pateiktas SEB banko išrašą, kad 2011 metais iš apelianto sąskaitos į asmeninę I. L. sąskaitą buvo padaryti trys mokėjimai, iš viso 3 400 Lt. Teigia, jog šie mokėjimai neatsispindi nei antstolės L. N., nei antstolės V. D. skaičiavimuose ar dokumentuose. Darė išvadą, kad – vykdomoji byla buvo vedama netinkamai, nėra užfiksuoti visi įvykę veiksmai. Pažymėjo, kad teismas, neatlikęs jokio tyrimo, padarė prielaidą, kad gal tai buvo mokėjimai pagal kitus įsipareigojimus. Nurodė, kad įstatymas imperatyviai draudžia teismui sprendimus grįsti prielaidomis.

6.4. Nurodė, kad kaip paaiškėjo iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, vykdomoji byla Nr. 0004/21/13448, net nebuvo perduota teismui su skundu (nors rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad ji grąžinama antstolei), kas pažeidžia įstatymo nuostatas. Mano, kad teismas sprendimą šioje dalyje priėmė remdamasis tik antstolės paaiškinimais. Darė išvadą, kad šios vykdomosios bylos dokumentų iš viso nėra, ir neaišku, kuo remiantis antstolė traktuoja, kad ji nebaigta.

8.1. Nurodė, kad vykdomojoje byloje yra G. M. buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 10 d. raštas grąžinti antstolei L. N. jos patvarkymą visiškai išieškojus pagal jį 41 661,58 Lt. Teigia, jog tai, kad išieškojimas buvo įvykdytas patvirtina ir faktas, kad minėtoje vykdomojoje byloje buvo taikytas areštas G. M. banko sąskaitai, o įvykdžius skolinius įsipareigojimus, areštas buvo panaikintas, t. y. 2012 m. balandžio 2 d. patvarkymas areštuoti turtą ir tuoj pat 2012 m. balandžio 12 d. sekęs arešto panaikinimas. Pažymi, jog vėliau nei apelianto, nei G. M. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių prievartinių išieškojimo veiksmų, kas patvirtina, jog nebuvo jokių įsiskolinimų.

8.2. Teigia, jog G. M. pateikė teismui SEB banko išrašą, kad 2011 metais iš jo sąskaitos į asmeninę I. L. sąskaitą buvo padaryti trys mokėjimai, iš viso 3 400 Lt. Mano, kad šie mokėjimai neatsispindi nei antstolės L. N., nei antstolės V. D. skaičiavimuose ar dokumentuose. Darė išvadą, kad vykdomoji byla buvo vedama netinkamai, nėra užfiksuoti visi įvykę veiksmai. Pažymi, kad teismas, neatlikęs jokio tyrimo, padarė prielaidą, kad gal tai buvo mokėjimai pagal kitus įsipareigojimus. Mano, kad įstatymas imperatyviai draudžia teismui sprendimus grįsti prielaidomis.

8.3. Pažymėjo, kad G. M. tvirtinimu, jis yra mokėjęs antstolei L. N. ne tik pavedimais, bet ir grynaisiais pinigais. Teigia, kad dėl praėjusio ilgo laikotarpio nėra išsaugojęs ir negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų, o dėl aplaidumo tai patvirtinančių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Mano, kad šie argumentai, priešingai nei antstolės, vėl buvo įvertinti kaip neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

12. 2022 m. rugpjūčio 16 d. teisme gauti apeliantų prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad apeliantų nuomone, visas bylos nagrinėjimas turėjo įvykti žodinio proceso tvarka, pateikiant klausimus visoms šalims. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje ėmus rinkti naujus įrodymus bei apklausant byloje dalyvaujančius asmenis, byla būtų išnagrinėta naujais aspektais, o tai neabejotinai užkirstų kelią šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl įvertinus tai kas nustatyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. 2022 m. gegužės 31 d. teisme gautas apelianto G. M. prašymas prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – 2022 m. gegužės 18 d. pažymą Nr. Nr. 07.04.05.03-2345, kuri patvirtina, kad sumokėta suma dar didesnė – 4430 Lt. Pažymi, kad šio dokumento anksčiau negalėjo pateikti, nes banko atsakymas atėjo jau padavus atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas gautas jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, be to įvertinus tai, kad minėtas įrodymas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla, o jo pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl minėtas įrodymas pridėtinas prie bylos.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų reikalavimas nutraukti išieškojimą pagal vykdomąsias bylas Nr. 0004/21/09840, Nr. 0004/21/12836 ir Nr. 0004/21/13448 teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0004/21/09840 bei Nr. 0004/21/12836, pradėtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7142-796/2009 dėl 303,11 Eur palūkanų, 11 584,80 Eur skolos, 178,12 Eur žyminio mokesčio ir 2 646,39 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų G. M. bei D. P. išieškotojos I. L. naudai. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/21/13448, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-405/1999 dėl 141,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos Valstybės naudai. 2021 m. gegužės 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės įsakymu, pasibaigus antstolės L. N. įgalinimams (jai mirus), nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos Nr. 0065/09/06225, Nr. 0065/09/00451 ir Nr. 0065/09/06226 perduotos tęsti vykdymą antstolei V. D. – suteikti nauji bylų numeriai: Nr. 0004/21/09840, Nr. 0004/21/13448 ir Nr. 0004/21/12836. 2022 m. vasario 17 d. G. M. pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (vykdomoji byla Nr. 0004/21/09840). 2022 m. kovo 1 d. antstolės kontoroje gauti pareiškėjų skundai, kuriais prašoma nutraukti vykdomąsias bylas.

17. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. antstolė reikalavimu Nr. S-2-22-9914 dėl informacijos pateikimo pareikalavo pareiškėjų pateikti įrodymus, t. y. buhalterinius darboviečių dokumentus, banko sąskaitų išrašus, grynųjų pinigų priėmimo / įmokėjimo kvitus, pakvitavimus, ar bet kokius kitus įrodymus, kurias remiantis būtų galima nustatyti, jog pagal vykdomuosius raštus Nr. 7142-796/2009 atsiskaityta visa apimtimi. 2022 m. kovo 20 d. D. P. raštu informavo, kad visi atsiskaitymai pagal vykdomąją bylą atlikti jau daugiau kaip prieš 10 metų ir jokių patvirtinančių dokumentų nėra išsaugojęs, kadangi įstatymai neįpareigoja jo saugoti dokumentus praėjus daugiau kaip 10 metų nuo atsiskaitymo. Visi dokumentai turi būti vykdomojoje byloje ir tai galima patikrinti atlikus pervestų išieškotojai I. L. lėšų paskaičiavimus bei antstolės L. N. vykdymo išlaidų auditą.

18. Atskiraisiais skundais apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai vadovavosi tik antstolės teiktais paaiškinimais, be pagrindo atmesdamas apeliantų argumentus.

19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

20. Atskiraisiais skundais nurodoma, kad kaip paaiškėjo iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, vykdomoji byla Nr. 0004/21/13448, net nebuvo perduota teismui su skundu (nors rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad ji grąžinama antstolei), kas pažeidžia įstatymo nuostatas. Mano, kad teismas sprendimą šioje dalyje priėmė remdamasis tik antstolės paaiškinimais. Darė išvadą, kad šios vykdomosios bylos dokumentų iš viso nėra, ir neaišku, kuo remiantis antstolė traktuoja, kad ji nebaigta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Nors skundžiama nutartimi yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas vertino vykdomosiose bylose esančius įrodymus, tačiau akcentuotina, jog skundžiamos nutarties 9 lapo paskutinėje pastraipoje taip pat nurodoma, kad: „Dėl vykdomųjų bylų Nr. 0004/09/02300 ir Nr. 0004/21/13448 nėra plačiau pasisakoma, nes jos nėra pateiktos teismui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolė dėl šių pareiškėjų nurodytų teiginių išsamiai yra pasisakiusi savo papildomuose paaiškinimuose <...>“. Nurodytos aplinkybės kelia abejones, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei ar vertino vykdomosiose bylose esančius įrodymus, ar rėmėsi tik antstolės pateiktais paaiškinimais. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantai ginčija vykdomosiose bylose esančius įrodymus, todėl teismas privalėjo juos ištirti ir įvertinti. Kylant abejonių, ar pirmosios instancijos teisme apskritai buvo gautos vykdomosios bylos, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis bei būtent ištirtų įrodymų pagrindu priėmė skundžiamą nutartį.

21. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo pateikti SEB banko išrašai, kad 2011 metais iš apelianto sąskaitos į asmeninę išieškotojos I. L. sąskaitą buvo padaryti trys mokėjimai, iš viso 3 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šiuos argumentus nurodė, kad: „<...> šie mokėjimo pavedimai niekaip neįrodo, kad buvo mokama vykdant teismo sprendimą Nr. 2-1742-796/2009, nes paskirtyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu daromas pavedimas. Tikėtina, kad su išieškotoja buvo ir kiti paskoliniai santykiai. Juolab, kokiu pagrindu skolininkas darė pavedimus atskirai, kai išskaitos tuo metu buvo atliekamos iš darbinių pajamų pagal antstolės patvarkymą. Skolininkas antstolei L. N. nebuvo pateikęs jokių įrodymų apie papildomus mokėjimus vykdant sprendimą Nr. 2-1742-796/2009, nes tokiu atveju antstolė būtų teikusi darbdaviui patvarkymą, kuriuo sumažintų išskaitytiną iš darbinių pajamų skolos sumą“.

22. Akcentuotina, jog bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010, 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pareiškėjai iš esmės įrodinėja jog yra visiškai atsiskaitę su išieškotoja, todėl mano, kad vykdomosios bylos privalo būti nutrauktos. Tai kad į bylą pateikti įrodymai, kurie galimai patvirtina pareiškėjų atsiskaitymo su išieškotoja faktą nėra visiškai aiškūs, nėra pagrindas juos formaliai atmesti. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, privalėjo aiškintis į bylą pateiktų įrodymų pagrįstumu, turėjo galimybę rengti žodinį teismo posėdį bei išklausyti proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu bei kviesti išieškotoją, siekiant išsiaiškinti, ar ji gavo nurodytas pinigų sumas bei kokiu pagrindu pareiškėjai jai šias sumas pervedė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylose esantys duomenys patvirtina, jog didžioji dalis skolos yra išieškota, todėl akivaizdu, jog tinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus apie išieškotojai pervestas lėšas, būtų galima nebejotinai konstatuoti, koks skolos likutis liko išieškoti bei ar yra pagrindas vykdomąsias bylas nutraukti.

23. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

24. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visiškai naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

25. Kadangi priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo