Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys L. V. ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) prašo neterminuotai apriboti G. S. tėvo valdžią dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnametės A. S. gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais L. V. ir A. V., iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, priteisti iš G. S. materialinį išlaikymą dukrai A. S. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 80 Eur kas mėnesį iki dukters A. S. pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjams, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nepilnametės motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenų bazės išrašai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje nustatyta, kad atsakovo G. S. šeima Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo, išbraukta (duomenys neskelbtini), išnykus priežastims dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, kompleksinių paslaugų teikimas Vilkaviškio socialinės pagalbos centre.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista paimti nepilnametę A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), o Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant mergaitės tetą L. V..

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. globėjais paskirti L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo G. S. šeimai laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, buvo sudaromi pagalbos planai šeimai ir numatyti įpareigojimai atsakovui. G. S. bendravo su paslaugas teikiančiais specialistais, formaliai priėmė teikiamas paslaugas, tačiau tarp tėvo ir dukters neužsimezgė stiprus emocinis ryšys, atsakovas G. S. nedėjo pastangų stiprinti emocinį ryšį su dukra.

Iš Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą matyti, kad Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo atliktas A. S. situacijos vertinimas, nustatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 30.6. punkte įtvirtintas rizikos veiksnys, apsaugos veiksniai nenustatyti, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę.

Skyriui (duomenys neskelbtini) kreipusi dėl mobiliosios komandos sudarymo, mobilioji komanda (duomenys neskelbtini) pateikė Rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriose nurodė, kad G. S. bendravo ir bendradarbiavo su mobiliosios komandos specialistais, tėvas nusprendė, kad geriausi dukters interesai būtų užtikrinti, jei dukros gyvenamoji vieta nesikeistų, kad A. S. toliau lankytų tą pačią mokyklą, būrelius, gyventų M. pas jo seserį L. V..

Į bylą pateiktas Vilkaviškio socialinės pagalbos centro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Vilkaviškio socialinės pagalbos centre (duomenys neskelbtini) vyko atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu išklausius G. S. ir kitų posėdyje dalyvavusių specialistų nuomones apie situaciją šeimoje priimtas sprendimas tęsti laikinosios priežiūros priemonę A. S., vaikui gyvenant laikinosios prižiūrėtojos L. V. namuose.

Byloje pateiktas nepilnametės A. S. (duomenys neskelbtini) rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad mergaitė nori gyventi „su mama L.“, su tėčiu G. nenori gyventi, nes yra įpratusi „su mama L. ir tėčiu A.“.

Ieškovo pateiktas į nagrinėjamą bylą Vilkaviškio socialinės pagalbos centro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. S. šeimos“, Skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Vilkaviškio socialinės pagalbos centro (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nustatyta, kad vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, priimtas sprendimas nutraukti A. S. laikinąją priežiūrą ir Skyrius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su prašymu išduoti teismo leidimą paimti A. S. iš jos tėvo G. S..

Iš byloje pateiktų Vilkaviškio socialinės pagalbos centro duomenų matyti, kad G. S. neturi motyvacijos rūpintis dukra, yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, išlaikymo teikimo. Krizinė situacija šeimoje tęsiasi jau ilgą laiką, organizuojant atsakovo šeimai socialinę pagalbą, G. S. jos pilnavertiškai nepriėmė, šeimoje situacija nesikeitė, atsakovas nėra motyvuotas tenkinti dukters A. poreikių, neužtikrina jos sveikatos būklės, neteikia finansinio išlaikymo. Atsakovas nesistengia atkurti emocinių ryšių su dukra, susigrąžinti dukros į savo šeimą, nors visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, bet buvo neveiksmingos.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dukros auginti, ja rūpintis ir ją išlaikyti jis negali dėl savo senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Teismas savo iniciatyva kreipėsi į atsakovo šeimos gydymo įstaigą gauti duomenis apie atsakovo sveikatą, tačiau iš pateiktos informacijos matyti, kad atsakovo aiškinimai dėl jo sveikatos būklės nepasitvirtino.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnametė A. S. negali grįžti į namus, kadangi jos tėvas vengia prisiimti atsakomybę dukters atžvilgiu, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas. Atsakovo elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovo kaltė pasireiškia jo neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas dukra A. nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, neteikia išlaikymo, atsakovas gyvena skyrium nuo dukros, nevykdo socialinių darbuotojų įpareigojimų, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų.

Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovas nesirūpina dukra A. S. ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas šiuo metu pakeitė savo nusistatymą nesirūpinti dukra ir jos neauklėti (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo G. S. valdžios ribojimas dukrai yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją globą, situacija atsakovo šeimoje nepasikeitė: tėvas dukrą lanko nereguliariai, retkarčiais su ja bendrauja telefonu, neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi vaiku ir nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą.

Teismas sprendžia, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios dukters A. S. atžvilgiu, toks atsakovo nusišalinimas nuo savo, kaip tėvo, pareigų vykdymo, sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu griežtesnę sankciją nei laikinas tėvo valdžios apribojimas. Todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovui G. S. neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnametės dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CPK 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės A. S. krikšto tėvai L. V. ir A. V. tinkamai vykdo laikinų globėjų pareigas, mergaitė jų šeimoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) bei sutinka, kad nepilnametė ir toliau gyventų kartu su jais, tenkinamas ieškovo prašymas ir nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos / rūpybos įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais globėjais.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, nebent vaikas yra įvaikinamas.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nepilnametės A. S. laikinoji globėja L. V. pateikė vaiko poreikių mėnesiui skaičiuoklę, kurioje nurodyti vaiko mėnesiniai poreikiai – 195 Eur. Taip pat nurodė, kad vaikas gauna iš valstybės 80,50 Eur išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nedirba, jo pajamas sudaro gaunama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, jis vienas augina dar vieną nepilnametį vaiką – A. S. brolį, prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai A. S. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 80 Eur iki A. pilnametystės.

Iš byloje pateiktų duomenų, gautų iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos ir Užimtumo tarnybos, matyti, kad atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo mėnesines pajamas sudaro 311,08 Eur gaunama senatvės pensija ir 34,89 Eur vienišo žmogaus išmoka. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Be dukros A. S. atsakovas turi dar vieną išlaikomą asmenį –sūnų T. S., kuris gyvena kartu su atsakovu ir yra jo prižiūrimas.

Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad yra silpnos sveikatos, serga širdies ligomis, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, atsakovui G. S. nėra nustatytas neįgalumas ir / ar sumažėjęs darbingumas.

Trečiasis asmuo L. V. nurodė, kad jos šeimos finansinė padėtis yra žymiai geresnė, negu jos brolio atsakovo G. S., todėl krikštaduktės A. S. išlaikymu laikinieji globėjai sutinka pasirūpinti didesne dalimi ir sutinka, kad iš atsakovo būtų priteista po 80 Eur kasmėnesinių išmokų mergaitės išlaikymui. Nurodė, kad abipusiu laikinųjų globėjų ir atsakovo susitarimu valstybės mokamos vaiko išmokos yra kaupiamos mergaitės A. S. vardu atidarytoje sąskaitoje

Taigi, atsižvelgus į minėtąjį teisinį reglamentavimą, nepilnametės A. S. poreikius, atsakovo senyvą amžių, gaunamas pajamas bei išlaikytinių skaičių, iš atsakovo G. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei A. S. po 80 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui, kuriam nustatyta laikina ar nuolatinė globa, išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovas šioje byloje taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina iš viso 128 Eur žyminio mokesčio : 106 Eur (100 Eur x 140,60 : 100 x 75%) žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 22 Eur (80 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 50,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukros A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį iki A. S. pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini)), šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjams, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 50,51 Eur (penkiasdešimt eurų penkiasdešimt vieną ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.