- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- TA-1447-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01743-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. buvo kalinamas Ligoninėje daugelyje korpusų ir palatų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Ligoninės 11 ir 12 korpusuose nei vienoje palatoje nebuvo stalo, o palatoje esantys baldai (lova, spintelė, kėdė) buvo pritvirtinti prie grindų ir įrengti taip, kad neįmanoma prie spintelės atsisėsti, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai valgyti, rašyti. Pareiškėjas teigė, kad negali valgyti laikydamas lėkštę ranka, nes jam tai fiziškai neįmanoma. Pareiškėjas ant spintelės ir joje laikė savo asmeninius daiktus, todėl valgyti turėjo maistą laikydamas ant kelių. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų – stalo kamerose nebuvimo – pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, fizinių nepatogumų, buvo žeminamas jo orumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Ligoninė nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų. Pareiškėjas buvo laikomas Ligoninės socialinės globos sektoriuje, kuris pritaikytas nuteistiesiems su socialinės globos poreikiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Ligoninės nuostatų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1R-171 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, areštą ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Ligoninei taip pat taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011). HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti ir spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. HN 47:2011 nenustato reikalavimo, kad palatoje turi būti stalas. Ligoninėje, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką, prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų. Ligoninės 11 ir 12 korpusai yra priskiriami gydomiesiems skyriams, todėl minėtų korpusų palatos-kameros kietuoju inventoriumi aprūpintos vadovaujantis HN 47:2011. Ligoninės palatose-kamerose yra spintelė ir spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ligoninės palatose-kamerose esančios spintelės yra su plačiu stalviršiu, ant kurio yra patogu valgyti ir rašyti. Siekiant pagerinti pacientų buitį, šiuo metu Ligoninės 11 ir 12 korpusams stalai yra nupirkti ir įrengti. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į Ligoninės administraciją kreipėsi su 2019 m. birželio 18 d. prašymu (reg. Nr. 24-7-496), į kurį pareiškėjui išsamiai buvo atsakyta 2019 m. liepos 22 d. raštu (reg. Nr. 7-568), ir 2021 m. birželio 28 d. prašymu (reg. Nr. 6-1478), į kurį pareiškėjui išsamiai atsakyta 2021 m. liepos 22 d. raštu (reg. Nr. 7-709). Buvimo Ligoninėje metu pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. paaiškinime (reg. Nr. PS-344) atsisakė paskirtos konsultacijos nurodydamas, kad „jaučiasi gerai“. Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojo pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje (reg. Nr. 8-3192) nurodyta, kad pareiškėjas per visą buvimo Ligoninėje laikotarpį apsilankymų pas gydytojus metu išsakydamas nusiskundimus dėl sveikatos būklės nėra nurodęs, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad dėl stalų palatose-kamerose nebuvimo pablogėjo jo fizinė ar psichinė sveikata. Pareiškėjas Ligoninės 11 ir 12 korpusų palatose-kamerose buvo laikomas už šiurkščius Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas pats savo veiksmais, nesilaikydamas nustatytų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, jas pažeidinėdamas, lėmė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo Ligoninėje laikymo sąlygas. Pareiškėjo reikalavimai grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Ligoninėje atliktų pareigūnų veiksmų pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, nepateikta. Taip pat akivaizdu, kad tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir buvimo Ligoninės 11 ir 12 korpusuose priežastinio ryšio nėra, todėl žalos priteisimui nėra pagrindo. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti žalos suma.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ligoninės 11 ir 12 korpusų patalpose bausmę atliko laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d., nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 17 d., nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. spalio 14 d., nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d., nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d., nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 13 d., nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 17 d., nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 8 d., nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 8 d.
7. Teismas nurodė, kad pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas turi negalią ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad Ligoninės 11 ir 12 korpusų palatose nebuvo stalo.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Higienos normos HN 47:2011 2 punktą, palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti ir spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Reikalavimo įrengti kameroje stalą ir kėdes šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, tačiau toks reikalavimas nustatytas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), kuriose nurodyta, kad kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti stalas (10.2 p.).
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymai (reg. Nr. 24-1-495, Nr. 24-1-496), į kuriuos jam buvo atsakyta 2019 m. liepos 22 d. raštu (reg. Nr. 7-568), ir 2021 m. birželio 28 d. prašymas (reg. Nr. 6-1478), į kurį pareiškėjui buvo atsakyta 2021 m. liepos 22 d. raštu (reg. Nr. 7-709), patvirtina, kad dėl skunde minimų aplinkybių pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Ligoninės administraciją. Atsakovo atstovas neneigia aplinkybės, kad stalo pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo. Teismas vertino, kad toks kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas konstatuoti Ligoninės neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs fizinių nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Ligoninėje, per visą buvimo joje laikotarpį nėra nurodęs, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata dėl šių nepatogumų (stalo kameroje nebuvimo).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs Ligoninės padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (atskirais laiko tarpais, iš viso daugiau nei 8 mėn. nesuteiktas stalas, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumų valgydamas, rašydamas ir kt.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas galėjo iš dalies naudotis prie lovos esančia spintele), sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės Ligoninei neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
III.
12. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl jam kilusių nepatogumų ir atsiradusios neturtinės žalos dėl to, kad jis daugiau nei 8 mėnesius tris kartus per dieną negalėdavo dėl savo negalios normaliai pavalgyti nesant kamerose-palatose stalo. Pareiškėjas teigia, kad jo prašomas neturtinės žalos dydis – 1 000 Eur yra adekvatus jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir neturtinei žalai. Pareiškėjas teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus neįgaliesiems turi būti užtikrinamos geresnės laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimų sąlygų Ligoninėje – palatose-kamerose nebuvo stalo, todėl pareiškėjas, būdamas neįgalus, negalėjo pavalgyti, rašyti prie stalo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, nustatęs, jog daugiau nei 8 mėnesius pareiškėjui nesuteiktas stalas Ligoninės kamerose-palatose, dėl to jam kilo nepatogumų, nes pareiškėjas neįgalus, tačiau tai jam nesukėlė sveikatos sutrikimų.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turi būti priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, Ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų, o Ligoninės paskirtis yra dvejopa, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo. Tai lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-82-756/2022). Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Pažymėtina, kad Normų pastabų 3 punkte nurodyta, kad Normos yra minimalios, patalpose pagal poreikį gali būti ir daugiau baldų ir / ar kietojo inventoriaus, taip pat gali būti įrengiamos bei aprūpintos ir kitos patalpos atsižvelgus į laisvės atėmimo vietų specifiką ir poreikį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Ligoninės palatose-kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengta stalų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.
19. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).
20. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.).
21. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).
22. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgusi į pareiškėjo sveikatos būklę – jis (duomenys neskelbtini), dėl ko jo judėjimo galimybės bei galimybės pavalgyti apskritai apsunkintos, į ilgą pažeidimo trukmę (daugiau nei 8 mėnesiai), tai, kad jis ne kartą kreipėsi su nusiskundimais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Ligoninės administraciją, konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, masto bei trukmės. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.