Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) V. N. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-15073-466/2024 dėl vykdomojo rašto išdavimo bendravimo su vaiku tvarkos dalyje pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus, neprieštarauja pareiškėjo prašymui, nes tėvas leistinomis teisėtomis priemonėmis siekia užtikrinti savo ir vaiko teisę palaikyti ir puoselėti šeimyninius ryšius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo T. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pareiškėjas T. G. pateikė naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir duomenis, kuriuose yra užfiksuota informacija, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku kokio laikotarpio ši informacija yra, ar ji pareiškėjui buvo žinoma dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir ar pareiškėjas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, pareiškėjas neįrodė šių įrodymų pateikimo teismui stokos, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10592-466/2024 buvo patvirtinta šalių 2024 m. kovo 26 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, pagal kurią pareiškėjai sutarė: „5.2.1. Slenkančia eilės tvarka, lyginę kiekvienų metų savaitę tėvas su Vaiku bendrauja nuo pirmadienio iki pirmadienio, paimdamas vaiką lyginės metų savaitės pirmadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo valandų pabaigos ir gražindamas vaiką nelyginės metų savaitės kitą pirmadienį, nuveždamas Vaiką į ugdymo įstaigą iki ugdymo valandų pradžios. Jeigu Vaikas ugdymo įstaigos nelanko, jis pasiimamas ir parvežamas į motinos gyvenamąją ar kitą bendrai Šalių sutartą vietą.“

19. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).

21. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

22. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

23. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjui neišduoti vykdomojo rašto, įvertino faktines bylos aplinkybes, suinteresuoto asmens V. N. nurodomas aplinkybes bei argumentus, Skyriaus poziciją bei atsižvelgė į tai, jog jokių konkrečių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl realaus pagrindo neišduoti T. G. vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį bei išdėstytas išvadas, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

24. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo pasekmių pareiškėjas T. G. kartu su V. N. sudarė laisva valia bendru sutarimu, t. y. byloje nėra duomenų, kad sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nurodytos vykdymo sąlygos nebuvo suderintos su jais ir (arba) neatitiko jų valios.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo skirtingai vertina jų pačių sudarytos sutarties turinį, dėl ko ir kyla šalių nesutarimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nesant kitų priemonių užtikrinti bendravimo tvarką, kuri yra numatyta šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo pasekmių turi būti pasitelkiamas antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), ir kuris galėtų patikrinti šios sutarties sąlygų vykdymą, fiksuoti sutarties pažeidimų atvejus ir taip padėti šalims reguliuoti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai susiję su bendravimu su vaiku. Be kita ko, ir suinteresuotas asmuo V. N. atskirajame skunde neneigia, kad šalių santykiai konfliktiški, nesutarimai kyla dėl šalių skirtingo požiūrio į vaiko priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, šalims savarankiškai nepavyksta rasti priimtinų sprendimų.

26. Skundžiama nutartis buvo priimta 2024 m. spalio 21 d. ir kaip suinteresuotas asmuo V. N. atskirajame skunde nurodo „...šalims nepavykus rasti priimtinų sprendimų savarankiškai ir siekiant sumažinti ar visiškai išvengti konfliktų ir nesutarimų dėl vaiko priežiūros, yra inicijuota mediacija dėl Sutarties sąlygų keitimo“, tačiau į bylą iki šiol jokie dokumentai bei duomenys apie šias aplinkybes pateikti nebuvo.

27. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis suinteresuotas asmuo V. N. nėra kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo. Tokių duomenų nebuvo ir pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, taip pat tokių aplinkybių nenustatyta ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.

28. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, tenkindamas pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog V. N. tinkamai vykdo visas Sutarties sąlygas, kad visapusiškai tinkamai vykdo sutartimi aptartą bendravimo su vaiku tvarką, todėl egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą jis neturi galimybės pakeisti sutarties vykdymo tvarką, nepakeisdamas jos turinio, nes tai turi padaryti sutarties šalys - vaiko tėvai.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.