Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-07-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1093-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021-07-22 nutarimu A. P. už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 494 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, padarymą paskirta galutinę 400 Eur bauda.

A. P. nubaustas už tai, kad 2020-12-15, apie 19 val. 30 min., Šilutės m., Dariaus ir Girėno g. 1, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato, aikštėje, jis tyčia lipnia juosta apklijavo ir tokiu būdu sugadino Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius grindinio šviestuvus, sumontuotus toje pačioje aikštėje. Tęsdamas veiką, 2020-12-16, apie 11 val. 30 min., Šilutės m., Dariaus ir Girėno g. 1, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato, aikštėje, jis tyčia lipnia juosta apklijavo ir tokiu būdu sugadino Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius grindinio šviestuvus, sumontuotus toje pačioje aikštėje. Tęsdamas veiką, 2020-12-17, apie 17 val., Šilutės m., Dariaus ir Girėno g. 1, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato, aikštėje, jis tyčia lipnia juosta apklijavo ir tokiu būdu sugadino Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius grindinio šviestuvus, sumontuotus toje pačioje aikštėje. Tokiu būdu įvykdė savo, kaip pavienio asmens, akcijas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytų atstumų reikalavimų (ne arčiau 25 metrų iki savivaldybės pastato). Dėl tokių A. P. veiksmų Šilutės rajono savivaldybei padaryta 198,44 Eur turtinė žala.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 639 straipsnis, 629 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinio nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju A. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 494 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iš šių procesinių dokumentų turinio, A. P. pagal galimai padarytus du administracinius nusižengimus nesuformuluoti kaltinimai pagal kiekvieną atskirai, o tai padaryti yra būtina. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nenurodyta kiek grindinių šviestuvų kokiu laiku buvo sugadinta. Be to, dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 494 straipsnio 1 dalyje, esmė nei 2021-01-14 administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2021-07-22 nutarime nėra atskleista, tik abstrakčiai nurodyta: „tokiu būdu vykdė savo, kaip pavienio asmens, akcijas“. Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės keisti ar papildyti naujomis. Institucijos pareiga tiksliai apibrėžti kaltinimo ribas ir tinkamai suformuluoti kaltinimus pagal kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šios pareigos neįvykdymas pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, atimdamas teisę tinkamai apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti pripažįstami kaip atitinkantys ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus. Todėl sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundo argumentais, kad dėl Institucijos netinkamai surašytų procesinių dokumentų - administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo apsunkinta jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, gynyba procese, o iš Institucijos nutarimo apskritai neaišku kurie byloje esantys faktiniai duomenys buvo pripažinti įrodymais, kuriais remiantis A. P. pripažintas kaltu.

Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Pagal ANK 571 straipsnį kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. P. yra kaltinamas tyčia sugadinęs Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teises priklausančius grindinio šviestuvus, taigi šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, vadinasi, jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju procese ir turėti realią galimybę pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis. Tačiau to padaryta nebuvo, dėl ko Institucija padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.

Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų – liudytojo V. P. paaiškinimų apie tai, kad „A. P. jau kuris laikas Šilutėje, viešose vietose, elgiasi netinkamai. Jis sistemingai pasirodo prie Šilutės savivaldybės pastato ir jos aikštelėje apklijuoja lipniomis juostomis grindinio šviestuvus“, taip pat UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ pažymos, kurioje nurodoma, jog A. P. dėl jam nustatytos diagnozės yra šio centro apskaitoje, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens pakaltinamumo administracinių nusižengimų padarymo metu.

ANK 10 straipsnyje numatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Nustačius šią aplinkybę administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Taigi ši aplinkybė šalina administracinę atsakomybę, todėl sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turint faktinių duomenų apie asmens psichinę ligą, turėjo būti įvertintos Institucijos, surašančios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą.

Atliekant papildomą administracinio nusižengimo tyrimą būtina surinkti duomenis iš gydymo įstaigų ir spręsti klausimą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo ar A. P. darydamas ANK uždraustas veikas dėl psichikos sutrikimo galėjimo suvokti jų esmę arba valdyti savo veiksmus.

Taigi, darytina išvada, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti nagrinėjant šią bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnui, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 578 straipsnio, 609 straipsnio, 618 straipsnio kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą. Todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-07-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1093-2021, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 494 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 400 Eur bauda, naikintinas, ši byla grąžintina iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-07-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1093-2021, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 494 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 400 Eur bauda, panaikinti bei grąžinti šią bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.