Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atstovui advokatui P. J..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nidulus appraisal“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo bei atsakovo Vilniaus universiteto priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nidulus appraisal“ dėl sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nidulus appraisal“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 123 053,73 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigia, jog su atsakovu sudarytos 2016 m. liepos 28 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. APS-13300-1010 pagrindu atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, atliktus darbus perdavė 2017 m. rugsėjo 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovui, už atliktus darbus išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 123 053,73 Eur sumos 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija NIA Nr. 0000590, nurodydama terminą apmokėjimui iki 2017 m. spalio 15 d., tačiau atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo, nurodė, jog darbai atlikti su trūkumais. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.Ieškovė įrodinėja, kad ji atliko kadastrinius matavimus pagal atsakovo užsakymą. Atlikusi darbus juos pristatė atsakovui, kuris jokių pretenzijų ilgą laiką nereiškė. Vėliau atsakovas pradėjo teigti nustatęs trūkumus, tačiau jų nenurodė ir nesuteikė galimybės ištaisyti, nors turėjo leisti tą padaryti remiantis 2016-07-28 Paslaugų teikimo sutarties 2.8.4, 7.2, 7.3, 9.5 punktais ir Sutarties priedo Nr. 2 2.7 punktu. Ieškovė teigia, jog realiai vykdė darbus, patyrė laiko ir finansines sąnaudas, atliko patį darbą (parengė kadastrinę bylą), kurioje buvo nustatyta keletas trūkumų, tačiau atsakovas visiškai atsisako už atliktus darbus apmokėti ir nurodo, jog darbai nebuvo atlikti. Ieškovė įrodinėja, jog jai tereikia ištaisyti darbų trūkumus, o tam reikalinga kadastro byla, kuri yra pas atsakovą. Nurodo, jog ieškovė jau yra prašiusi atsakovo pateikti kadastro bylą jos ištaisymui, bet atsakovas šios bylos nepateikė.Atsakovas Vilniaus universitetas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad kreipėsi į ieškovę norėdamas ne atlikti sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pilna apimtimi, o patikslinti sklypo kadastro duomenis tiek, kiek tai yra reikalinga ir susiję su rekonstruojamo pastato – laboratorijos užimamu plotu po jo rekonstrukcijos. Nurodė, kad ieškovė, profesionaliai veikdama savo srityje, privalėjo žinoti, kokius darbus reikia atlikti konkrečiu atveju, o kilus neaiškumų dėl darbų apimties privalėjo kreiptis į atsakovą ir pasitikslinti dėl darbų apimties. Į atsakovą kreiptasi nebuvo. Sutartyje yra aiškiai įvardinta maksimali paslaugų teikimo sutarties Nr. APS-13300-1010 vertė – 68 425,50 Eur. Norint didinti bendrą sutarties kainą būtų reikėję atlikti viešąjį papildomų darbų pirkimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), kas šiuo atveju nebuvo daroma. Ieškovė nepateikė išankstinės darbų sąmatos, nutylėdama tikėtiną užsakymo neatitikimą sutarčiai, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, elgėsi nesąžiningai ir siekė neteisėtai pasipelnyti. Nurodo, jog ieškovės atliktuose matavimuose žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, konstatuoti daugybiniai matavimų kokybės trūkumai. Be to ieškovės pateikta sąskaita neatitinka realios rinkoje egzistuojančios tokių darbų kainos. Atsakovas Vilniaus universitetas nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2016-07-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. APS-13300-1010, sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus universitetas“ ir UAB „Nidulus appraisal“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog tiek iš 2017-10-10 atsakovo organizuoto posėdžio metu nustatytų aplinkybių, tiek iš korporacijos „Matininkai“ rašte Nr. I-2-479 „Pastabos dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 169,4955 ha, kadastrinių matavimų atlikimo“ nurodytų aplinkybių, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017-11-15 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 49KAM-94684 nurodytų aplinkybių, tiek iš NŽT 2017-12-21 rašte Nr. 1SS-2992-(105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad ieškovė neteisingai atliko kadastrinius matavimus, tiksliau jų iš viso neatliko (t. y. žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti), ir netinkamai atliko darbus pagal Sutartį, dėl to neįgijo teisės reikalauti atsakovo sumokėti už netinkamai atliktus darbus, išrašė sąskaitą žymiai didesnei sumai negu numatyta Sutartyje (daugiau nei šešis kartus viršydamas bendrą Sutarties sumą žemės kadastro darbams), o tai reiškia, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. pažeidė Sutartį dėl netinkamai atliktų darbų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio atsakovas turi teisę nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį.Ieškovė į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko, 2018-06-12 pranešime teismui nurodė, jog pakeitė atstovą, kuris nėra susipažinęs su bylos medžiaga, todėl prašo teismo posėdį atidėti. Atsakovo atstovas nurodė, jog prašo bylą nagrinėti iš esmės, nes nėra svarbios priežasties atidėti bylos nagrinėjimą, šalys yra pateikusios visus procesinius dokumentus. Nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, atsakovo ir priešieškinį pareiškusio asmens atstovas naujų esminių aplinkybių nenurodė, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai atsakovo atstovas nurodė, jog už darbų priėmimą Vilniaus universiteto tinkamas atstovas buvo V. M., o ne aktą pasirašęs R. V.. Pagal sutartį buvo aišku, koks darbuotojas yra paskirtas atsakingu asmeniu už sutarties vykdymo eigos kontrolę ir sutarties rezultato priėmimą. Ieškovas atnešė kadastro bylą į bendrą skyrių, ir aktas buvo pasirašytas neįsigilinus ir nepatikrinus darbų kokybės, nebuvo pateikta PVM sąskaita. Darbai buvo užtęsti apie pusę metų, o byla atvežta po atsakovo pretenzijų, be suderinimo su NŽT, kuri vėliau dar rado ir klaidų matavimuose. Atsakovo atstovas įrodinėjo, jog darbai buvo užsakyti pagal viešųjų pirkimų reglamentuojamas taisykles. Tačiau darbai nebuvo iki galo atlikti, todėl atsakovas planuoja skelbti naują konkursą kadastrinės bylos duomenų suformavimui. Anot atsakovo atstovo, ieškovė darbų atlikimo proceso metu nepateikė jokių paaiškinimų dėl kainos už darbus pasikeitimo, nereikalavo kliento, t.y. atsakovo Vilniaus universiteto, atlikti darbus, būtinus kadastrinės bylos suformavimui, ieškovė nesikreipė į atsakovą, įrodinėdama, kad negali atlikti darbų dėl kliento kaltės. Būtent ieškovė yra rekonstravusi pastatą sklype. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nurodė, jog neregistruos kadastrinių matavimo bylos pagal ieškovės atliktą darbą, nes ieškovės suformuota kadastrinių matavimų byla yra nepakankama. Atstovas įrodinėja, jog žemės sklypo posūkio taškai yra nustatyti ir įregistruoti NTR, o vienintelė problema – negalima pažymėti rekonstruoto statinio (išplėtus jo plotą) žemės sklype. Matininkas turėjo įkelti naują sklypo planą į NTR su atliktais pakeitimais. Jei matininkas matė, jog kaina neatitiks sutarties ir darbų apimties turėjo prieš juos atlikdamas kreiptis į atsakovą. Tik matininkas, kuriam yra suteikta licencija, gali atlikti matavimus. Šiuo atveju atsakovas pagal matininkės I. G. atliktus matavimus negali panaudoti darbų rezultato visiškai, t.y. NTR neregistruoja pakeitimų dėl pasikeitusio sklypo ploto. Matininkas paėmė seną planą, pabandė patikslinti duomenis, tačiau nei kreipėsi į gretimų sklypų savininkus dėl sklypo ribų suderinimo, nei atliko kitus būtinus darbus. Nors atsakovas fiziškai turi bylą, tačiau negali jos panaudoti. Iš esmės darbų reikia tiek, kad būtų užfiksuotas rekonstruotas statinys sklype. Tačiau iki šiol nėra darbų rezultato, dėl kurių buvo paskelbtas viešasis konkursas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2016-07-28 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. APS-13300-1010 ((toliau – Sutartis) T.I, b.l.27-37)). Sutartis sudaryta vadovaujantis viešojo pirkimo „VU nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų paslaugų pirkimas VU3244“ vykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu (pirkimo numeris 174825). Sutartimi ieškovė UAB „Nidulus appraisal“ įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais suteikti Klientui – VšĮ „Vilniaus universitetas“ kadastrinių matavimų bylų sudarymo, tikslinimo, suderinimo paslaugas, o Klientas įsipareigojo sumokėti už tinkamai suteiktas paslaugas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys numatė, kad bendra paslaugų kaina su PVM yra 68 425,50 Eur (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt penki eurai 50 ct), kurią sudaro: 11 875,50 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai 50 ct) pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kaina be PVM 56 550, 00 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt penki) (Sutarties 2.1 p.). Prie Sutarties yra pridėtas priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymas, kuriame nurodyti pagal Sutartį galimų užsakyti paslaugų pavadinimai, mato vnt., paslaugų apimtys, vieneto įkainis ir bendra paslaugos kaina. Prie paslaugos „Žemės sklypai“ (priedo 1.7 p.) nurodyta 1 kv. m kaina 0,06 Eur, paslaugų apimtis – 300 000, visa šios paslaugos kaina – 18 000 Eur (be PVM).Remiantis Sutartimi, atsakovo darbuotojas 2017 m. vasario 15 d. el. laišku užsakė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes atsakovas, atlikęs pastato – laboratorijos rekonstrukciją (išplėtus pastato plotą), privalėjo pateikti registratoriui naujai suformuotą sklypo kadastro duomenų bylą. Šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1997 metais Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vadovaujantis Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vykdytojo A. K. 1997 m. parengtu Žemės sklypo planu M 1:5000.Ieškovė, parengusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylą, parengė priėmimo – perdavimo aktą ir išrašė sąskaitą 123 053,73 Eur sumai, t. y. viršijant visą šalių sudarytos Sutarties kainą ir daugiau nei 6 kartus viršijant žemės sklypų kadastrinių matavimų pirkimui nustatytą kainą. Atsakovas grąžino sąskaitą, nurodydamas, jog pagal sutarties Nr. APS- 13300-1010 2.1 punktą bendra paslaugų kaina yra mažesnė už išrašytą sąskaitoje (T.I, b.l.14). Ieškovė atsisakė ją priimti motyvuodama tuo, jog darbai perduoti vadovaujantis sutarties priedo Nr. 1 įkainiais, taip pat pagal priedą Nr2 p.2.8 viskas yra atlikta (T.I, b.l.15). Atsakovas ginčija akte nurodytus darbus, įrodinėdamas, jog ieškovė neteisingai atliko kadastrinius matavimus, tiksliau jų iš viso neatliko (T.I., 47).

Dėl šalių sudarytos sutarties tinkamo vykdymo

Kaip minėta, Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad jos objektas – kadastrinių matavimų paslaugų pirkimas. Remiantis šia sutartimi, atsakovo darbuotojas 2017 m. vasario 15 d. el. laišku užsakė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kaip aiškina atsakovas, jis 2016 m. atliko savo nuosavybės teise valdomo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype, rekonstrukcijos darbus. Iš pridėto prie bylos VĮ „Registrų centras“ 2017-01-23 sprendimo Nr. VILKS-280 „Sprendimas sprendimo pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre priėmimą atidėti“ galima spręsti, jog užsakant elektroniniu laišku paslaugas, atsakovas norėjo gauti iš ieškovo tokią paslaugą, kad galėtų pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro (pastato – laboratorijos) duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ „Registrų centras“ 2017-01-23 sprendime nurodė, kad rekonstravus statinį, būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (T.I, b.l. 10), t. y. turi būti atnaujinta kadastro duomenų byla, kurioje būtų atnaujintas žemės sklypo planas. Šis reikalavimas išplaukia iš Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punkto.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.718 straipsnio 5 dalis numato, jog paslaugų sutartimi galima susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Taigi teisinis reguliavimas, galiojęs sutartinių santykių metu, numatė ieškovei atitinkamas pareigas, vykdant sutartį, todėl galima spręsti, jog ieškovei, kuri yra šios srities profesionalė, turėjo būti žinomi reikalavimai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Vadinasi, atsakovas, užsakydamas 2017 m. vasario 15 d. el. laišku žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagrįstai tikėjosi gauti tokią sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurios duomenų pakaktų įregistruoti pastato – laboratorijos rekonstrukcijos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre. Be kita ko, ieškovei buvo persiųstas VĮ Registrų centro 2017-01-23 sprendimas Nr. VILKS-280, taip pat 2017-05-08 ieškovei el. paštu buvo nusiųstas atsakovo pasirašytas įgaliojimas, reikalingas pateikti NŽT, tikslu gauti Žemės sklypo plano kopiją. Atsakovas patvirtina, jog jam fiziškai buvo pateikta (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1694955 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Darbų perdavimo – priėmimo aktas 2017-09-15 buvo pasirašytas, jame yra pastaba: „užsakymas pilnai įvykdytas, perdavimo aktas perduotas kartu su kadastrinių matavimų byla, o PVM sąskaita faktūra NIA Nr. 0000590 pateikta per portalą e.sąskaita.lt“ (T.I, b.l.13). Atsakovo darbuotojas akte jokių pastabų dėl darbų kokybės nėra nurodęs. Atsakovas 2017-10-10 organizavo posėdį, kurio metu buvo faktiškai apžiūrėtas žemės sklypas ir ieškovės pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentai. Anot atsakovo, posėdžio metu buvo nustatyti šie kadastrinių matavimų bylose esantys trūkumai, užfiksuoti Vilniaus universiteto Turto valdymo ir paslaugų centro komisijos 2017-10-12 posėdžio protokole Nr. 1: 1) sklypo formavimas neatitinka teritorijų planavimo dokumento (SĮ „Vilniaus plano“, išdidinta valstybinės žemės sąskaita); 2) želdiniai (medžiai) pažymėti ne tuo masteliu (per didelis mastelis); 3) kadastro duomenyse (žemės naudmenų, eksplikacijose) nėra išskirtas kelių plotas; 4) plane nėra nurodyti gatvių pločiai; 5) duomenyse apie apribojimus nėra 58 apribojimo „Saugomi želdynai“; žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte 6 punkte nenurodytas riboženklių skaičius; 6) brėžinyje nenurodytas pastatų identifikavimas; brėžinyje nėra pastabos kokia kartografine ar skaitmenine medžiaga buvo naudotasi pažymint inžinerinius tinklus; 7) akte 4 punkte nepateikta informacija apie gretimus sklypus (pvz., LKS ir t.t.); 8) brėžinyje neteisingai nurodytos gretimybės; brėžinyje užstatymo plotai (kelių) neidentifikuoti; 9) neužfiksuoti visi objektai (medžiai, lieptai, laiptai, pavėsinės, tvoros); 10) neteisingas tvorų žymėjimas; 11) nėra visų pastatų žymėjimo; l2) ne visi koordinuoti pastatai; 13) ne visi statiniai užnešti brėžinyje/plane; neteisingai identifikuotos dangos; 14) nėra įkalta riboženklių (T. I., b.l.83,84).Paslaugų teikimo techninėje specifikacijoje skirsnyje Pirkimo objektas nurodyta, kad „Paslaugų apimtys ir konkretūs matuojamų nekilnojamųjų daiktų duomenys bus nurodyti atskiruose Užsakovo teikiamuose užsakymuose“ (2.2. punktas). Sutarties 3 punkte, reglamentuojančiame paslaugos teikėjo teises ir pareigas, jų apibrėžtis yra be aprašomo pobūdžio, apsiribojant bendrų profesinių standartų išvardijimu, pasižymi neišbaigtumu.Atsakovo darbuotojas V. M. (Eksploatavimo ir paslaugų direkcija TRRS Vyr. specialistas), užsakydamas 2017 m. vasario 15 d. el. laišku paslaugas, jas apibrėžė taip: „Prašome atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pastato – laboratorijos registracija stringa, nes nepatikslinti žemės sklypo Kairėnų g. 43 kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planas bei duomenys“ (T.I, b.l.9). Teismas, įvertinęs šalių sutartinius santykius reguliuojančius dokumentus, atsakovo pateiktą užsakymo formuluotę, atkreipia dėmesį, jog dalis Vilniaus universiteto Turto valdymo ir paslaugų centro komisijos 2017-10-12 posėdžio protokole Nr. 1 užfiksuotų kaip ieškovės darbų trūkumų nebuvo sutarties objektu, kurį tikslino V. M. suformuluota užduotis.Be kita ko, atsakovas yra neteisus, teigdamas priešieškinyje, jog pateikdamas užsakymą atsakovas pagrįstai manė, kad užsako darbą, už kurį reikės mokėti apie 22,56 Eur kainą (376 kv.m ×0,06 Eur = 22,56 Eur), nes užsakė darbus dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo tik toje dalyje, kurioje stovi rekonstruotas pastatas – laboratorija, nes užstatytas žemės sklypo plotas 376 kv. m. Minėta, atsakovo darbuotojas V. M. raštu nurodė, kad prašo atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Be to, jei atsakovas remiasi, kaip paslaugos užsakymo išpildymo argumentu, nukreipdamas į VĮ „Registrų centras“ 2017-01-23 sprendimą, tai jame aiškiai yra nurodyta, jog kadastro tvarkytojui turi būti pateikta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame rekonstruotas pastatas, atnaujinta kadastro duomenų byla, kurioje būtų atnaujintas žemės sklypo planas, duomenys apie rekonstruotą pastatą bei duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę. Tai reiškia, jog atsakovas nepagrindė argumento, jog užsakė tik darbus dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo toje dalyje, kurioje stovi rekonstruotas pastatas – laboratorija.Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovui yra perduota žemės sklypo kadastro duomenų byla su trūkumais, dėl kurių jis negali įregistruoti juridinio fakto dėl rekonstruoto statinio. Atsakovas, siekdamas įrodyti darbų trūkumus, kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti pateiktą sklypo kadastrinių matavimų bylą. NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. išduotame žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 49KAM-94684 (T. I., b.l. 107, 108) konstatuota, kad yra pažeistas Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pažeidimo pobūdis konstatuotas: žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. NŽT taip pat nurodė (T.I, b.l. 160-165), kad iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad UAB „Nidulus appraisal“ matininkė I. G., 2017-06-29 paženklinusi žemės sklypo ribas vietoje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir, atlikusi žemės klypo kadastrinius matavimus, parengė šio žemės sklypo planą M 1:2000. Palyginę sename plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su naujame plane Nr. 164 nurodytais žemės sklypo ribų linijų ilgiais, NŽT specialistai nustatė, kad kadastriniu matavimų metu nustatytų žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka ribų linijų ilgių, nurodytų Plane Nr. 164. Ribų linijų ilgių neatitikimai nurodyti rašte pateiktoje 1 lentelėje. NŽT nurodė, kad įvertinus 1 lentelėje žemės sklypo ribų linijų ilgių skirtumus, darytina išvada, kad UAB „Nidulus appraisal“ matininkė I. G., 2017-06-29 atstatė žemės sklypo ribas vietoje pažeisdama Taisyklių 11 punkto reikalavimus. NŽT taip pat nurodė, kad atsižvelgdama į atsakovo 2017-11-28 prašyme išdėstytas aplinkybes, 2017-12-14 atliko žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-361-(10.8). Patikrinimo metu vietovėje buvo nustatyta, kad pietrytinį ir pietvakarinį žemės sklypo ribos posūkio taškus žyminčių riboženklių vietovėje nėra, kiti ribos posūkio taškai netikrinti. Faktinės žemės sklypo naudmenos neatitinka UAB „Nidulus appraisal“ matininkės I. G. 2017-08-31 parengtame, atlikus kadastrinius matavimus, plane M 1:2000 (toliau – Planas Nr. 164) nurodytų šio žemės sklypo naudmenų, t.y. nekartografuoti kelių kontūrai ties koordinatėmis <..>. Plane Nr. 164 nepažymėti 4 pastatai, vandens bokštas, rytinėje dalyje esančios aukštos elektros įtampos linijos, vielos tinklo tvora, kuri prasideda ties koordinate <...> ir tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi. Plane Nr. 164 nepažymėti šuliniai ir inžineriniai tinklai, esantys teritorijos dalyje nuo Žemės sklypo centro į pietų ir rytų pusę. NŽT pažymėjo, kad manytina, kad UAB „Nidulus appraisal“ matininkė I. G., 2017-06-29 paženklinusi Žemės sklypo ribas ir atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, neįtvirtino riboženklių, neteisingai 2017-08-31 nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis, taip pažeisdama Nuostatų 32.1.1, 32.1.3, 32.1.4 ir 32.1.5 papunkčių 55 ir 56 punktų nuostatas.Ieškovės teiktos paslaugos trūkumus taip pat įrodo VĮ Nemenčinės miškų urėdijos 2017 m. rugsėjo 11d. raštas Nr. 3-817, kuriame nurodyta, kad Sklypo kadastro bylos suderinimas negalimas, kadangi „įregistruota sklypo riba neatitinka permatuoto sklypo“, o „į naująją ribą patenka valstybinės reikšmės miško žemė” (T.I, b.l. 85). Vadinasi, ieškovė, kaip tos srities profesionalas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), parengdama 2017 m. rugsėjo 15 d. aktą, turėjo ir privalėjo žinoti (kaltė pasireiškė tyčios forma, CK 6.248 straipsnio 2 dalis), kad atsakovui teikiama byla yra su trūkumais. Neatskleidus šios aplinkybės, konstatuojama, jog ieškovė pažeidė atsakovo teisėtą lūkestį neveikimu, nes veikė ne pagal reikalavimą suteikti paslaugas taip, kad tai labiausiai atliktų klientų interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-686/2015 yra išaiškinta, jog pagal „CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė“. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą dėl sutartinių ir įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, nustačius ieškovės veikos neteisėtumą, pasireiškusį ieškovės neveikimu, daroma išvada, jog atsakovas, pasirašydamas aktą, nepriėmė paslaugų rezultato, o aktu ieškovė nepranešė visos informacijos apie paslaugų suteikimą (CK 6.722 straipsnio 1 punktas). Todėl atsakovo argumentas, jog aktu buvo fiziškai perduota tik byla, laikomas įrodytu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad aktas buvo pasirašytas nepatikrinus atliktų darbų kokybės, t.y. pasirašant šį aktą buvo fiksuotas tik pats faktas, kad ieškovė perdavė atsakovui žemės sklypo kadastro duomenų bylą, aktą pasirašė neįgaliotas asmuo R. V.. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovė turėjo suprasti, jog bylą priėmė neįgaliotas asmuo, nes Sutarties 14.1 punkte nurodyta, kad klientą atstovauja I. U., užimantis vedėjo pareigas. Tokiu atveju ieškovės argumentas, kad atsakovo neįgalioto asmens pasirašytas aktas be pastabų yra pagrindas priteisti 123053,73 Eur sumą yra atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 2.133 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo nurodytus argumentus dėl paslaugų kokybės, nurodė, kad NŽT 2017-12-21 rašte (T. 1, b. I. 158-162) yra pasakyta, kad „UAB „Nidulus appraisal“ matininkė I. G., 2017-06-29 paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus“. Anot ieškovės, tokia formuluotė reiškia, jog ieškovė atliko kadastrinius matavimus. Jeigu jie iš tikrųjų buvo atlikti su trūkumais, tai nesuteikia pagrindo teigti, kad paslauga nebuvo visiškai suteikta.Teismas atkreipia dėmesį, kad vienu metu ieškovė neigia bet kokius trūkumus, kitu atveju, prašo leisti juos ištaisyti. Atsakovas pateikė į bylą turimą ieškovės parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (T. II, b.l.16-55). Taip pat į bylą yra pateiktas ieškovės 2017-06-15 raštai, kuriais kreipiamasi į gretimo sklypo savininkus, kviečiant minėtu laiku atvykti į matavimus prie matuojamo žemės sklypo (T.II., b.l. 56-61)). Tačiau byloje nėra pateikta kompetentingos institucijos parengto dokumento, kuris galėtų paneigti NŽT raštuose nurodytas aplinkybes dėl nekokybiškos paslaugos, dėl ko atsakovas negali apsiekti sutarto Sutartimi rezultato – įregistruoti statinio rekonstrukcijos juridinį faktą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Tai reiškia, kad ieškovės pasvarstymai, nurodyti atskirumuose į priešieškinį, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė tinkamai įvykdė kliento užsakymą.

Dėl paslaugų kainos

Ieškovė apskaičiavo, jog atliko 1 694 955 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymo darbus. Pagal išmatuotą plotą, pritaikiusi Sutartyje numatytą koeficientą (1 kv. m kaina 0,06 Eur (Priedas „Žemės sklypai“ (1.7 p.)), ieškovė už paslaugą prašė sumokėti 123053,73 Eur sumą. Sutarties vertė visam jos galiojimo laikotarpiui yra 68 425,50 Eur 36 mėnesiams. Sutartyje nėra numatyta galimybė didinti šią didžiausią kainą. Žemės sklypų kadastro darbams Sutartyje nustatyta kaina yra 18000 Eur + PVM. Sutarties 1 priedo 1.7 punkte nurodyta, kad 1 kv. m kaina yra 0,06 Eur, paslaugų apimtis – 300 000, visa šios paslaugos kaina – 18 000 Eur (be PVM).Pagal CK 6.720 straipsnio 2 dalį klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. Ieškovė, prašydama priteisti už paslaugas beveik dvigubą sumą nei numatyta Sutartyje, nesikreipė į atsakovą, nurodydama, jog pagal sutartas sąlygas negali suteikti paslaugos. Be to, Sutartyje numatyta, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika, šiai sutarčiai taikomas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuotas 1 kv. m įkainis (Sutarties 2.2 p.). Šalys taip pat numatė, kad Klientas moka paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas pagal Sutarties Priede Nr. 1 nurodytus paslaugų įkainius. Paslaugų įkainiai Sutarties galiojimo laikotarpiu nekeičiami (Sutarties 2.3 p.). Taigi ieškovė, sudarydama sutartį pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygas, turėjo suprasti, jog kainos didinimas yra ribotas, nes tokį pirkimą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos ir tai yra visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Sutartyje įtvirtinta bendra Sutarties suma ir atsiskaitymo už atliktus darbus, todėl mokėjimo tvarkos keitimas reikštų nukrypimą nuo viešojo pirkimo, kurio rezultatų pagrindu sudaryta Sutartis, dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų ir lemtų Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl draudimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas pažeidimą (galiojusio sutartinių santykių metu VPĮ 18 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos).Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 123 053,73 Eur sumą neatitinka Sutarties sąlygų dėl žemės sklypų kadastro darbams nustatytos kainos, imperatyvių įstatymo normų. Ieškovė, taikydama sutartą apskaičiavimo už paslaugas metodiką, nepaisant to, kad prašoma priteisti suma žymiai viršija žemės sklypų kadastro darbams Sutartyje nustatytą kainą, nepagrindžia kainos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovė neįrodinėja, jog CK 6.720 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, jog kainą padidinti buvo neišvengiama, norint tinkamai įvykdyti sutartį. Taip pat atsakovo pateikto užsakymo ieškovei metu galiojo VPĮ 2017-01-01-2017-06-30 redakcija, kurios 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad „visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo vertės kainos“. Kaip buvo minėta anksčiau, šalys nesitarė dėl papildomų darbų pirkimo, nesudarė naujos sutarties papildomiems darbams, taigi negalėjo viršyti didžiausios Sutarties kainos limito.Sutarties 2.7 punkte yra numatyta, kad Klientas sumoka Paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas kokybiškas paslaugas ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paslaugų rezultato perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros ar kito tipo priklausančios išrašyti sąskaitos gavimo dienos. Sutarties 2.8.4 punkte numatyta, kad Klientas turi teisę sustabdyti mokėjimą už paslaugas, jei paslaugos neteikiamos ar teikiamos nekokybiškai – iki bus pašalinti visi trūkumai, taip, kaip nustatyta Sutarties 9.5 punkte.Atsakovas 2017-10-16 raštu Nr. R-(2.3)60000-B-3 ir 2017-10-19 raštu Nr. R-(1.4)60000-S-48 „Dėl nekokybiškai atliktų darbų“, informavo ieškovę, kad pagal Sutartį jos perduotose Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylose yra nustatyti esminiai trūkumai ir klaidos. Nagrinėjamoje byloje šalys tiek ikiteisminiame procese, tiek po kreipimosi į teismą, bandė ginčą spręsti taikiai. Tačiau iš ieškovės teikto susirašinėjimo galima spręsti, jog ji nesiekė taisyti trūkumų.Ieškovės direktorė, įmonę atstovaujančiai advokatei, yra nurodžiusi, jog pagal Sutartį Nr.APS-13300-1010 jos 2.1 punkte yra numatyta bendra paslaugų kaina 68 425,50 Eur su PVM. Kadangi ieškovė yra atlikusi darbų už 1 446,51 Eur likutis yra 66 978,99 Eur su PVM, neįskaitant Vilniaus Universiteto ginčijamos sąskaitos. Šia suma atsiskaičius su ieškove, būtų atsisakyta atsakovui pretenzijų (T.I, b.l. 48). Teismas atkreipia dėmesį, kad tokie ieškovės siūlomi ginčo sprendimo būdai nėra nukreipti į trūkumų ištaisymą, be to, neatitinka žemės sklypų kadastro darbams Sutartyje nustatytos kainos, ir tai reikštų VPĮ pažeidimą, bet ir nėra suderinamas su Sutarties sąlygomis, pagal kurias numatytas atsiskaitymas už paslaugas. Minėta, kad Sutarties 2.8.4 punkte numatyta, kad Klientas turi teisę sustabdyti mokėjimą už paslaugas, jei paslaugos neteikiamos ar teikiamos nekokybiškai – iki bus pašalinti visi trūkumai, taip, kaip nustatyta Sutarties 9.5 punkte.Sutarties 9.5 punkte nurodyta, kad „Visais atvejais, kai Klientas ginčija, turi pretenzijų ir / ar pastabų dėl perduodamų Paslaugų kokybės, apie tai jis pažymi įrašu Paslaugų priėmimo –perdavimo akte ir jo nepasirašo. Paslaugos teikėjas įsipareigoja Paslaugų kokybės trūkumus savo sąskaita ištaisyti per 5 (penkias) darbo dienas nuo pretenzijų ir/ ar pastabų gavimo dienos ir pakartotinai teikti pasirašyti Paslaugų priėmimo – perdavimo aktą.Taigi ieškovė neįvykdė atsakovo reikalavimo ištaisyti paslaugų kokybės trūkumus per protingą terminą po atsakovės pakartotinės pretenzijos. Formaliai nurodė, kad atsakovas nesuteikė galimybės ieškovei pataisyti trūkumus, nors ieškovė prašė leisti juos ištaisyti bei prašė jai pateikti kadastrinę bylą, neatkreipdama dėmesio, kad pati sudarė bylą. Teismas sprendė, jog pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį R. V. pasirašytas aktas nesukūrė atsakovui teisinių pasekmių, nes atsakovas jokiu dokumentu nenurodė, kad Sutarties 14. 1 punktas yra pakeistas, paskiriant kitą asmenį atstovaujamojo vardu sudaryti susitarimus. Ieškovė neįrodinėjo, kad nesuprato Sutarties 14.1 punkto ir / ar jis jai buvo netinkamai atskleistas, neaiškus ir pan. Vadinasi, laikoma, jog šalys nėra sudariusios pagal Sutarties 9.5 punktą reikalaujamo dokumento, kurio pagrindu atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė įrodinėja, kad Sutarties 1.3 punkte įtvirtinta, kad preliminarus paslaugų kiekis ir jų savybės yra nustatyti prie šios Sutarties pridėtoje techninėje specifikacijoje (Sutarties priedas Nr. 2). Šio priedo (T. 1, b. I. 39) 1.2 punkte „Nekilnojamųjų daiktų, kurie reikalingas kadastrinių matavimų atlikimas ir kadastro duomenų bylų sudarymas, orientaciniai kiekiai per vienerius metus“. Žemės sklypai – 100 000 m2 (orientacinis kiekis ir mato vienetas). Tokiu atveju, anot ieškovės, kainos ir paslaugų kiekiai laikomi orientaciniais, todėl, nepaisant pretenzijų dėl kokybės, klientas įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus paslaugų įkainius.Teismas nesutinka su tokiu argumentu, nes jis, pirma, neatitinka Sutarties priedo Nr. 1, kuriame tiksliai išvardinti paslaugų pavadinimai ir kiekiai (T.I, b.l. 37). Antra, Sutarties 9.5 punkte aiškiai nurodyta, jog klientas neturi pareigos mokėti, jei paslaugos neteikiamos ar teikiamos nekokybiškai. Ieškovė nurodė, jog ketino bylą suderinti su NŽT. Tačiau šie darbai neatlikti, nors bylos nagrinėjimo metu, kai šalys tarėsi dėl taikos ginčo sureguliavimo būdo, atsakovas siūlė apmokėti ieškovei už kokybiškai atliktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus kainą, kuri atitiktų rinkoje galiojančiais įkainiais tokiai paslaugų apimčiai, kokybiškai atliktų darbų faktą pripažįstant tik po sklypo kadastro duomenų bylos valstybinės registracijos teisės aktų nustatyta tvarka (T.II, b.l. 11). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikomas deklaratyviu ieškovės argumentas, kad ji ketino vykdyti Sutarties 9.5 punktą. Atsakovas taip pat įrodinėjo, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos materialinės teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes minėtoje kasacinio teismo byloje buvo kilęs ginčas dėl sudarytos paslaugų sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo savo priemonėmis ir medžiagomis pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų reikalavimus paruošti dokumentus archyviniam saugojimui. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje bylos Sutarties objektas ir pagal jį prisiimti įsipareigojimai negali būti vertinami ne analogiškos bylos kontekste. Paslaugų sutartimi galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad šalys susitarė dėl tokio paslaugų rezultato: sklypo kadastro duomenų byla turi atitikti kriterijus, pagal kuriuos rekonstruotas pastatas galėtų būtų registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šis rezultatas nebuvo pasiektas būtent dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų, todėl atsakovei nekyla pareiga už juos sumokėti (CK 6.718 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisme

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Sprendžiant, kokia atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarka buvo nustatyta, sudarant sutartį viešųjų pirkimų būdu, visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26–27 punktai). Atsakovas, pateikęs bylos nagrinėjimo metu priešieškinį, prašė nutraukti 2016-07-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. APS-13300-1010, motyvuodamas tuo, kad jis, kaip klientas, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, nes paslaugų teikėjas vykdo Sutartį kitomis sąlygomis, negu nurodyta pasiūlyme ir laiku nepašalino trūkumų pagal kliento reikalavimus (Sutarties 13.2.5 punktas).Į bylą yra pateikti įrodymai, jog ieškovė yra suteikusi tam tikras paslaugas, o atsakovas yra apmokėjęs už sandėlių, garažų, pagalbinių statinių ir kitų patalpų kadastro ir registro bylų parengimą (T.I., b.l. 88), už vandens gręžinio bei nuotekų šalinimo tinklų Molėtų r., Sližiškių k. kadastrinių bylų suformavimų (T.I., b.l. 89), už žemės sklypo, adresu P. B. g., Vilnius (kadastro Nr-. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimus ir kadastro bylos parengimą (T.I., b.l. 90).Anot ieškovės, ji nepažeidė Sutarties arba bent jau nepažeidė tokiu būdu, kad būtų pagrindas tariamą pažeidimą laikyti esminiu, nes ieškovė atliko kadastrinius matavimus ir bylą perdavė atsakovui.Sutiktina su ieškovės atsikirtimu į priešieškinį, kad atsakovas aiškiai nenustatė papildomo galutinio termino prievolei įvykdyti, t. y. nebuvo nustatytas terminas paslaugų kokybės trūkumams ištaisyti. Be to, atsakovas pats pripažino, jog būtent dėl jo aiškios valios dėl sutartinių santykių eigos nenurodymas paveikė aplinkybę, kad Sutarties terminas be atskiro šalių susitarimo prasitęsė dar 12 mėnesių terminui, t. y. iki 2018-07-28. Sutarties 12.1 punkte numatyta, kad Sutartis galioja 12 mėnesių, jos trukmę skaičiuojant nuo įsigaliojimo dienos ir, jei nei viena iš šalių raštu nepranešė apie pageidavimą nutraukti sutartį, laikoma pratęsta tokiomis pat sąlygomis dar vieneriems metams, neviršijant Sutarties 2.1 punkte nurodytos bendros paslaugų kainos. Bendra sutarties trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėnesiai. Atsakovas neinicijavo tarp šalių sudarytos Sutarties nutraukimo suėjus 12 mėnesių terminui, t.y. dar 2017-07-28, nors atsakovas Sutarties pabaigos terminu (2017-07-28) nebuvo atlikęs užsakytos paslaugos ir laukė jos įvykdymo. Tai reiškia, kad atsakovas, žinodamas apie termino praleidimą, nelaikė jo esminiu pažeidimu, taip pat nesikreipė į ieškovę, nurodydamas, jog nustatytus paslaugų kokybės trūkumus laiko priežastimi nutraukti sutartinius santykius, remdamasis Sutarties 13.2.5 punktu.Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sprendžiama, jog atsakovas negali nutraukti vienašališkai sutarties, remdamasis Sutarties 13.2.5 punktu, nenurodęs, jog nutrauks vienašališkai Sutartį, jei per tam tikrą terminą nebus pašalinti trūkumai pagal kliento reikalavimus, todėl atsakovo priešieškinys atmetamas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).Pasisakant, ar yra pagrindas teisme vienašališkai nutraukti Sutartį dėl to, kad, anot atsakovo, matininkų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos nustatė net keletą grubių pažeidimų vykdant darbus, dėl ko atsakovas nebeturi jokio pasitikėjimo ieškove, būtina atkreipti dėmesį, kad tam tikrus darbus atsakovas priėmė, visa Sutarties kaina yra 68 425,50 Eur su PVM. Atsakovas įrodinėjo, kad jo užsakymo vertė buvo 22,56 Eur (priešieškinio argumentas, nurodant, kad užstatytas žemės sklypo plotas 376 kv. m., todėl užsako darbus dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo tik toje dalyje, kurioje stovi rekonstruotas pastatas – laboratorija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kur pagal rekonstruoto pastato kadastro duomenų bylą, pastato – laboratorijos). Tai reiškia, kad kai, anot atsakovo, atliktų darbų vertė už 22,56 Eur, tai negali paveikti pasitikėjimo ieškove, lyginant santykyje su Sutarties verte, nes tai nėra atvejis, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Kaip teisingai nurodė ieškovė, byloje pateikta 2016-08-01 Sutarties įvykdymo garantija (T. 1, b. l. 41-46), kurios pagrindu garantijos gavėjas (atsakovas) turi teisę gauti 6 842,55 Eur sumą, jeigu neįvykdoma Sutartis. Tai nėra draudimo sutartis ir neapsaugo ieškovės, o suteikia apsaugą atsakovui. Tokiu atveju, konstatuojama, jog taikant atsakovo nurodytą vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą būtų padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais, o tai neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai atmesti, todėl laikoma, kad nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nei vienos šalies naudai nėra priimtas palankus sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nidulus appraisal“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui.

Atmesti atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nidulus appraisal“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.