- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eTA-549-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02659-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 68-335 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam skirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. spalio 11 d. raštą Nr. 2S-2722 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarimas priimtas dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. neplaninės kratos metu (protokolo Nr. 42-15705) buvo rastas ir paimtas pareiškėjui priklausantis MP3 grotuvas „PLENUE“ (toliau – ir MP3 grotuvas), kurį 2022 m. rugpjūčio 9 d. patikrinus buvo nustatyta, kad jame yra įdėta micro SD 256 GB atminties kortelė (toliau – ir atminties kortelė), nors pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20.5.13 papunkčio reikalavimus nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje informacijos laikmenų, kurių bendra talpa negali viršyti 35 GB. Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas jį ginčijo Kalėjimų departamentui, kuris Raštu skundą atmetė. Raštas priimtas formaliai, neįsigilinus į esmę, faktines aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, jog MP3 grotuvą įgijo jo artimieji tada, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Gavęs MP3 grotuvą pareiškėjas pastebėjo, kad jame integruota (įdėta) atminties kortelė, tačiau laikė ją sudėtine MP3 grotuvo komplektacijos dalimi, į jos atminties talpą nesigilino, atminties kortelės niekada iš įrenginio neišiminėjo. MP3 grotuvas kartu su jame esančia atminties kortele, prieš perduodant nuteistajam, buvo patikrintas pataisos įstaigos administracijos. Vėliau, perkėlus jį iš Vilniaus pataisos į Pravieniškių PN-AK, tą patį MP3 grotuvą turėjo su savimi, todėl turėjo būti patikrintas Pravieniškių PN-AK administracijos. Bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, MP3 grotuvas sugedo, todėl buvo grąžintas remontuoti į laisvę artimiesiems (sutuoktinei J. K.). Po remonto MP3 grotuvas kartu su ta pačia atminties kortele buvo perduotas pareiškėjui atgal į Pravieniškių PN-AK, todėl turėjo būti dar kartą patikrintas Pravieniškių PN-AK administracijos. Pareiškėjas tikino, kad apie MP3 grotuve esančią atminties kortelę nežinojo, MP3 grotuvo neslėpė, dėl nuobaudos jaučia moralinę nuoskaudą, neteisybę. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nėra baustas už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, yra tik skatintas. Tai, kad nežinodamas turėjo informacijos laikmeną, kurios atminties talpa viršijo 35 GB, negali būti pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, nes pareiškėjas nesiekė pažeisti tvarką, atminties kortelė tuščia, nenaudota, ant jos neužrašytas atminties talpos dydis, todėl nėra jo kaltės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad tikrinant jam priklausantį MP3 grotuvą buvo nustatyta, jog jame yra įdėta 256 GB atminties kortelė. MP3 grotuvas neplaninės kratos metu (protokolo Nr. 42-15705) buvo paimtas iš nuteistojo gyvenamosios patalpos. MP3 grotuvas „PLENUE“ turi 256 GB talpos vidinę atmintį (vidinė atmintis yra integruota į įrenginį ir specialiųjų žinių neturintis asmuo negali pakeisti vidinės atminties, nepažeisdamas prietaiso) ir galimybę padidinti šią atmintį išorine atmintimi, naudojant atminties korteles. MP3 grotuvo „PLENUE“ produkto specifikacijoje nėra nurodyta, kad prietaiso komplektacijoje yra pridedama papildoma atminties kortelė ar kad produkto bendra atmintis yra didesnė nei 500 GB, todėl pareiškėjo teiginiai, kad 256 GB talpos atminties kortelė yra sudėtinė grotuvo komplektacijos dalis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui turėjo būti žinomas draudimas nuteistiems turėti 35 GB talpą viršijančių informacijos laikmenų ir kad 256 GB talpos atminties kortelė nėra leidžiama turėti. Tai, kad kitų pataisos namų pareigūnai galimai nepastebėjo ir šios laikmenos iš pareiškėjo nepaėmė nėra pagrindas paskirtą nuobaudą laikyti nepagrįsta.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, buvo nustatyta, jog pareiškėjui nuobauda (papeikimas) paskirta gavus tarnybinius pranešimus, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes bei įvertinus surinktą dokumentinę medžiagą. Skundžiama nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tinkamai užfiksuojant pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtį, t. y. surinkus įrodymus, patvirtinančius nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Nenustačius, kad Nutarimas nemotyvuotas ar priimtas nepagrįstai arba, kad priimant Nutarimą galėjo būti pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai, Nutarimas paliktas galioti.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. K. skundą.
8. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 9.30 val. Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje neplaninės kratos metu, tikrinant 6-o būrio 2-os brigados nuteistojo G. K. MP3 grotuvą buvo rasta jame įdėta papildoma micro SD 256 GM atminties kortelė. MP3 grotuvas buvo paimtas, įforminant 2022 m. rugpjūčio 6 d. protokolu Nr. 42-15705. Pažeidimas užfiksuotas dviejų Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus pareigūnų 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniuose pranešimuose. Įvertinęs nuteistojo pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 ir 143 straipsniais, Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu nuteistajam pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą.
9. Teismas vadovavosi BVK 5, 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1–2 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 116 straipsniu, Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), 20.5.13 punktu ir nurodė, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamos įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) informacijos laikmenų bendra talpa negali viršyti 35 GB.
10. Teismas pažymėjo, jog Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijoje esantis nuteistojo pareiškėjo parašas patvirtina, kad su Taisyklėmis jis buvo supažindintas pasirašytinai, byloje ginčo dėl to nėra, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie galimybę nuteistajam turėti informacijos laikmenų atminties talpą neviršijančią 35 GB. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, turintis nuteistojo statusą, turėjo imperatyvią prievolę laikytis Taisyklių ir nepažeisti pataisos įstaigos režimo.
11. Teismas, įvertinęs skundo turinį, pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimus teismo posėdžio metu, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui žinant apie ribojamus leidžiamos turėti informacinės laikmenos talpos dydžius (supažindintas pasirašytinai), pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis, ar atminties kortelė atitinka leidžiamą turėti atminties talpą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neveikimu – nerūpestingumu, neatidumu. Teismas abstrakčiais pripažino pareiškėjo teiginius, kad jam pareigūnai leido turėti neleistinos atminties talpos atminties kortelę, nes neįvardyti konkretūs tokį leidimą davę asmenys, nedetalizuotas leidimo davimo laikas ir vieta.
12. Teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog tiek liudytoja, tiek pareiškėjas žinojo, jog atminties kortelė į MP3 grotuvą gali būti įdedama ir išimama. Įvertinęs tai, kad atminties kortelė yra itin mažo dydžio, teismas sprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad visais atvejais pareigūnams tikrinant MP3 grotuvą (pareiškėjui atvykstant į bausmės atlikimo vietą, atiduodant MP3 grotuvą taisyti, grąžinant į laisvės atėmimo vietą po remonto), atminties kortelė buvo MP3 grotuve, tačiau teismas pažymėjo, kad MP3 grotuvo patikrinimai ir / ar jų metu fiksuotos aplinkybės pareiškėjui atvykstant į bausmės atlikimo vietą, atiduodant MP3 grotuvą taisyti, grąžinant jį į laisvės atėmimo vietą po remonto, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.
13. Teismas aptarė laisvės atėmimo vietose atliekamos kratos paskirtį ir priėjo prie išvados, kad tai, jog neleistinos atminties talpos atminties kortelė pas pareiškėją buvo rasta kratos metu, o ne apžiūrint MP3 grotuvą, kai jis buvo apžiūrimas pareiškėjui atvykstant į bausmės atlikimo vietą, atiduodant MP3 grotuvą taisyti, grąžinant jį į laisvės atėmimo vietą po remonto, negali būti laikomas pagrindu Nutarimą ir juo paskirtą nuobaudą pripažinti neteisėtais.
14. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (laikė neleistiną nuteistiesiems turėti daiktą (atminties kortelę), sprendė, kad jam pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta švelniausia drausminė nuobauda – papeikimas, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir skirta motyvuoti pareiškėją elgtis pagal teisės aktų reikalavimus.
15. Teismas nekonstatavo BVK 143 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką, pažeidimo, nustatęs, kad pareiškėjas teikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl nebuvo pažeistos jo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti, nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų, surinkęs pakankamai ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę (Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus specialisto ir vyresniojo specialisto tarnybiniai pranešimai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo nuobaudos skyrimo procedūros.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Raštu pareiškėjui paaiškino, kad yra objektyvūs įrodymai, jog jis nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, kad jis pats pasiaiškinime patvirtino padaryto pažeidimo faktines aplinkybes, kad su Taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai, o nuobauda paskirta laikantis teisinio reglamentavimo, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti. Teismas sprendė, kad Kalėjimų departamento Raštas yra pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus faktines aplinkybes, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
17. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes ginčijamus administracinius aktus (Nutarimą ir Raštą) pripažino teisėtais, pagrįstais, neprieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams.
III.
18. Pareiškėjas G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių PN-AK Nutarimą, Kalėjimo departamento Raštą bei panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą – papeikimą.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas jam skirtos nuobaudos neteisėtumą grindė manymu, kad atminties kortelė nėra sudėtinė MP3 grotuvo komplektacijos dalis. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas žinojo apie atminties kortelę, laikė ją sudėtine MP3 grotuvo komplektacijos dalimi ir į jos talpą nesigilino, atminties kortelės niekada neišiminėjo, įrenginį kartu su atminties kortele gavo patikrintą pataisos įstatigos administracijos. Ant atminties kortelės nebuvo vizualinės informacijos / duomenų, koks yra jos atminties talpos dydis. Tai, kad jis buvo supažindintas su Taisyklėmis ir negalėjo nežinoti apie galimybę turėti tam tikros talpos atminties laikmeną, savaime nereiškia, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie jam pataisos įstaigų administracijos leisto naudoti MP3 grotuvo ir kartu su juo įsigytos bei pareiškėjui perduotos jo dalies – atminties kortelės talpos dydį. Ši teismo klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė lėmė klaidingą teismo sprendimo išvadą apie pareiškėjo kaltės pasireiškimą neveikimu. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog aplinkybės dėl MP3 grotuvo patikrinimų ir / ar jų metu fiksuotų aplinkybių pareiškėjui atvykstant į bausmės atlikimo vietą, atiduodant MP3 grotuvą taisyti, grąžinant jį į laisvės atėmimo vietą po remonto, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas visą atsakomybę perkėlė išimtinai pareiškėjui, nepagrįstai susiaurinant ir neanalizuojant pataisos įstaigos administracijos (ne)veikimo, susijusio su MP3 grotuvo perdavimu naudotis pareiškėjui ar jo patikra. Pareiškėjas negali konkrečiai įvardinti pataisos įstaigos pareigūnų, kurie keletą kartų tikrino jam sutuoktinės perduotą MP3 grotuvą, nes jis tokiais duomenimis nedisponuoja, o teismas iš pareiškėjo reikalavo įrodyti tai, ko jis negali įrodyti.
20. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nuobaudų skyrimo aspektu ir teigia, kad šioje byloje visos abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas negalėjo būti pripažintas padaręs bausmės režimo pažeidimą neatsargia kaltės forma. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kurio grindžiamas teismo sprendimas) nesutampa.
21. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 68-335 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui G. K. paskirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 2S-2722 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo Nutarimas paliktas galioti, pagrįstumo bei teisėtumo.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad tiek Nutarimas, tiek Raštas yra teisėti, pagrįsti, neprieštaraujantys galiojantiems teisės aktams, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jų naikinti.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tai lėmė klaidingą teismo išvadą apie pareiškėjo kaltę, visą atsakomybę perkėlė išimtinai pareiškėjui, reikalaudamas įrodyti tai, ko jis negali įrodyti.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1681-624/2020 ir joje nurodytą praktiką). Viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, įtvirtintų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
27. BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos, kurios nuteistiesiems gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti paskirta nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.
28. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto bei vyresniojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 6 d. vykusios neplaninės kratos metu buvo rastas ir iš nuteistojo pareiškėjo gyvenamosios patalpos paimtas MP3 grotuvas „PLENUE“ su 256 GB atminties kortele. Nutarimu pareiškėjui nuobauda – papeikimas buvo paskirtas konstatavus, jog buvo pažeistas Taisyklių 20.5.13 punktas, pagal kurį lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) kitų daiktų ir reikmenų, informacijos, išskyrus įrašus, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius įrašus, laikmenų (bendra turimų informacijos laikmenų talpa negali viršyti 35 GB).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistajam apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šis asmuo iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).
30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skundo aplinkybių ištyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškindamasis bylos aplinkybes ir spręsdamas dėl nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte, paskyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiu aspektu, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo padaryto Taisyklių 20.5.13 punkto pažeidimo padarymo faktą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes (pareiškėjas žinojo apie MP3 grotuve esančią atminties kortelę, apie Taisyklių reikalavimus, pažeidimas užfiksuotas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 6 d. atliktos planinės-neplaninės kratos, gyvenamoje-gamybinėje zonoje protokolu Nr. 42-15705, pareigūnų tarnybiniais pranešimais), pakankamai detaliai aptarė bylos įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas už Taisyklių pažeidimą buvo nubaustas pagrįstai, nes jam žinant apie ribojamus leidžiamos turėti informacinės laikmenos talpos dydžius, pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis, ar atminties kortelė atitinka leidžiamą turėti atminties talpą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, o vien tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai nustatė, vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
32. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo analizuotas pataisos įstaigos administracijos (ne)veikimas, susijęs su MP3 grotuvo perdavimu naudotis pareiškėjui ar jo patikra, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl nuobaudos , paskirtos pareiškėjui Nutarimu bei Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos neatsižvelgė ir neanalizavo. Kiti pateiktame apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis deklaratyvūs argumentai yra vertintini kaip pareiškėjo bylos aplinkybių subjektyvus traktavimas, todėl nėra pakankami pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straispnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.