Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. naktį apie 1.30 val. grįžo iš reiso, pasiėmė naktį automobilį, su kuriuo ir įvyko eismo įvykis, iš stovėjimo aikštelės. Apžiūrėjus automobilį viskas atrodė gerai, techniškai tvarkingai, grįžo namo. 15.10 val. išvažiavo atvežti kitus žmones iš (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), pravažiavus Galvės g. išgirdo keistą garsą, tada sustojo stotelėje ir apžiūrėjo automobilį, viskas buvo tvarkoje, jokių požymių, kad kažkas techniškai negerai. Garso nebuvo girdėti iki sankryžos, tada vėl išgirdo garsą. Norėjo už sankryžos sustoti, nes sankryžoje negalima sustoti. Už sankryžos pradėjo stabdyti ir tada nukrito automobilio kairės pusės galiniai ratai, vienas ratas nuriedėjo link miško, o kitas link kito automobilio. Pradėjo valdyti automobilį, nes jis pradėjo mėtytis. Jis nestabdė staigiai, nes buvo keleiviai, sustojo kelkraštyje, pamatė kad guli žmogus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nežino, kodėl atsitiko eismo įvykis, nes su tuo automobiliu važinėjo 4 mėnesius, jo netvarko. Nebuvo jokių požymių, kad būtų kažkas blogai. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio – draudimas turi padengti žalas, nes automobilis draustas. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant tėvo atsakomybei be užstato. Su tėvu gyvena atskirai, sutaria gerai, bendrauja beveik kiekvieną dieną, matosi kelis kartus per savaitę. Apie įvykį tėvui papasakojo iš karto po eismo įvykio. Jis sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. A. parodė, kad pareikštas ieškinys turi būti mažintas ta apimtimi, kuri atlyginta. Prašo priteisti 135 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kai atlėkė tas ratas, kai gavo smūgį, tai pirmiausia galvojo, kad viskas, nes smūgio jėga buvo labai stipri, galvojo, kad kliudė pravažiuojantis automobilis. Iš pradžių nežinojo, kokie sužalojimai patirti, gerai, kad pro šalį važiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris sustojo ir suleido jam nuskausminamųjų. Vėliau jį atvežė į chirurginį, o paskui atsibudo tik reanimacijoje. Dvi savaites jam leido morfijų dėl skausmo. 4-5 mėn. kentėjo, kol sugulėjo stuburo 6 ataugos ir šonkauliai. Taip pat negalėjo vaikščioti, nes grįžus po reabilitacijos buvo sunku stotis ir vaikščioti. Įtvaro negalėjo naudoti dėl sulaužytų šonkaulių. Antrinėje reabilitacijoje jam pritaikė NDR psichoterapiją ir po to pirmą kartą galėjo išsimiegoti. Lazdynuose buvo sunku, nes nežinojo, ar vaikščios, kai žmona atėjo aplankyti, tai net bijojo prieiti. Dukra negalėjo jo tokio matyti, ji negalvojo, kad jis taip greitai atsigaus. Jam buvo stresas žiūrėti į šeimos narius, artimiesiems buvo sunku. Iki įvykio, kaip dauguma, jis nebendravo su psichologais, nebuvo poreikio. Grįžus namo po reabilitacijos, kai vaikščiojo laikydamasis lazdomis, jam buvo labai sunku. Buvo priverstas miegoti pirmame aukšte, o tualetas antrame aukšte. Įsivažiavimas į socialų gyvenimą buvo skausmingas. Jis dirba (duomenys neskelbtini), specializacija – (duomenys neskelbtini), jam teko eliminuoti visus sudėtingus užsiėmimus. Taip pat turi bityną, kur virš 100 bičių šeimų, tai pusė jo gaunamų pajamų. Jo darbinė ir visuomeninė veikla pasikeitė.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas J. V. T. paaiškino, kad kaltinamasis E. T. yra jo sūnus. Pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jo atsakomybei, todėl, kad šis jam labai reikalingas. Jis turi sveikatos problemų po (duomenys neskelbtini), jam reikalinga, kad sūnus turėtų teisę vairuoti transporto priemones. Jis ne visada gali pats vairuoti. Su sūnumi bendrauja dažnai, telefonu kelis kartus per dieną, kelis kartus per savaitę susitinka. Sūnus pasakojo apie įvykį iš karto. Jis duoda sūnui patarimų, pasitaria su juo. Jo pragyvenimo šaltinis yra (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensija. Kiek reiks, padės sūnui laikytis įstatymų reikalavimų, padės sūnui patarimais.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. T. parodė, kad nuo 2022 m. birželio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo metu vairuoja įvairias transporto priemones, kurios parenkamos priklausomai nuo darbo maršruto. Automobilį „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodavo gana dažnai. 2022 m. spalio 24 d. apie 0.30 val. šią transporto priemonę pasiėmė iš (duomenys neskelbtini), esančios aikštelės ir nuvyko su ja iki savo namų. Pasiimdamas automobilį vizualiai jį apžiūrėjo, ar nesudaužyti žibintai, ar padangos nenuleistos ir panašiai. Pagal įmonės reikalavimus, prieš pradedant eksploatuoti automobilį vairuotojas privalo patikrinti, ar visi tepalai ir kiti skysčiai yra užpildyti, ar saugu vairuoti. Jokių pakitimų nepastebėjo, automobilis, kaip ir jo ratų padangos, buvo tvarkingas. 2022 m. spalio 24 d. eismo įvykio dieną, iki įvykio, jo darbo su šiuo automobiliu važiavimo maršrutas buvo sekantis. 2022 m. spalio 24 d. 5.30 val. jis vairuojamu automobiliu pagal nustatytą grafiką nuvažiavo į Elektrėnus. Apie 11.00 val. grįžo į namus. Po to, apie 15.20 val., jis nuvažiavo adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur, kartu su keleiviais, kurių skaičiaus nurodyti negali, važiavo link miesto stoties. Neprivažiavus „Stasylų“ stotelės jis išgirdo keistą garsą, kurio net negalėtų apibūdinti. Pagalvojęs, kad galėjo atsikabinti duslintuvas, jis „Stasylų“ stotelėje sustojo. Išlipęs iš automobilio, jis apžiūrėjo transporto priemonės dugną. Taip pat apžiūrėjo ir galinius ratus, pajudino juos ranka. Nieko keisto ar įtartino nepastebėjo, ratai laikėsi tvirtai, visos jų veržlės buvo savo vietoje. Neradęs jokių rimtų gedimų, jis nusprendė važiuoti toliau. Vairuojamu automobiliu privažiavęs Galvės – Kirtimų gatvių sankryžą, jis vėl išgirdo labai keistą garsą. Po išgirsto garso, jis, ketindamas kelkraštyje sustoti, vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti. Tuo metu, stabdant, nuo automobilio nukrito du galiniai kairės pusės ratai. Automobilį ėmė „mėtyti po kelią“, turėjo pasistengti, kad automobilis būtų suvaldytas ir neapsiverstų. Spėjo pamatyti, kad vienas iš nukritusių ratų „nulėkė“ miško kryptimi. Kito rato nepastebėjo. Išlipęs iš sustabdyto automobilio, jis pamatė prie kitoje kelio pusėje stovinčio automobilio gulintį žmogų. Iškart suprato, kad kitas ratas šį žmogų galėjo kliudyti. Telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Įvykio vietoje rado abu nuo jo automobilio nukritusius ratus. Kartu su atvykusiais policijos pareigūnais apžiūrėjęs automobilį, jis matė, kad ratų veržlės buvo „nurautos“. Po įvykio skambino nukentėjusiojo žmonai, kuri pati įvykio vietoje jam buvo nurodžiusi savo abonento numerį, domėjosi nukentėjusiojo sveikta. Nors prašė, kad su juo susisiektų pats nukentėjusysis, tačiau skambučio taip ir nesulaukė. Ikiteisminį tyrimą norėtų baigti taikiai, susitaikius su nukentėjusiuoju. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykio labai gailisi. Jis psichiatrinėse ar narkologinėse įstaigose gydytas nebuvo (2 t., b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. apie 15.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo miesto centro pusės link Trakų pajautė, kad galimai kairės pusės galinio rato padanga neteko kažkiek oro. Nusprendęs padangą pripūsti, jis sustabdė automobilį šalikelėje, toliau nuo kelio, saugiu atstumu nuo kitų pro šalį minėta kryptimi važiuojančių automobilių. Nusprendė nepūsti padangos, o pakeisti visą ratą. Tuo tikslu jis vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę su domkratu buvo pritūpęs prie rato. Tuo metu, keičiant ratą, jis staiga pajuto smūgį į nugaros sritį, kurio buvo parblokštas. Sąmonės neprarado. Nugriuvęs, jis pastebėjo per abi kelio eismo juostas skriejantį ratą. Kadangi nesuvokė, ar guli kelyje ar šalikelėje, jis pats sugebėjo nusiridenti arčiau savo automobilio. Atsigulęs ant nugaros už automobilio, ties galiniu kairės pusės ratu, jis ėmė šauktis pagalbos. Netrukus priėjusio žmogaus paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kitas žmogus teiravosi jo asmens duomenų. Pro šalį važiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sustojo ir suteikė jam pirmąją būtiną pagalbą. Po to buvo laukiama atvykstant iškviesto greitosios medicininės pagalbos ekipažo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pastarųjų buvo nuvežtas į „Lazdynų“ ligoninę. Prašo paskirti techninę automobilio „Mercedes Benz“ ekspertizę, tikslu nustatyti priežastis, dėl kurios nukrito šios transporto priemonės du ratai, vienas kurių jį kliudė (1 t., b. l. 164-169).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 5/2023(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu D. A. patyrė šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiame šone, minkštųjų audinių kraujosruvą retroperitoniniame tarpe kairėje, krūtininių Th 7-9 slankstelių keterinių ataugų lūžius, juosmeninių L 1-3 slankstelių keterinių ataugų lūžius, kairės pusės X-XII šonkaulių lūžius, kairės inksto arterijos plyšimą (kairio inksto pašalinimas). Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179-184).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. C. (A. C.) parodė, kad maždaug prieš mėnesį (tikslios datos nurodyti negali), vakare, apie 17.00-18.00 val., Vilniuje, jis kartu su draugais E. T. ir E. S. važiavo automobiliu „Ford Transit“ iš darbo į namus. Važiuojant Galvės gatve Druskininkų kryptimi jis pastebėjo priešpriešiais priešingos eismo krypties juosta važiuojantį maršrutinį autobusą „Mersedes“. Be to, šioje kelio atkarpoje matė šalikelėje stovintį galimai „Toyota Auris“ modelio automobilį, kurio vairuotojas keitėsi ratą. Tuo metu jų važiavimo krypties eismo juostoje, skirtingai nei priešingos eismo krypties pusėje, kuria judėjo maršrutinis autobusas, buvo transporto spūstis. Po to viskas įvyko labai greitai, Pamatė, kad autobuso galiniai ratai „iššoko“ iš guolio ir vienas jų atsimušė į automobilį „Toyota“, o po to ir į ties juo buvusį žmogų. Kliudytas į nugarą, žmogus nukrito. Jie sustojo įvykio vietoje, iškart apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Būnant įvykio vietoje prie jų buvo priėjęs ir maršrutinio autobuso vairuotojas, kuris teiravosi, ar reikalinga pagalba. Autobuso vairuotojas buvo labai išsigandęs, buvo matyti, kad jis pats nesuprato, kaip jo autobuso ratai galėjo „iššokti“. Vizualiai pats autobusas atrodė gana tvarkingai. Po kiek laiko atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai automobilio „Toyota“ vairuotoją išsivežė. Jo manymu įvykio metu sužalotas automobilio „Toyota“ vairuotojas keisdamas ratą laikėsi visų atsargumo priemonių. Pastarasis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, buvo pastatęs įspėjamąjį ženklą. Jis buvo apie trijų metrų atstumu nuo kelio ir niekam netrukdė (1 t., b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. apklausos metu parodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms A. C. (1 t., b. l. 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Įmonė yra užsakiusi transportą, kuriuo sandėlio darbuotojai nuvežami į darbą, o po darbo – link miesto centro. Juos vežioja skirtingi mikroautobusai. 2022 metais (tikslios datos nurodyti negali), sandėlyje baigus darbą, jis atsisėdo į atvažiavusį darbuotojų pervežimui skirtą mikroautobusą. Atsisėdo vienoje iš kairėje įrengtų sėdynių. Pradžioje, mikroautobusui pajudėjus iš (duomenys neskelbtini) esančios aikštelės ir pradėjus važiuoti, jis jokių pašalinių garsų negirdėjo. Po kiek laiko, bevažiuojant, jis išgirdo garsą tarsi švilptų rato kaladėlė. Nesuprato iš kurios automobilio vietos sklido šis garsas. Garsas nebuvo stiprus, tačiau girdimas. Nepajuto, kad be šio garso būtų ir kokių nors mikroautobuso trūkčiojimų, transporto priemonė judėjo ramiai, tolygiai. Vairuotojas mikroautobusą sustabdė stotelėje, kurios pavadinimo nežino. Išlipęs, vairuotojas apėjo transporto priemonę. Mano, kad vairuotojas taip pat girdėjo tą tarsi kaladėlės švilpimo garsą, dėl ko ir išlipo apžiūrėti transporto priemonę. Po to, jam grįžus, jie toliau važiavo. Pajudėjus iš sustojimo vietos, jis vėl girdėjo tą patį garsą. Jo manymu, garsas nesikeitė. Pamena, kad vairuotojas sustojo prieš ties Galvės – Kirtimų gatvių susikirtimu esantį viaduką, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Pradėjus važiuoti, garsas nedingo, toliau buvo girdimas. Garsas nei stiprėjo, nei silpnėjo. Dar pagalvojo, kad šis garsas galimai rato kaladėlės arba rato stabdžių disko apsaugos gedimo rezultatas. Esant tokiems gedimams jis panašų garsą girdėjo važiuodamas savo automobiliu. Būnant netoli viaduko, jis pro langą pastebėjo priekyje, kitos kelio eismo pusės kelkraštyje stovintį lengvąjį automobilį. Šalia jo buvo žmogus, kuris atsiklaupęs keitė ratą. Tuo metu tarp šio automobilio ir mikroautobuso galėjo būti apie 40 metrų atstumas. Staiga, galimai iki minėto automobilio likus apie 30 metrų atstumui, jis išgirdo „trekštelėjimą“, po ko pajuto tuo metu apie 50 km/h greičiu važiuojantį mikroautobusą nežymiai pajudėjus dešiniau. Iškart po to vairuotojas saugiai ir tolygiai sustabdė transporto priemonę. Kai išgirdo „trekštelėjimą“, greitai pakėlęs akis spėjo pro kairės pusės langą pamatyti, kad kelio važiuojamąja dalimi nuo jų į kitą kelio pusę nuriedėjo du ratai. Ratus pastebėjo, kai šie jau buvo netoli minėto kelkraštyje stovėjusio lengvojo automobilio. Vienas ratas kažkaip peršoko automobilį ir nuriedėjo į mišką, o kitas trenkėsi tiesiai į atsarginį ratą keitusio žmogaus nugarą. Mikroautobusui sustojus, jie visi išlipo. Niekas iš važiavusių asmenų nenukentėjo. Jų vairuotojas nuskubėjo link ratu kliudyto žmogaus (1 t., b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. parodė, kad iš pradžių važiuojant Vilniaus miesto centro kryptimi, mikroautobusas judėjo tvarkingai, jokių pašalinių garsų ji negirdėjo. Tačiau vėliau, pajudėjus iš „Trakų Vokės“ stotelės, kurioje buvo išleistas vienas iš bendradarbių, ji išgirdo keistą garsą, lyg kažkas kažkur automobilyje tarsi „daužo“. Garsas sklido iš automobilio galinės dalies. Šio garso kilmė jai nežinoma, ji nevairuoja transporto priemonių. Nežiūrint į šį garsą, pati transporto priemonė judėjo normaliai, tai yra, tiesiai, nejuto jokių judesių į šonus. „Stasylų“ stotelėje mikroautobusas buvo sustabdytas, išlipęs vairuotojas nuėjo jį apžiūrėti. Negali nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus vairuotojas atliko. Kaip suprato, jis apėjo mikroautobusą ir jį apžiūrėjo. Grįžęs, vairuotojas nieko nesakė, tik kažką „sau po nosimi burbėjo“. Tęsiant važiavimą pašalinis garsas nedingo, toliau sklido iš automobilio galinės dalies. Ar šis garsas kaip nors keitėsi, ji nurodyti negali, neprisimena. Nežino, kokiu greičiu toliau buvo važiuojama. Važiuojant „maigė“ telefoną. Pravažiavus „Galvės“ sustojimą bei netoli jo esantį viaduką, kai mikroautobusas jau įvažinėjo į mišką, ji pajuto, kad transporto priemonę pradėjo „nešioti“ į šonus. Labai išsigando. Matė, kad vairuotojas bandė suvaldyti mikroautobusą. Negali nurodyti, konkrečiai kokių veiksmų jis ėmėsi, tačiau staigaus stabdymo nebuvo. Kai juos „mėtė“ į šonus, ji per kairės pusės langą pastebėjo, kad nuo jų pusės skersai kelio nuskriejo ratas, o po to pirmajam iš paskos dar vienas. Mikroautobusui sustojus, visi išlipo. Pastebėjo, kad kiek toliau, kitoje kelio pusėje ties automobiliu aukštielninkas gulėjo žmogus. Vairuotojas kartu su vienu jos bendradarbiu nubėgo prie gulinčiojo (1 t., b. l. 139-141).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022 m. spalio 24 eismo įvykis kilo Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plento kelyje, prieš virš plento besitęsiantį geležinkelio viaduką (toliau – ir viadukas) esančiame apie 200 metrų ilgio kelio ruože (žiūrint eismo kryptimi nuo Kirtimų gatvės pusės link Savanorių prospekto, t. y. nustatyta E. T. važiavimo kryptimi prieš įvykį). Kelio važiuojamąją dalį ties įvykio vieta sudaro dvi apie 4,6 metrų pločio eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Abipus važiuojamosios dalies kraštų yra kelkraščiai. Aptariamoje plento kelio atkarpoje nustatytas maksimalus leistinas 70 km/h greitis. Žiūrint plento eismo kryptimi nuo Kirtimų g. pusės link Savanorių pr. (t. y. nustatyta E. T. važiavimo kryptimi prieš įvykį), buvo užfiksuotos sekančios transporto priemonių bei kitų tyrimui reikšmingų objektų buvimo vietos. 1. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo apie 110 metrų atstumu prieš viaduką, Abiejų Tautų Respublikos plento kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Savanorių pr. pusės link Kirtimų g., kelkraštyje, apie 2 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis stovėjo lygiagrečiai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Automobilio galinės ašies kairė pusė buvo pakelta ant specialaus pakėlėjo (domkrato), ant vieno iš galinio kairės pusės rato tvirtinimo varžtų buvo uždėtas raktas. Transporto priemonės priekinė dalis, intensyviau – jos kairės pusė, buvo apgadinta, t. y. buvo apgadintas priekinis bamperis (kairė pusėje), buvo nukritusi priekinė valstybinio registracijos numerio lentelė. 2. Eismo įvykio metu E. T. vairuotas automobilis (mikroautobusas) „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo apie 50 metrų atstumu prieš viaduką, Abiejų Tautų Respublikos plento kelio eismo pusės, skirtos važiuoti Savanorių pr. kryptimi, kelkraštyje. Automobilis stovėjo lygiagrečiai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio galinės ašies kairės pusės nebuvo dviejų (visų) ratų. Galinės ašies kairės pusės stebulės smeigės, ant kurių tvirtinami ratai, buvo pažeistos. 3. Vienas iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter Altas“ ratų buvo rastas apie 110 metrų atstumu prieš viaduką, Abiejų Tautų Respublikos plento kelio eismo pusės, skirtos važiuoti Savanorių pr. kryptimi, kelkraštyje, apie 2,5-3 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto (t. y. ratas, kelio ilgio atžvilgiu, prieš viaduką buvo beveik tuo pačiu atstumu, kaip ir priešingos eismo krypties kelkraštyje stovėjęs automobilis „Toyota Auris“). Kitas ratas buvo rastas kelio priešingos eismo krypties pusės kelkraštyje, apie 160 metrų atstumu prieš viaduką. Veržlių, kuriomis ant stebulės smeigių tvirtinami (prisukami) ratai, įvykio vietoje nebuvo rasta. 4. Ant Abiejų Tautų Respublikos plento važiuojamosios dalies dangos, jos eismo juostoje, skirtoje važiuoti Savanorių pr. kryptimi (t. y. eismo juostoje, kuria važiavo E. T.), buvo rasta pažeidimų/įbrėžimų, t. y. pėdsakų, tikėtina susidariusių dėl kelio dangos kontaktų su be ratų judėjusios transporto priemonės važiuoklės detalėmis. Įvairaus ilgio ištisinės žymės buvo rastos apie 200 metrų atstumu prieš viaduką ir iš kairės pusės į dešinę su nutrūkimais tęsėsi kelio danga viaduko kryptimi, iki stovinčio automobilio „Mercedes Benz Sprinter Altas“ galinės dalies (1 t., b. l. 20-31, 36-39, 43-46). Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad važiuojant Vilniaus miesto centro kryptimi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo vietos, kurioje prieš įvykį E. T. vairuojamu automobiliu pradėjo vežti keleivius) iki kaltinime nurodytos „Stasylų“ stotelės yra apie 4,1 km atstumas, o nuo „Stasylų“ stotelės iki „Galvės“ stotelės – apie 1,2 km atstumas. Nuo „Galvės“ stotelės iki geležinkelio viaduko, besitęsiančio virš Abiejų Tautų Respublikos plento (t. y. iki vietos, ties kuria kilo eismo įvykis), yra apie 0,6 km atstumas (1 t., b. l. 33-35).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-952(23) nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), vairuojamas E. T., važiavo Abiejų Tautų Respublikos plentu kryptimi nuo Kirtimų gatvės pusės link Savanorių prospekto su netinkamai priveržtais galinės ašies kairės pusės ratais. Automobiliui važiuojant savo važiavimo krypties eismo juostoje, prieš įvykio vietoje užfiksuotų įbrėžimų asfalto dangoje pradžią nenustatytomis aplinkybėmis nuo galinės ašies kairės pusės stebulės smeigių atsisukus visoms šešioms ratų smeigių veržlėms (jų nesant) nuo automobilio atsidalino abu kairės pusės galiniai ratai (ratų ratlankiai nusimovė nuo rato tvirtinimo smeigių stebulėje). Atsidalinus ratams nuo stebulės, automobilio galinės dalies kairė pusė, praradusi atramą, nusileido žemyn, dėl to automobiliui judant pirmine važiavimo kryptimi, stebulei ir stabdžių diskui riedant asfalto danga, stabdžių disko išorinė briauna suformavo įbrėžimus asfalto dangoje 146,9 metrų atstumu. Tuo metu (stebulei riedant asfalto danga) link stebulės ašies buvo užlenkti ir nuglemžti smeigių galai, apgadinta ratlankių montavimo išorės briauna. Automobilis vairuotojo buvo nusuktas link dešinio kelkraščio ir sustabdytas vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje po eismo įvykio. Nuo automobilio atsidalinęs išorinis ratas, riedėdamas kelio atžvilgiu kryptimi į priekį ir į kairę trenkėsi į kairiame kelkraštyje stovėjusio automobilio „Toyota Auris“ priekinės dalies kairę pusę, ją apgadindama, ir atšokęs nuo automobilio persislinko į padėtį dešiniajame kelkraštyje, kaip užfiksuota po eismo įvykio. Konstatavęs, kad automobilio galinės ašies kairės pusės ratai prie stebulės buvo netinkamai priveržti, specialistas tyrimo metu dėl objektyvių duomenų trūkumo negalėjo nustatyti ir įvardinti konkrečių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių prieš įvykį nuo stebulės smeigių atsisuko visos šešios ratų smeigių veržlės ir nuo automobilio atsidalino abu ratai (ratų ratlankiai nusimovė nuo rato tvirtinimo smeigių stebulėje). Nuo gedimo (ratų atsidalinimo nuo stebulės) momento iki padėties, sustojus po eismo įvykio, automobilis nuvažiavo apie 146,9 metrų atstumą. Nors automobilio stebulės smeigių ir išorinio ratlankio sugadinimų požymiai nurodo, kad automobilis kurį laiką buvo eksploatuojamas (važiavo) su netinkamai prie stebulės priveržtais ratais, t. y. ratų ratlankiai turėjo laisvumo stebulės atžvilgiu, tačiau ekspertiniais tyrimo metodais nustatyti, kokį atstumą ir kurį laiką automobilis buvo eksploatuojamas (važiavo) su netinkamai prie stebulės priveržtais ratais iki gedimo (ratų atsidalinimo nuo stebulės momento), nebuvo galimybės. Esant laisvumui tarp stebulės ir ratų, dalis tarpusavio kontaktų (tarp ratų ratlankių tarpusavyje, tarp ratlankių ir tvirtinimo smeigių stebulėje, tarp ratlankių ir stebulės montažinių plokštumų paviršių) zonoje veikiančių jėgų energijos turėjo persiduoti automobilio kėbulu (tame tarpe ir į automobilio salono vidų) garso ar vibracijų forma (2 t., b. l. 4-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dėl 2022 m. spalio 24 d. įvykio aplinkybių norėtų paaiškinti, kad įvykio dieną buvo atostogose, todėl apie jį sužinojo tik grįžęs į darbą po atostogų. Apie įvykyje dalyvavusios įmonės transporto priemonės ratų padangas, tai yra, apie tai, kokio sezono ir kokios būklės padangos buvo eksploatuojamos, jis nieko negali nurodyti, šią informaciją reikėtų tikslinti su mechanikais. Jo žiniomis, iškart po eismo įvykio į įvykio vietą atvykęs jų įmonės darbuotojas atliko remonto darbus. Šiuo metu įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra eksploatuojama. Dėl ratų atsisukimo norėtų paminėti tik tai, kad vairuotojas turėjo girdėti pašalinį garsą ir jausti vibraciją kiek anksčiau prieš eismo įvykį. Kiekvienas jų bendrovės vairuotojas įsidarbindamas yra supažindinamas su jų įmonėje galiojančiais pareigybių aprašymais, pagal kuriuos prieš kiekvieną važiavimą, o būtent – pasiimant automobilį, jis turi jį patikrinti. Vienas iš veiksmų, tikrinant automobilio techninę būklę, yra ratų patikrinimas. Pareigybės aprašymą tyrėjai jis pateiks atsiųsdamas elektroniniu paštu. Jei nėra kokių nors indikacijų, tai nuolatiniai įmonės transporto priemonių techninės būklės patikrinimai nebūna atliekami. Vairuotojui nurodžius, jog automobilyje galimai atsirado kažkokie gedimai, jie nustatinėjami, ieškoma jų priežastis, o pati transporto priemonė nedelsiant keičiama kita (1 t., b. l. 76-79).

Iš 2022 m. birželio 21 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią E. T. vairuotojo pareigoms buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijos, tai pat šios bendrovės vietinių (lokalinių) norminių aktų, reglamentuojančių įmonės vairuotojo veiklą, matyti, kad „Vairuojančio nuosavą ar tarnybinį automobilį darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 4“, nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali būti priežastiniu ryšiu siejamas su 2022 m. spalio 24 d. eismo įvykio kilimu. Minėtos instrukcijos IV skyriaus „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 34.1. ir 34.3. punktuose nustatyta, kad dirbdamas vairuojantysis privalo nuolat stebėti kontrolės prietaisų rodmenis ir visų mechanizmų darbą, o sugedus automobiliui – nedelsiant sustoti, 36 punkte nustatyta, kad tuo atveju jei kelyje sugedus automobiliui negresia pavojus automobilyje esantiems žmonėms, vairuojantysis pats pašalina smulkius automobilio gedimus, o esant rimtesniems gedimams – turi vykti į artimiausią remonto dirbtuvę ar grįžti į garažą (1 t., b. l. 90-93).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta AAS „(duomenys neskelbtini)“ filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 24, 42).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. naktį apie 1.30 val. grįžo iš reiso, pasiėmė naktį automobilį, su kuriuo ir įvyko eismo įvykis, iš stovėjimo aikštelės. Apžiūrėjus automobilį viskas atrodė gerai, techniškai tvarkingai, grįžo namo. 15.10 val. išvažiavo atvežti kitus žmones iš (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), pravažiavus Galvės g. išgirdo keistą garsą, tada sustojo stotelėje ir apžiūrėjo automobilį, viskas buvo tvarkoje, jokių požymių, kad kažkas techniškai negerai. Garso nebuvo girdėti iki sankryžos, tada vėl išgirdo garsą. Norėjo už sankryžos sustoti, nes sankryžoje negalima sustoti. Už sankryžos pradėjo stabdyti ir tada nukrito automobilio kairės pusės galiniai ratai, vienas ratas nuriedėjo link miško, o kitas link kito automobilio. Pradėjo valdyti automobilį, nes jis pradėjo mėtytis. Jis nestabdė staigiai, nes keleiviai buvo, sustojo kelkraštyje, pamatė kad guli žmogus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nebuvo jokių požymių, kad būtų kažkas blogai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo D. A., liudytojų A. C., E. T., A. G., K. L.

parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis E. T. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2022 m. spalio mėn. 24 d. apie 15.55 val., Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plente, darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) metu vairuodamas įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir 15 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, vairuotojo pareigą prieš pradedant važiuoti įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ir stebėti jos techninę būklę kelionės metu, o tuo atveju, jei važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma – važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos tik laikantis būtinų atsargumo priemonių, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Vairuojančio nuosavą ar tarnybinį automobilį darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4“ IV skyriaus „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 34.1. ir 34.3. punktų reikalavimus, numatančius, kad dirbdamas vairuojantysis privalo nuolat stebėti kontrolės prietaisų rodmenis ir visų mechanizmų darbą, o sugedus automobiliui – nedelsiant sustoti, bei 36 punkto reikalavimus, numatančius, kad tuo atveju jei kelyje sugedus automobiliui negresia pavojus automobilyje esantiems žmonėms, vairuojantysis pats pašalina smulkius automobilio gedimus, o esant rimtesniems gedimams – turi vykti į artimiausią remonto dirbtuvę ar grįžti į garažą, tai yra, vairuojamu automobiliu važiuojant Abiejų Tautų Respublikos plentu Savanorių prospekto kryptimi, ties maršrutinio transporto „Stasylų“ stotele atsiradus pašaliniams įprastam techniškai tvarkingos transporto priemonės judėjimui nebūdingiems automobilio važiuoklės garsams, jis nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti transporto priemonės gedimo bei patikrinti, ar ji atitinka techninius reikalavimus ir galimas tolimesnis jos saugus eksploatavimas, dėl ko tęsiant važiavimą apie 400 metrų atstumu už „Galvės“ maršrutinės stotelės nuo automobilio galinės ašies kairės pusės stebulės ratų smeigių, prie kurios buvo netinkamai priveržti ratlankiai, pilnai atsisukus visoms veržlėms, nuo automobilio atsidalino du kairės pusės galiniai ratai, vienas iš kurių riedėdamas kirto kelio važiuojamąją dalį ir atsitrenkė į plento priešingos eismo krypties kelkraštyje stovėjusį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į šios transporto priemonės ratą keitusį D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes dėl jo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. A. sveikata.

Teismas patikslina, kad nors kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis E. T., be kita ko, nesustojo, tiek iš paties kaltinamojo, tiek ir iš liudytojų parodymų matyti, kad visgi kaltinamasis buvo sustojęs, tačiau nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti transporto priemonės gedimo bei patikrinti, ar ji atitinka techninius reikalavimus ir galimas tolimesnis jos saugus eksploatavimas. Taigi, teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalina, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis E. T. ir jo tėvas J. V. T. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo tėvui J. V. T.

BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. T. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nurodytas formalias sąlygas, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Teismui pateikti duomenys, kad dalį nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, be to, kaltinamasis savanoriškai pervedė 500 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Kaltinamasis E. T. yra dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Nustatyta, kad eismo įvykio metu E. T. buvo blaivus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį.

Visgi, teismas pažymi, kad taikant laidavimo institutą turi būti nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o anksčiau E. T. yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes 2022 m. gegužės 23 d. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nes susitaikė su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 62-66). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kelių pakartotinių veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tačiau svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. T. susitaikius su nukentėjusiąja R. T. dėl jo padaryto nusikaltimo 2022 m. gegužės 13 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Nusikalstamą veiką šioje byloje kaltinamasis E. T. kaltinamas padaręs 2022 m. spalio mėn. 24 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams, taigi negalima laikyti, kad kaltinamasis E. T. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Vadinasi, nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl laidavimo institutas netaikytinas.

V. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę E. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltininko kaltės formą – jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 68-69), charakterizuojamas teigiamai. Be to, jis yra dirbantis, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. T. už nusikaltimo padarymą paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad E. T. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kaltinamajam E. T. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

VI. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas A. Petrulis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas: 1) priteisti iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje (toliau – ir Draudikas) 1550,30 Eur turtinės žalos, 135 000 Eur neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas pateikė papildomus dokumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. sąskaitas faktūras dėl gydytojo neurologo konsultacijų VšĮ „A. Zacharovo klinika“ ir apmokėjimo faktą patvirtinančius čekius, sąskaitas faktūras dėl gydytojo psichologo A. P. konsultacijų, pažymas dėl psichologės R. K. konsultacijų ir mokėjimų nurodymus bei sąskaitą faktūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiami tuo, kad D. A. buvo operuotas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, iš karto po to gydymą ir reabilitaciją tęsė stacionarinėje reabilitacijoje Abromiškėse, Centro poliklinikoje Vilniuje ir Palangos reabilitacijos ligoninėje. Šioms gydomosioms procedūroms nukentėjusysis įsigijo elektros stimuliatorių, gimnastikos sienelę, reabilitaciniams pratimams atlikti būtiną inventorių, iš viso už 1292 Eur. Be to, nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas, jis pats fiziškai jo valdyti negalėjo, todėl gydomosioms procedūroms atlikti jam buvo reikalinga naudotis pavežėjų paslaugomis, iš viso už 258,30 Eur. Be to, nukentėjusysis D. A. vaikščiojo į neurologo, gydytojų psichologų konsultacijas, iš viso už 1090 Eur. Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad 1292 Eur už turtinę žalą yra atlyginę D. A.

Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai) nustatyta, kad E. T., vairuodamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AAS „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktus ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. A. sveikatą.

Dėl turtinės žalos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnis reglamentuoja savanorišką žalos atlyginimą, minėtame straipsnyje nurodyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas A. Petrulis pareiškė civilinį ieškinį dėl 1550,30 Eur (1292 Eur + 258,30 Eur) turtinės žalos, iš kurių 1292 Eur sudaro išlaidos už gydymą ir 258,30 Eur išlaidos už pavežėjimo gydomosioms procedūroms atlikti paslaugas (2 t., b. l. 86-90). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas pateikė papildomus dokumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti 1090 Eur už neurologo, gydytojų psichologų konsultacijas (3 t., b. l. 27-28). Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusysis D. A., tiek civilinio atsakovo atstovas patvirtino, kad 1292 Eur turtinės žalos D. A. yra atlyginta. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 196). Taigi, civiliniame ieškinyje nurodyta suma už turtinę žalą iš dalies yra atlyginta nukentėjusiajam, likusi neatlyginta suma – 258,30 Eur. Tačiau kaip ir minėta anksčiau teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti papildomi dokumentai dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuos sudaro neurologo, gydytojų psichologų konsultacijų sąskaitos faktūros ir apmokėjimus patvirtinantys dokumentai. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad papildomai pateikti dokumentai nėra susiję su įvykio metu padarytais sužalojimais, kadangi nėra patvirtintas minėtų konsultacijų būtinumas. Nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad specialistų konsultacijos buvo būtinos tam, kad dėl šio įvykio nukentėjusiajam nekiltų psichologinių problemų. Dėl patirtos turtinės žalos, o būtent neurologo, gydytojų psichologų konsultacijų, teismas pažymi, kad finansiniai nuostoliai susidarė būtent dėl nagrinėjamo įvykio, kadangi byloje nėra duomenų, jog iki šio įvykio nukentėjusysis lankytųsi pas psichologus arba neurologus. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala, o būtent konsultacijos su specialistais, yra susijusi su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu. Išlaidų dėl specialistų konsultacijų dydis yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, šios išlaidos realiai patirtos, kadangi tai patvirtina apmokėjimo čekiai, sąskaitos faktūros dėl konsultacijų. Iš visumos duomenų spręstina, kad išlaidos susidarė būtent dėl patirto sužalojimo.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad likusi turtinės žalos dalis yra 1348,30 Eur (1550,30 Eur – 1292 Eur + 1090 Eur), kuri priteistina nukentėjusiajam.

Dėl neturtinės žalos.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas A. Petrulis pareiškė civilinį ieškinį dėl 135 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė itin stiprius daugybinius kūno sužalojimus, kurie sukėlė stiprų skausmą ir diskomfortą, lėmė ilgą nukentėjusiojo gydymą įvairaus pobūdžio medicinos įstaigose. Dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir medikamentų vartojimo D. A. sveikata tapo ypač pažeidžiama įvairioms infekcijoms, nes nusilpo imunitetas, jis yra suluošintas neribotam laikui, kasdienė veikla labai apribota, ženkliai sumažėjo galimybės dirbti fizinį darbą, ant kūno liko dideli randai. Dėl pašalinto inksto visada yra reali tikimybė inksto nepakankamumui išsivystyti, todėl reikės atlikti dializes arba persodinti paskutinį inkstą šios operacijos kaina siekia apie 100 000 Eur. Be to, eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajam itin didelius ir ilgalaikius sveikatos pakitimus, kurių dalis neatkuriama, nukentėjusiajam turės būti teikiamos medicininės paslaugos ir, tikėtina, atliekamos papildomos operacijos. Šiuo metu D. A. yra padidintos rizikos grupėse, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 10 950 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kai atlėkė tas ratas, kai gavo smūgį, tai pirmiausia galvojo, kad viskas, nes smūgio jėga buvo labai stipri, galvojo, kad kliudė pravažiuojantis automobilis. Iš pradžių nežinojo, kokie sužalojimai patirti, gerai, kad pro šalį važiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris sustojo ir suleido jam nuskausminamųjų. Vėliau jį atvežė į chirurginį, o paskui atsibudo tik reanimacijoje. Dvi savaites jam leido morfijų dėl skausmo. 4-5 mėn. kentėjo, kol sugulėjo stuburo 6 ataugos ir šonkauliai. Taip pat negalėjo vaikščioti, nes grįžus po reabilitacijos buvo sunku stotis ir vaikščioti. Įtvaro negalėjo naudoti dėl sulaužytų šonkaulių. Antrinėje reabilitacijoje jam pritaikė NDR psichoterapiją ir po to pirmą kartą galėjo išsimiegoti. Lazdynuose sunku buvo, nes nežinojo, ar vaikščios, kai žmona atėjo aplankyti, tai net bijojo prieiti. Dukra negalėjo jo tokio matyti, ji negalvojo, kad jis taip greitai atsigaus. Jam buvo stresas žiūrėti į šeimos narius, artimiesiems buvo sunku. Iki įvykio, kaip dauguma, jis nebendravo su psichologais, nebuvo poreikio. Grįžus namo po reabilitacijos, kai vaikščiojo laikydamasis lazdomis, jam buvo labai sunku. Buvo priverstas miegoti pirmame aukšte, o tualetas antrame aukšte. Įsivažiavimas į socialų gyvenimą buvo skausmingas. Jis dirba (duomenys neskelbtini), specializacija – (duomenys neskelbtini), jam teko eliminuoti visus sudėtingus užsiėmimus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad draudimo bendrovė jam dalį neturtinės žalos atlygino, todėl jo pareikštas ieškinys turi būti mažintas ta apimtimi, kuri atlyginta.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nukentėjusiajam D. A. draudimo bendrovė atlygino 10 950 Eur neturtinės žalos. Civilinio atsakovo atstovas, apklausiamas teisme, paaiškino, kad yra susiformavusi teismų praktika panašiose bylose, kai žmogus netenka ir šonkaulių, ir tampa nedarbingu, tos išmokomos sumos svyruoja nuo 15 000 iki 25 000 Eur. Sutinka, kad kažkada nukentėjusiajam reikės operacijos, bet negali kvestionuoti ateities, kurios nežino. Civilinis ieškovas turėtų pagrįsti savo teiginius, jie pagal savo praktiką neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur dydžio suma.

Teismas nustatė, kad dėl E. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. A. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinė kraujosruva kairiame šone, minkštųjų audinių kraujosruva retroperitoniniame tarpe kairėje, krūtininių Th 7-9 slankstelių keterinių ataugų lūžiai, juosmeninių L 1-3 slankstelių keterinių ataugų lūžiai, kairės pusės X-XII šonkaulių lūžiai, kairės inksto arterijos plyšimas (kairio inksto pašalinimas). Šie nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179-184). Akivaizdu, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam D. A. sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir po to, psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jis taip pat patiria diskomfortą, dėl ko junta apribojimus ir kasdienėje veikloje. Taigi E. T. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam itin didelius ir ilgalaikius sveikatos pakitimus, tikėtina, kad jam ateityje turės būti teikiamos medicininės paslaugos, galimai ir inksto persodinimas. Be to, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų D. A. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, apsunkinimus, kadangi kurį laiką po įvykio negalėjo vaikščioti, buvo priklausomas nuo kitų asmenų, patyrė išgyvenimus ir dėl to, kokį jį matė šeimos nariai bei artimieji, buvo priverstas pakeisti tiek savo darbinę veiklą, tiek laisvalaikį. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė didžiulį stresą, išgąstį, pablogėjo ir emocinė sveikata, sutriko miegas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, iki eismo įvykio nukentėjusysis mokė alpinizmo, užsiėmė motokrosu, dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, taigi jo gyvenimas buvo pakankamai aktyvus ir intensyvus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė D. A. gyvenimo kokybė, sumažėjo jo laisvalaikio galimybės, taip pat ir galimybė užsiimti bitininkyste. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo D. A. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsiasi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajam skausmingus pojūčius bei išgyvenimus, be to, jis paaiškino, kad tik po eismo įvykio pradėjo lankytis pas psichologus, kas vėlgi patvirtina, jog eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Šioje vietoje svarbu ir tai, kad D. A. išduotas neįgalumo pažymėjimas, jo darbingumas yra tik (duomenys neskelbtini) proc.

Visgi, teismas taip pat pažymi, kad paskutinio teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie nukentėjusiojo kraujo rodiklius nėra pakankami spręsti apie blogėjančią jo sveikatos būklę. Kita vertus, jei nukentėjusiajam ateityje būtų reikalinga inksto persodinimo operacija, tokios išlaidos bus vertinamos kaip turtinė žala, todėl D. A. galės kreiptis į draudimo bendrovę dėl tokių išlaidų atlyginimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas, spręsdamas dėl D. A. priteistinos neturtinės žalos dydžio, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai (BK 281 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-526/2022 – nustatytas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis (nukentėjusiajam padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas); Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-576/2021 – priteista 45 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajam nustatytos daugybinės žaizdos, sumušimai, kaulų lūžiai, pagrindinės inksto arterijos plyšimas su inksto pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvo ir dubens ertmėje, blužnies plyšimas, operacijos metu pašalinti du organai – blužnis ir kairysis inkstas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 – priteista 15 000 Eur (atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur) neturtinės žalos (nukentėjusiajai padaryti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, jie pasireiškė: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo (sumušimo) židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022 – priteista iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai dėl kairės pusės V–IX šonkaulių lūžimo, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo ir dėl sužalojimo nukentėjusioji prarado trisdešimt procentų bendrojo darbingumo), Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-530/2017 – priteista 15 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai padarytos muštinės žaizdos galvoje, kairio smilkinio lūžimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas su smegenų sumušimų židiniais, pilvo, blužnies, kepenų sumušimai, abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžimai, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas).

Taigi, teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo yra įvairi, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti visą nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalą, kadangi prašoma priteisti 135 000 Eur neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, tai, kad nukentėjusysis patyrė nepataisomas pasekmes – įprasta veikla tapo ribota, sumažėjo galimybė dirbti fizinį darbą, sportuoti, tai kad dėl sužalojimų neteko vieno inksto, dėl ko išlieka rizika ateityje patirti sunkesnes pasekmes sveikatai, taip pat įvertinus tai, kad nenustatyta jokių nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, nulėmusių eismo įvykio sukeltas pasekmes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. A. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajam atlygino iš viso 10 950 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam D. A. priteistina papildomai 19 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 30 000 Eur) bus teisinga, protinga ir sąžininga.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju E. T., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairavo „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje (1 t., b. l. 24, 42). Taigi draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos filialo Lietuvoje, atsako už D. A. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės. Teismas taip pat tenkina nukentėjusiojo prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš dalies, nes ši suma priteistina ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas A. Petrulis teisiamajame posėdyje prašė nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisti 1200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiu pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 200). Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertina tai, kad advokatas A. Petrulis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu, šis procesinis dokumentas yra ne itin didelės apimties (5 lapai, teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento surašymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių), su priedais, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį (2 t., b. l. 86-119). Kita vertus, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme trijuose teismo posėdžiuose, byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nėra didelės apimties, ją sudaro 3 tomai.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, vadovaudamasis kitais aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir nukentėjusiajam D. A. priteistinas visas prašomas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistina 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. T. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 500 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės, laikomos prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam D. A. 1348,30 Eur turtinei žalai atlyginti, 19 050 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš E. T. nukentėjusiajam D. A. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. T. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 500 Eur.

E. T. kardomosios priemonės ir baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, laikomas prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.