- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2-633-613/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J., A. S., Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros Departamentui
- Atsakovas
- A AS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Linas Žukauskas
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Sandrai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovės atstovui Danui Juraičiui, trečiajam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A AS „Gjensidige Baltic“ draudimo bendrovei, Lietuvos filialas, tretiesiems asmenims V. J., A. S., Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros Departamentui, dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 20 170,00 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-25 eismo įvykio metu, Bijūnų g. – Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis JAGUAR XJR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Ford Mondeo, valts Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas atsakovės draudimo bendrovėje pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir jų pagrindui draudėjui išduotą polisą. Automobilis JAGUAR XJR paskolintas V. J., todėl eismo įvykio diena minėtą automobilį vairavo V. J.. Automobilį Ford Mondeo vairavo A. S.. Kitą dieną po eismo įvykio sugadintas JAGUAR XJR buvo pateiktas apžiūrai draudiko atstovui. 2011-03-10 ir 2011-06-17 atsakovė informavo ieškovą, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, nes nėra įsitikinusi draudžiamojo įvykio buvimu. Savo atsisakymą grindė eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad sugadinimai, kurie matyti ant ieškovui priklausančio automobilio, negalėjo būti padaryti deklaruoto 2011-02-25 įvykio metu, nes nesutampa su nurodytomis aplinkybėmis, kurias nurodė V. J. ir eismo įvykio kaltininkas A. S.. Ieškovas nurodo, kad atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00428-11, Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2012-07-02 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, dėl pasikėsinimo sukčiauti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. ir 182 str. 1 d. Mano, kad eismo įvykis 2011-02-25 deklaruotas tinkamai, eismo įvykio dalyviai elgėsi sąžiningai, todėl laikomas draudiminiu įvykiu, už kurį turi būti išmokėta priklausanti draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes aplinkybės nurodytos eismo įvykio 2011-02-25 deklaracijoje nesutampa su sugadinimais transporto priemonei JAGUAR XJR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. ar transporto priemonei padarytus sugadinimus sieja priežastinis ryšys su deklaruotimis eismo įvykio aplinkybėmis. Pateikia 2012-05-15 ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog dauguma automobilio sugadinimų yra suderinami su Ford Mondeo sugadinimais, tačiau tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V. J. ir A. S. nurodytmosi aplinkybėmis. Pažymi, kad automobilis JAGUAR XJR, laikotarpiu nuo įregistravimo V. M. M. vardu 2010-05-21 dalyvavo dviejuose eismo įvykiuose (2010-06-19, 2010-09-06), kuriuose kaltininku prisipažino kitos transporto priemonės valdytojas. Abiejų įvykių aplinkybės identiškos 2011-02-25 eismo įvykiui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. J. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad M. M., yra jo brolis, V. M. M. sūnus. Nurodė, kad pirko automobilį už 9000 Lt, sutartyje nurodė 1000 Lt vertę. Po 2011-02-25 eismo įvykio automobilį pardavė broliui. Brolis, M. M., perdavė automobilį V. J. ir išvyko į Angliją. Pažymi, kad eismo įvykio metu automobilis priklausė pačiam ieškovui. Pagal jam turimą informaciją, nurodė, kad ginčas buvo kilęs ar eismo įvykis įvyko stovint transporto priemonei ar judant. Aiškina, kad draudimas manydamas, kad eismo įvykio aplinkybės nurodytos eismo įvykio dalyvių, nesutampa su automobilio sugadinimais. Neigia, kad eismo įvykį galėjo inscenizuoti, nes tokioje judrioje vietoje neprotinga ir sudėtinga būtų sukurti inscenizuoti eismo įvykį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Aiškino, kad sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo turėjo būti vertinama ikiteisminio tyrimo medžiaga bei draudimo apžiūros specialistų išvada, tinkamai užfiksuotos visos aplinkybės, kurios turėtų reikšmės tolesniam jų vertinimui. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis būtų inscenizuotas. Atsakovas išmokos neišmokėjo remiantis tik pirminiais dokumentais, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, pavyzdžiui, vaizdo įrašo medžiaga. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, draudimo priežiūros tarnybos sprendimą, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 5841,64 Eur draudimo išmoka, 5 procentų metinės palūkanus nuo priteisto sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 206,88 Eur atstovavimo išlaidos bei žyminis mokestis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Danas Juraitis teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui paaiškino, kad draudimo išmokai mokėti būtina nustatyti priežąstinį ryšį tarp žalos ir eismo įvykio aplinkybių. Draudimo išmoka negalima, jeigu tam asmeniui, kurį draudimo bendrovė yra apdraudusi nekyla civilinė atsakomybė. Draudimo atstovas apžiūrėjo automobilį jam kilo įtarimų, kad nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, šios aplinkybes patvirtintos specialisto išvadoje. Išvadoje nustatyta, kad automobilis stovėjo statmenai, o ne judėjo, ir taip paneigė aplinkybę, kad buvo daromas sukimosi manevras, tai patvirtina teismo ekspertų išvada ir leidžia daryti išvadą, kad nebuvo deklaruojamų kitos pusės įvykio aplinkybių. Deklaruotos eismo įvykio aplinkybės ne tokios kokios buvo, todėl draudikui nekyla pareigos mokėti draudimo išmokos. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau draudimo įmonei taip pat abejones kelia, kad ieškovo artimieji dalyvavo dvylikoje eismo įvykių, du eismo įvykiai identiški ginčo situacijai. Automobilis JAGUAR XJR dalyvavo penkiuose eismo įvykiuose. Atsakovas remdamasis teismų praktika, nurodo, kad šis eismo įvykis gali būti inscenizuotas. Remiantis ekspertų išvadomis, judėjimo greitis ir aplinkybė, kad transporto priemonė atlikinėjo manevrą į kairę neatitinka tikrų aplinkybių. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2012-05-15 išvados, paneigia trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad visi sugadinimai buvo padaryti įvykio metu, konstatuota, kad sugadinimai buvo padaryti ne šio kontakto metu. Pagrindinės aplinkybės kuriomis yra tos, kad eismo įvykio dalyviai nurodė neteisingas aplinkybes, jų nesieja priežastinis ryšis, todėl ieškinys turi būti atmestinas.
Tretysis asmuo V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį JAGUAR XJR pasiskolino iš ieškovo, R. J., mamos. Būtent tą dieną įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio pranešė policijai, kadangi nebuvo nukentėjusiųjų, policija neatvyko. Automobilis buvo pristatytas į saugojimo aikštelę. Sekančią dieną pildė prašymą draudimo bendrovei kartu su draudimo atstovu A. U.. Teigia, kad negali pasakyti, kokiu greičiu automobilis judėjo.
Liudytojas A. U. (A. U.) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra asmuo, kuris apžiūrėjo ir įvertino automobilį JAGUAR XJR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad buvo iškviesti eismo įvykio dalyviai. Pildė du jauni vaikinai. Pareiškimą pildė savarankiškai. Paaiškino, jog pildant pareiškimą jis gali paaiškinti kaip pildyti, tačiau duomenų tikslinti tokios teisės neturi, todėl nieko ir nenurodė. Nurodo, kad tokie išskirtiniai įvykiai įsimenami, todėl skirtingai nurodyti eismo įvykio aplinkybes, nes pildoma ne eismo įvykio dieną, kelia abejones. Automobilių sugadinimai neatitiko nurodytų aplinkybių, todėl buvo priimtas sprendimas dėl nepriklausomos trasologinės ekspertizės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-02-25 eismo įvykio metu, Bijūnų g. – Birutės g. sankryžoje, Klaipėdoje, apgadintas automobilis JAGUAR XJR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo tretysis asmuo V. J.. Automobilis susidūrė su Ford Mondeo, valst. Nr. VLK, 197, kurį vairavo A. S.. Eismo įvykio kaltininku prisipažino A. S..
2011-02-28 eismo įvykio dalyviai užpildė automobilio Ford Mondeo draudimo bendrovei pranešimą apie įvykį. Automobilį apžiūrėjo draudimo bendrovės atstovas A. U., kilus abejonėms apie eismo įvykį, buvo paskita papildoma ekspertizė. 2011-03-07 specialisto išvadoje MV 2011-21 atliktoje UAB „Impulsana“ specialisto dr. V. M. nustatyta, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai, jie galėjo susidaryti, jei važiavęs apie 40 km/h greičiu automobilis Ford Mondeo priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai stovinčio automobilio JAGUAR XJR dešinį šoną. Deklaruoto eismo įvykio pažymoje nurodyta, kad vairuotojas važiavo 10 km/h greičiu ir suko į kairę. Remiantis šia eksperto išvada, draudimo bendrovė UAB „Gjensidige Baltic“, Lietuvos filialas, 2012-11-29 pranešimu atsisakė išmoketi ieškovui draudimo išmoką, nes nebuvo užfiksuotas draudiminis įvykis.
Ieškovas bendrovei siuntė pretenzijas – raginimus, tačiau bendrovė nereagavo. R. J. kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą dėl draudimo bendrovės veiksmų. Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 2013-03-20, Nr. 242-108 sprendimu patenkino R. J. reikalavimą, rekomenduojant A AS „Gjensidige Baltic“. Lietuvos filialas, išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią R. J. priklausančiai transporto priemonei 2011-02-25 eismo įvykio metu padarytą žalą. Išaiškino, kad visuose trijuose autotechniniuose tyrimuose specialistai pateikė išvadą, jog susidūrimas tarp automobilių yra įvykęs, tačiau galbūt ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Pateiktų įrodymų visuma Lietuvos Banko priežiūros tarnybai leidžia daryti išvadą, kad draudimo išmoka turėtų būti išmokėta.
Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00428-11, pagal A AS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos filialas, pranešimą dėl pasikėsinimo sukčiauti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2012-07-02 nutarimu, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų bei trūkstant įrodymų, pagrindžiančių įtariamųjų V. J. ir A. S. kaltę. Tyrimo metu buvo atlikta trasologinė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-15 Ekspertizės akte Nr. 11-447 (12) pateikta išvada, jog dauguma automobilio JAGUAR XJR dešinio šono sugadinimų ir automobilio Ford Mondeo priekinės dalies bei kairio šono priekinės dalies sugadinimai yra suderinami, tačiau, tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V. J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis.
Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties.
Nagrinėjamoje situacijoje draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodė, kad nurodytas eismo įvykis kėlė abejonių, todėl nepripažino jo draudiminiu įvykiu. Nurodė, kad automobilis galimai galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu.
Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jų nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar sumažinimo.
Teismas atkreipia dėmesį, į byloje pateiktas kitų eismo įvykio deklaracijas, kuriuose automobilis JAGAUR XJR buvo apgadintas, esant panašiomis aplinkybėmis.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis.). Atsakovė teismui pateikė specialisto pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilis JAGUAR XJR ir automobilis Ford Mondeo sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai. Deklaruoto eismo įvykio metu dalyvių parodymai nesutampa apie eismo įvykio mechanizmą techniniu požiūriu yra nepagrįsti dėl nurodyto greičio. Liudytojas A. U. nurodė, kad kilus abejonėms ir dalyvių parodymais buvo paskirta papildoma trasologinė ekspertizė. Be to tretysis asmuo teismo posėdžio taip pat negalėjo tiksliai nurodyti tam tikrų aplinkybių.
Teismui pateikta Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad dauguma automobilio JAGUAR XJR dešinio sugadinimų ir automobilio Ford Mondeo priekinės dalies bei kairio šono priekinės dalies sugadinimai, yra suderinami, tačiau tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V. J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio JAGUAR XJR priekinio bamperio plastiko apdailos sugadinimai bei šio automobilio abiejų dešinės pusės durelių įbrėžimai, esantys ties jų sandūra buvo padaryti ne susidūrimo su automobilio Ford Mondeo metu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai taip pat ir tais atvejais, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismo ekspertizė byloje buvo atlikta dėl teismo nutartyje ekspertui suformuluotų klausimų, ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, pateiktas ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą. Įrodymų vertinimas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas vadovaudamasis pateiktos ekspertizės aktu netikėti neturi pagrindo. Taigi yra pagrindas teigti, kad šioje byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovui priklausės automobilis buvo apgadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir draudikas įrodė faktines aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.
Aplinkybė, jog A. S. ir V. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų V. J. ir A. S. kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo sprendžiant ar 2011-02-25 eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, prejudicinės reikšmės sprendžiant sutartinės civilinės atsakomybės klausimus, neturi (CPK 182 str.). Analogiška teismų praktika yra suformuota Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-207-798/2015.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad automobilio JAGUAR XJR sugadinimai atsirado ne tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo eismo įvykio dalyviai, todėl draudimo bendrovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis nebuvo. Tai reiškia, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, atsakovas turi teisę neišmokėti draudimo išmokos. Aplinkybė, kad nustatyta, kad kontaktavo abu automobiliai neturi įtakos draudiminio įvykio kilimui – autoįvykis galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis negu nurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Teismas ieškinį atmeta, nes nebuvo deklaracijoje nurodyto draudžiamojo įvykio (LR Draudimo įstatymo 82 str., 91 str., įstatymo redakcija Nr.IX-1737). Pagrindas įvykį pripažinti nedraudiminiu yra tai, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisės teorijoje draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip objektyvioje tikrovėje atsitikęs (įvykęs) reiškinys draudėjui ir draudikui subjektyviai turi būti atsitiktinio pobūdžio, tai yra draudiminio įvykio neturi lemti draudėjo sąmoningi veiksniai. Jeigu draudiminį įvykį lėmė draudėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas, tai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR CK 6.1014 str. 1 d), nes tyčiniais veiksmais ar neveikimu sukeltas įvykis nelaikomas draudiminiu įvykiu. Ieškovas turi įrodyti, kad draudiminis įvykis yra ir jis atsitiktinio pobūdžio. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“ v. uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-1029/2003, nurodė, kad skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, nes jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” Šilalės filialas v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. numatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką.
Nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės rodo, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, tačiau tikėtina, kad buvo padaryti ne vairuotojų V. J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis, draudimo atstovui, apžiūrėjus automobilį kilo įtarimų, kad nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, šios aplinkybes patvirtintos specialisto išvadoje. Išvadoje nustatyta, kad automobilis stovėjo statmenai, o ne judėjo, ir taip paneigė aplinkybę, kad buvo daromas sukimosi manevras, tai patvirtina ir teismo ekspertų išvada ir leidžia daryti išvadą, kad nebuvo deklaruojamų kitos pusės įvykio aplinkybių. Deklaruotos eismo įvykio aplinkybės ne tokios kokios buvo. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertintini civilinės teisės įstatymų aspektu kartu su kitais šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais, teismas nagrinėdamas bylas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties konkrečios bylos kontekste teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais įrodymais, kad ieškovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nebuvo draudiminio įvykio. Ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro, 511,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 511,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A AS „Gjensidige Baltic“ draudimo bendrovė, Lietuvos filialas, į.k. 300633222, naudai 511,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.