Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1524-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-09
Bylos Nr.
e2A-1524-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
I. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1524-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04696-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.1.7.6; 3.1.7.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui A. V. dėl nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“, J. V., D. Z. J. ir A. I.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. I. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė: leisti įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ patikslintus namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2017 m. liepos 18 d. atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo A. V. (toliau – atsakovas) sutikimo; leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus performuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. P. 2019 m. liepos 9 d. atliktus matavimus be atsakovo sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė po sutuoktinio mirties yra įstatyminė jo turto paveldėtoja, tačiau negali paveldėti sutuoktinio turto, kuris jam priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkais. 2006 m. buvo atliktas paprastasis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remontas, po kurio 2017 m. liepos 18 d. patikslinti kadastrinių matavimų duomenys. Nauji kadastrinių matavimų duomenys neatitinka nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų, įrašytų registro centriniame duomenų banke. Teigia, jog nekilnojamojo turto registro duomenys negali būti patikslinti, nes nepavyksta gauti mirusios nekilnojamojo turto bendraturtės M. V. įpėdinio A. V. sutikimo. Visi kitai bendraturčiai sutinka, kad būtų patikslinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teigia, jog geranoriškai bendraturčių sutarimu nepavyko išspręsti šių klausimų, nes vienintelis atsakovas nedavė sutikimo registruoti patikslintus kadastrinius duomenis VĮ „Registrų centras“.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškinyje klaidingai teigiama, jog būtent dėl atsakovo kaltės (atsisakymo duoti sutikimą) ieškovė negali įgyvendinti savo teisių ir įregistruoti patikslintų namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Šiuo metu po 2006 m. savavališkai atlikto gyvenamojo namo remonto namas neatitinka projektinių reikalavimų. Gyvenamajam namui ir jo bendraturčiams buvo padaryta žala, kuri iki šiol neatlyginta. Atsakovo nuomone, nauji kadastriniai matavimai negalėtų būti įregistruoti, nes gyvenamasis namas neatitinka keliamų reikalavimų, projekto.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. V. ir D. Z. J. prašymuose nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje joms nedalyvaujant nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido ieškovei įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2017 m. liepos 18 d. atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo; leido ieškovei įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus performuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. P. 2019 m. liepos 9 d. atliktus matavimus be atsakovo sutikimo; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 194,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 20,36 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7. Nurodė, kad atsakovo visiškas ieškinio pripažinimas bylos nagrinėjimo iš esmės metu suponuoja išvadą, jog atsakovas nedavė ieškovei leidimo įregistruoti gyvenamojo namo pakeistus kadastro matavimus, nesant tam teisėto pagrindo. Šiuo pagrindu ieškinio reikalavimą dėl leidimo ieškovei įregistruoti patikslintus namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2017 m. liepos 18 d. atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, tenkino.

8. Teismas, atsižvelgęs, į tai, kad atsakovas visiškai pripažino ieškinį, taip pat, siekdamas kuo greičiau sureguliuoti šalių teisinius santykius dėl jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, tenkino ir antrąjį ieškinio reikalavimą – leido ieškovei įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus performuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko 2019 m. liepos 9 d. atliktus matavimus be atsakovo sutikimo.

9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl antro ieškinio reikalavimo, kas teismo vertinimu reiškia, jog ieškovė turėjo galimybę gauti atsakovo leidimą dėl žemės sklypo naujų kadastro duomenų įregistravimo nesikreipdama į teismą. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ¼ dalimi, nors ieškovės procesinis elgesys ir buvo tinkamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantas teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl leidimo ieškovei įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus namo bei patikslintus performuoto žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau teismo prašė atmesti ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes iš ieškovės ir jos atstovų nebuvo gavęs prašymo duoti sutikimą patikslintų kadastrinių duomenų įregistravimui.

10.2. Teismas darė išvadą, jog atsakovo visiškas ieškinio pripažinimas reiškia, kad jis nedavė ieškovei leidimo įregistruoti pakeistus kadastrinius duomenis. Apelianto teigimu, šioje byloje be tokios teismo išvados jokių kitų įrodymų, kad ikiteisminėje stadijoje atsakovui būtų įteiktas koks nors prašymas dėl sutikimo – nėra. Teigia, jog patikslintų duomenų įregistravimas yra naudingas visiems turto bendrasavininkams, todėl atsakovas ir sutiko su ieškiniu, tačiau tikėjosi, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas atmes arba iš esmės sumažins ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.

10.3. Atsakovas teismui yra pateikęs duomenis, jog adresu, (duomenys neskelbtini), jis negyvena, korespondencijos šiuo adresu negauna. Teigia, jog reali jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po apeliacinio skundo pateikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo dedamos protingos pastangos, jog atsakovas žinotų apie reikalingą jo sutikimą dėl kadastro duomenų patikslinimo ir įregistravimo. Be to, ieškovė ne kartą žodžiu yra bendravusi su atsakovu dėl kadastrinių duomenų įregistravimo ir atsakovui buvo žinomos aplinkybės dėl kadastro duomenų tikslinimo būtinybės.

11.2. Sutikimas su ieškiniu buvo išreikštas tik antrojo (parengiamojo) posėdžio metu. Tuo tarpu nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu atsakovas nenurodė sutikimo su ieškiniu, kas reiškia, kad egzistavo ginčas tarp šalių, esant ginčui tarp šalių, bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, ką ieškovė ir padarė.

11.3. Atsakovas nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis negyvena, korespondencijos čia negauna. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovas šį adresą yra nurodęs atsiliepime į ieškinį, į bylą pateiktoje atstovavimo sutartyje, notaro pažymoje dėl palikimo priėmimo. Be to, atsakovas savo gyvenamąją vietą registre taip pat yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atsakovo teiginys dėl kitos gyvenamosios vietos ir korespondencijos negavimo vertintinas kaip atsakovo siekis klaidinti teismą.

11.4. Teismas jau sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas – vietoje patirtų 1662,50 Eur priteisė 1194,60 Eur. Ieškovės manymu, bylinėjimosi išlaidų mažinimas ar nepriteisimas suponuotų išvadą, kad atsakovas dėl savo netinkamo elgesio (sutikimo nedavimo) dar patiria ir naudos, t. y. neturi pareigos atlyginti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

12. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naują įrodymą – Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos 2020 m. liepos 15 d. charakteristikos apie A. V., kopiją. Šių įrodymų atsakovas neprašė prijungti prie bylos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat pateikė naujus įrodymus – 2020 m. sausio 14 d. AB Lietuvos paštas dokumento dėl pranešimo išsiuntimo atsakovui, kopiją, 2020 m. vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą su išsiuntimą patvirtinančiu dokumentu. Šiuos įrodymus ieškovė prašė prijungti prie bylos. Nurodė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo po apeliacinio skundo pateikimo, kadangi anksčiau šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo dalies turinį bei apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis). Bylos šalys, kurioms buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais ir atsiliepimas į jį su priedais, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi su dviem reikalavimais: leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis pagal 2017m. liepos 18 d. atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo bei leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus performuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. P. 2019 m. liepos 9 d. atliktus matavimus be atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas abu ieškinio reikalavimus tenkino visiškai. Pasisakydamas dėl pirmojo reikalavimo – leidimo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus namo kadastrinius duomenis be atsakovo sutikimo, nurodė, kad atsakovo visiškas ieškinio pripažinimas bylos nagrinėjimo iš esmės metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesant teisėto pagrindo nedavė ieškovei leidimo įregistruoti gyvenamojo namo pakeistus kadastro matavimus. Tenkindamas antrąjį ieškinio reikalavimą – leisti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patikslintus performuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis be atsakovo sutikimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas visiškai pripažino ieškinį, t. y. neprieštaravo tokio reikalavimo patenkinimui, taip pat, siekdamas kuo greičiau sureguliuoti šalių teisinius santykius dėl jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl antrojo ieškinio reikalavimo, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino ¼ dalimi ir iš atsakovo jai priteisė 1 194,60 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra priimta teisėtai ir pagrįstai, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodomų argumentų.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

19. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl antrojo ieškinio reikalavimo, darė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę gauti atsakovo leidimą dėl žemės sklypo naujų kadastro duomenų įregistravimo nesikreipdama į teismą, todėl šiuo pagrindu ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino ¼ dalimi. Konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl pirmojo ieškinio reikalavimo – gyvenamojo namo naujų kadastro duomenų įregistravimo.

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovui adresuotas 2020 m. sausio 13 d. prašymas dėl sutikimo įregistruoti patikslintus kadastro duomenis ir nuosavybės teisės įregistravimo (išsiųstas 2020 m. sausio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovė dėjo pastangas informuoti atsakovą apie reikalingą jo sutikimą dėl kadastro duomenų patikslinimo ir įregistravimo dar iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog apeliantas iš ieškovės ir jos atstovų nebuvo gavęs prašymo duoti sutikimą patikslintų kadastrinių duomenų įregistravimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis ieškinį pripažino ne nuo pradžių, o tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kadangi iš atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų matyti, kad su ieškiniu jis sutiko tik iš dalies.

21. Apeliaciniame skunde apeliantas, be kita ko, nurodo, kad jis teismui yra pateikęs duomenis, jog adresu, (duomenys neskelbtini), negyvena, korespondencijos šiuo adresu negauna. Teigia, jog reali jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria. Nustatyta, kad atsakovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose – atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde, taip pat į bylą pateiktoje 2020 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartyje, atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui ieškinys su priedais buvo siųsti taip pat adresu, (duomenys neskelbtini), kurie atsakovui įteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovas faktiškai gyvena kitu nei procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, tai jis procesiniuose dokumentuose tą adresą ir turi nurodyti. Šiuo atveju apeliantas elgiasi priešingai – nors teigia, kad jo reali gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šio adreso teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo. Pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde, kuriame apeliantas nurodo šį argumentą, jo nurodytas adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šį klausimą išsprendė pagrįstai, kadangi ieškinys tenkintas visiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog dėl antro ieškinio reikalavimo ginčo nebuvo, ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino ¼ dalimi. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nekėlė reikalavimo perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepasisakė dėl jų dydžio nepagrįstumo, nenurodė, kaip jo manymu bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų dydžio nevertina ir dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti apelianto skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai – 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra bei 2020 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1381 = 1795,3 Eur), todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

26. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos (4,84 Eur) nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

27. Nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliaciniu skundu buvo ginčijamas procesinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 30 d.

Nurodyti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė