Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-947-862/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-01
Bylos Nr.: 2-947-862/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasita Kurakienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: Č. M.
Advokatai: Audronė Rimienė, Giedrė Gabrielė Burbienė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;75.8.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Burbienei, atsakovei Č. M., atsakovės atstovei advokatei Audronei Rimienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pareikštą atsakovei Č. M., ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2015-06-09 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką, sudarytą 1988-02-06 Trakų rajono CMS, akto įrašo Nr. 42, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, kad 58,87 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vertė 77.039 EUR, o 58,87 proc. vertė 45352,86 EUR, yra asmeninė ieškovo nuosavybė; santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti turto už 125347,14 EUR: 41,13 proc. 1999-01-19 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AK-276 pagrindu įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vertė 77039 EUR, o 41,13 proc. vertė 31686,14 EUR, 2006-08-28 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1746 pagrindu gytą gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 89.661 EUR, transporto priemonę TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 4000 EUR vertės; atsakovei iš ieškovo priteisti 62673,57 EUR piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę, atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini); iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1988-02-06 Trakų rajono CMS. Nepilnamečių vaikų neturi. Po santuokos sudarymo sutarė gana gerai, tačiau ilgainiui prasidėjo nesutarimai, bendrų tikslų nebuvimas, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, į atskirų problemų sprendimą. Skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas derinti požiūrius tarpusavyje, bendrą gyvenimą padarė nebegalimą. Šalys nors ir gyvena kartu, tačiau bendro sutuoktinių gyvenimo nebeveda. Tarp šalių neliko jokio ryšio, todėl gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Šalys įgijo turtą: 1999-01-19 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AK-276 pagrindu buvo įgytas ir ieškovo vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2006-08-28 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1746 pagrindu buvo įgyti ir ieškovo vardu įregistruoti gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2012-12-12 įgyta ir ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4000 EUR. UAB „Informacijos ir investicijų centro“ nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGV150326 duomenimis, žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkio pastatu vidutinė rinkos vertė yra 166700 EUR. Remiantis www.autoplius.lt duomenimis, transporto priemonės TOYOTA, AVENSIS, vidutinė rinkos vertė yra 4000 EUR. Paaiškino, kad įsigyjant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamai didele dalimi ieškovas prisidėjo asmeniškai: 1996-09-17 prieš perkant žemės sklypą, jis iš savo darbovietės Vilniaus valstybinio namų statybos kombinato „Nasta“ gavo 10596,15 Lt (3068,86 EUR) piniginę kompensaciją materialinei žalai atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pagal 1999-01-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AK-276 už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 18000 Lt (5213,16 EUR). Šio sklypo įsigijimui buvo panaudota 3068,86 EUR suma asmeninių ieškovo lėšų ir 2144,30 EUR bendrų santuokoje užgyventų lėšų. Mano, kad dėl šios priežasties, t.y., kad žemės sklypo įgijimui buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, sudariusios 58,87 procentų žemės sklypo kainos, 58,87 procentų žemės sklypo dalis atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o 41,13 procentų sudaranti žemės sklypo dalis laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovo manymu, 58,87 procentų santuokoje įgyto žemės sklypo, sudarančio 45.352,86 EUR sumą, turi būti pripažinta asmenine jo nuosavybe. Nurodė, kad nei asmeninių, nei bendrų skolinių įsipareigojimų šalys neturi. Ieškovui išlaikymas nėra reikalingas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka nutraukti santuoką, tačiau dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokoje įgytą pavardę, santuokoje įgytą turtą padalinti taip: priteisti ieškovui natūra nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 211000 EUR; automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurios vertė - 7000 EUR, priteisti iš ieškovo atsakovei 109000 EUR kompensaciją, atmesti reikalavimą dėl žemės dalies pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Paaiškino, jog nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šeima iširo tik dėl ieškovo kaltės, t.y., dėl jo psichologinio smurto, arogantiško būdo, nepagarbos ir nelojalumo sutuoktinei, neištikimybės. Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 27 metus. Abiem ši santuoka buvo antroji, bendrų vaikų šalys nesusilaukė, tačiau turi suaugusius vaikus iš pirmųjų santuokų. Atsakovė puoselėjo viltį sukurti gražią šeimą turėti patikimą draugą gyventi vienas kitą paremiant ir suprantant. Ieškovas visada buvo labai kategoriškas ir sunkaus būdo, nesistengiantis įsiklausyti į kitus šeimos narius, tačiau atsakovė stengėsi prie jo prisitaikyti, vylėsi, kad darna atsiras palaipsniui, link senatvės ieškovas ims labiau branginti šeimą ir artimus žmones. Sudarant santuoką su ieškovu atsakovė turėjo 2 nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, ir ieškovas turėjo puikiai suprasti, kad ji privalo skirti tam tikrą dėmesį savo vaikams, tačiau ieškovas nuolat priekaištaudavo atsakovei, kad ji per daug rūpinasi savo vaikais, per daug su jais bendrauja, nesiekė užmegzti normalių santykių su jos vaikais, ir vos jiems sulaukus pilnametystės pareikalavo, kad jie išeitų iš namų. Atsakovės vaikams suaugus tarsi ir turėjo nebelikti vietos konfliktams, tačiau ieškovas nuolat būdavo kuo nors nepatenkintas ir terorizavo atsakovę nekalbėdamas su ja, priekaištaudamas dėl smulkmenų, nors atsakovė visą savo laiką ir jėgas skyrė išimtinai ieškovui, visaip bandydama patenkinti bet kokius jo norus ir prie jo prisitaikyti: visada idealiai sutvarkyti namai, sutvarkyta aplinka, daržas, rūbai - viskas atsakovės darbu ir pastangomis. Be to, atsakovė visą laiką ir dirbo kartu su ieškovu, nes abu jie buvo statybininkai-apdailininkai, visada pakankamai daug uždirbdavo, visada visur stengėsi būti kartu. Ieškovui nepatikdavo, kad atsakovė turi vaikus, gimines ir su jais bendrauja. Ieškovas siekė uždrausti atsakovės bendravimą su giminėmis, priekaištaudavo, taikydavo psichologinį spaudimą – „nematydavo atsakovės, nekalbėdavo savaitę ir ilgiau. Nurodė, kad 2011 metais, atsakovei pasiėmus savo mamą į šeimos namus, ieškovas kiekvieną dieną tai jai prikaišiojo, nurodydamas, kad jos mama jam trukdo, jį erzina jos buvimas. Neapsikentusi ieškovo priekaištų, atsakovė pakluso ieškovo valiai ir patalpino mamą į senelių namus. Tai turėjo neigiamos įtakos atsakovės sveikatai, nes jai tai buvo didelė psichologinė trauma. Nors atsakovė paklususi ieškovo valiai, patalpino savo motiną į senelių namus, psichologinė prievarta nesiliovė, nes ieškovas atsakovei ėmė priekaištauti dėl to, kad ji vykdavo lankyti motiną. Palaidojus motiną, ieškovas savo priekaištus nukreipė į atsakovės vaikus - neleido su jais bendrauti, lankyti anūkų, pasikviesti jų į namus. Ieškovas 2015 metų vasario mėnesį nusprendė parduoti šeimos turimą namą ir statytis naują. Atsakovei nesutikus, ieškovas pareiškė, kad tada jis nutrauks santuoką ir 2015 metų balandžio mėnesį atsakovė gavo iš „Skyrybų centro“ parengtus dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Atsakovė buvo šokiruota tokio laiško, tačiau tai jau buvo „paskutinis lašas ir jos kantrybėje“. Įvertinusi savo gyvenimą ji nusprendė sutikti su ieškovo siūlymu nutraukti santuoką ir iškėlė turto dalybų klausimą. Gavęs atsakovės atsakymą, ieškovas nurodė nenorintis skirtis, paaiškino, jog norėjo tik ją pagąsdinti, kad ji sutiktų su jo reikalavimais. Tačiau atsakovė jau nebenorėjo taikytis. Ieškovas žadėjo pateikti jai atsakymą dėl galimo susitarimo, tačiau pareiškė ieškinį. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio šalys nebeveda ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Atsakovei atsisakius taikytis su ieškovu ir apsisprendus nutraukti santuoką, ieškovas atvirai pradėjo bendrauti su kitomis moterimis, skambinti ir kalbėtis su jomis telefonu, važinėti su kitomis moterimis į sanatoriją, prie jūros, atvirai niekinti atsakovę. Namuose jis tęsė terorizavimą atjungdamas atsakovei vandenį, išjungdamas laistymo sistemą toje pusėje sklypo, kuriame auga atsakovės daržovės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodė, kuo dėl santuokos nutraukimo pasireiškė atsakovės kaltė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad visus sprendimus ieškovas priimdavo vienasmeniškai, nesitardamas su atsakove, ir reikalaudavo atsakovės besąlygiško paklusimo. Atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypą šalys įsigijo ir statinius jame pastatė savo jėgomis ir bendrai uždirbtomis lėšomis. Paaiškino, kad būdami statybininkai dirbo ne tik pagal darbo sutartis, bet ir papildomai vakarais, išeiginėmis dienomis, todėl buvo sukaupę pakankamai lėšų sklypui nusipirkti. Iki įsigyjant sklypą ir pasistatant namą šalys turėjo 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), garažą S. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1999 metais, ir būtent šios lėšos buvo panaudotos namo ir priklausinių statyboms. Atsakovė pažymėjo, kad 3 kambarių butą šalys gavo todėl, kad atsakovė turėjo 2 vaikus. Santuokos metu šis butas buvo privatizuotas. Ieškovas nesutiko, kad pilnametis sūnus dalyvautų buto privatizavime ir atsakovė tam pakluso. Ieškovui 1996 metais išmokėtas žalos atlyginimas nebuvo panaudotas įsigyjant žemės sklypą, nes ieškovas šiuos pinigus naudojo savo reikmėms: sveikatos gerinimui, kitiems poreikiams. Atkreipė dėmesį, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 1984 metais, atsakovas nuo 1988 iki 1996 metų nuolat gydėsi už bendrus šeimos pinigus, jam asmeniškai buvo naudojami ir atsakovės uždirbami pinigai, todėl, vėliau, gavus kompensaciją, jos dalis galėjo būti panaudota šeimos poreikiams kaip kompensacija. Atsakovė nurodė, kad visi šeimos pinigai visada buvo ieškovo žinioje, nėra galimybės nustatyti, kur kokie pinigai buvo panaudoti. Atkreipė dėmesį, kad prie ieškinio pridėtas susitarimas neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos sklypui įsigyti, o taupomosios knygelės kopija patvirtina, kad lėšos gautos kaip žalos atlyginimas buvo nuimti dar 1996-09-24, sklypo pirkimo momentui - 1999 metų sausiui - ieškovo taupomojoje knygelėje tebuvo 69 litai. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo pateiktu jo užsakymu atliktu turto vertinimu, nes VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šio turto vidutinė rinkos vertė 250280 EUR. Ieškovo pateiktas vertinimas buvo atliktas atsakovei nedalyvaujant, jis neatspindi tikrosios turto vertės. Atsakovė atliko vertinimą, kurio metu dalyvavo ir ieškovas, ir vertė buvo nustatyta 211000 EUR. Atsakovė prašo vadovautis jos pateiktu vertinimu. Šalims nesusitarus dėl turto vertės, siūlo skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateikiama automobilio verte, nes automobilis yra geros būklės, sąlyginai naujas, ir jo dabartinė rinkos vertė, remiantis autoplius.lt duomenimis, yra 7000 EUR. Atsakovė šią transporto priemonę natūra prašo priteisti jai, iš jos priteisiant ieškovui kompensaciją.

Teisme 2015-07-30 gautas priešieškinys, kuriuo atsakovė prašė priteisti atsakovei 3000 EUR neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo, priteisti atsakovei 2896 EUR piniginę kompensaciją už investuotas į bendrą turtą asmenines pinigines lėšas; padalinti santuokoje įgytą monetų kolekciją, natūra ją priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisti 2896 EUR piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį natūra turtą; padalinti pinigines lėšas, gautas pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusį turtą, ir priteisti atsakovei iš ieškovo Juozo ½ dalį šių lėšų, t.y, 12888 EUR, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovo naudojamo nuolatinio psichologinio smurto, nepagarbos atsakovei, jos artimiesiems - vaikams, motinai, anūkams, draudimo bendrauti su jais, nuolatinių priekaištų, „nekalbadienių“, trunkančių savaitėmis, ji patyrė moralę žalą, jai pašlijo sveikata. Nors atsakovė ir suvokė, kad ieškovas visai nepaiso jos interesų, nesistengia keisti savo elgesio, bet ji vis dar tikėjosi, kad jis permąstys savo elgesį ir pavyks išsaugoti šeimą. Ieškovas sugriovė jos tikėjimą pagrindinėmis žmogiškomis vertybėmis, šeima, jos normalius ir teisėtus lūkesčius šeimoje sulaukti senatvės, kartu džiaugtis vaikais ir anūkais, santarvėje ir darnoje vienas kitą palaikant moraliai ir materialiai gyventi, saugumo jausmą. Patirtą žalą ji įvertiną 3000 EUR suma. Nurodė, kad namo statybai buvo panaudotos ir asmeninės atsakovės lėšos - 10000 Lt, kurias ji gavo kaip dovaną iš savo mamos. Atsakovė taip pat nurodė, kad santuokos metu buvo sukaupta vertinga monetų kolekcija, kurios vertė yra 5792 EUR, apie kurią ieškovas nutylėjo. Taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys buvo įgiję sodą su statiniais, kuriuos pardavė 2013-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi už 89000 Lt (25776 EUR). Šie pinigai buvo pervesti į ieškovo banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, kur jie ir turi būti, nes jie nebuvo išleisti. Šios lėšos buvo gautos už bendrą turtą, jos trauktinos į dalintino turto masę ir dalintinos tarp šalių, nutraukiant santuoką.

Atsiliepimas

Ieškovas 2015-08-28 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad atsakovės išdėstytos aplinkybės, grindžiant ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, išgalvotos ir nepagrįstos, nes jis nuolat stengdavo rasti bendrą kalbą su atsakovės vaikais, jos artimais giminaičiais, norėjo dalyvauti ir dalyvavo atsakovės vaikų gyvenime, juos augino. Pastaruosius 10 metų pati atsakovė pasikeitė, ji ėmė nebekviesti ieškovo į bendrus šeimos susibūrimus, atskirai ėmė švęsti šventes, leisti laisvalaikį, ji viena pati važiuodavo susitikti su vaikais ir kitais giminaičiais. Vos ne kiekvieną savaitę atsakovė išvykdavo savaitgaliui nepasakiusi nei kur važiuoja, nei kada grįš. Tokiu būdu atsakovė taip pat naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji viena pati prižiūrėdavo namus, buitį, nes būtent ieškovas nuo pat santuokos sudarymo pradžios visada mokėjo mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas, savo lėšomis ir jėgomis apšiltino namą, rūpinosi gerbūviu, o atsakovė prie šių darbų neprisidėjo nei finansiškai, nei savo darbu. Todėl jis reikš reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ dalį už komunalines paslaugas 2015 metais sumokėtų sumų. Ieškovas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl jo neištikimybės yra nepagrįsti, šmeižiantys ir deklaratyvūs. Šias aplinkybes ieškovas neigia kategoriškai ir tvirtino, kad 2015 m. sausio mėn., kai šalys jau visiškai nebevedė bendro ūkio, jis važiavo prie jūros bei į sanatoriją, tačiau savo laisvalaikį leido vienas, nes jokių kitų moterų jo gyvenime nėra. Ieškovas šiai argumentais grindžia atsakovės kaltę ir mano, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, todėl nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad jis neneigia, kad dalis pinigų namo statybai buvo skirta iš bendrų šalių uždirbtų bei lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė neteisingai aiškina jo asmeninių lėšų, gautų už sveikatos sužalojimą, panaudojimą. Paaiškino, kad 1996 metais gautus pinigus iš banko paėmė todėl, kad tuo laikotarpiu nesaugu dideles pinigų sumas laikyti taupomosiose knygelėse, tad pinigus laikė grynais pas save. Tinkamo žemės sklypo paieška kiek užtruko. Radus tinkamą žemės sklypą, paaiškėjo, kad jo dokumentai nėra sutvarkyti, todėl iš pradžių jis sklypo savininkei perdavė avansą - visus kaip kompensaciją gautus pinigus, o galutinį pirkimo - pardavimo sandorį jis įformino 1999-01-19. Paaiškino, kad 1996 metais jam gydymas nebebuvo reikalingas, be to ieškovui reikalingas gydymas nereikalavo išlaidų, nes tai buvo pratimai ir nemokamos medicinos paslaugos. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodytomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gavimo aplinkybėmis, nes ieškovo nuomone būtent jam išduotos pažymos pagrindu, jam pirmenybės teise buvo paskirtas šis butas. Nurodė, kad atsakovės ir jos motinos sudaryta dovanojimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta bendru jo ir atsakovės sutarimu, kad apsidrausti tuo atveju, jeigu registruojant namą būtų pareikalauta pagrįsti lėšas, iš kurių buvo statomas namas. Ieškovas sutiko su atsakovės nuomone, kad esant ginčui dėl turto vertės būtų paskirta ekspertizė, tačiau tik tuo atveju, jei ją apmokėtų atsakovė. Ieškovas nesutiko, kad transporto priemonės vertę atsakovė nurodė teisingai, nes jo pateiktame oficialiame vertinime iš www.emprekis.lt, yra nurodyta, kad automobilio kaina yra 6710 EUR. Paaiškino, kad monetų kolekcijos nebėra po 2011-11-18 – 2011-11-20 įvykusios vagystės. Paaiškino, kad buvo įgiję sodą su statiniais, kuriuos pardavė 2013-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi už 25776 EUR, o už parduotą turtą gauti pinigai buvo pervesti į ieškovo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovės manymu, šie pinigai dar turi būti banko sąskaitoje, nes, anot jos, jie nebuvo išleisti. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad pinigai turėtų būti ieškovo sąskaitoje, kadangi pasak atsakovės jie nebuvo leidžiami. Paaiškino, kad pinigai seniai išleisti šalių bendriems poreikiams: kelionėms ir automobilio įsigijimui, padangoms, kurios kainavo 1100 EUR ir ratlankiams, kurie kainavo 580 EUR, įsigyti. Nekilnojamojo turto agentui buvo sumokėti 1158 EUR, mokestis notarui – 205,20 EUR.

Šalies argumentai

Ieškovas 2015-08-28 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Pareiškė reikalavimą, priteisti iš atsakovės ieškovui 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Prašė šalių turto padalijimui taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2015 m. sausio mėn. Prašė pripažinti, kad 58,87 procentai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vertė 77039 EUR, o 58,87 proc. vertė 45.352,86 EUR, yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Santuokos metu gytą turtą padalinti taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti turto už 128.057,14 EUR, t.y., 41,13 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio 41,13 proc. vertė 31686,14 EUR, gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 89.661 EUR, transporto priemonę TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 6.710 EUR vertės, o atsakovei priteisti 64.028,57 EUR piniginę kompensaciją. Papildė reikalavimu priteisti iš atsakovės ieškovui regreso tvarka 266,51 EUR piniginę kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2015 m. birželio mėn. imtinai. Reikalavimas dėl pavardžių liko tas pats. Papildomai paaiškino, kad esminis šalių santykių lūžis buvo tada, kai atsakovė be jo žinios parsivežė į bendrus namus gyventi savo mamą. Iki to laiko atsakovė ieškovui nei vienu žodžiu nebuvo prasitarusi, jog šalių name ketina apsigyventi jos mama. Nurodė, kad tame nematė problemos, tačiau tolius klausimus turėjo spręsti kartu, nes namai priklausė ir atsakovui, šalys buvo šeima, todėl atsakovės vienašališkas sprendimas, atsakovą labai skaudino. Nepaisant to, atsakovas vis dar stengėsi išlaikyti darbius santykius, toleravo atsakovės mamos gyvenimą po vienu stogu ir netgi 2007 metais, jis vasario mėnesį kartu su atsakove uošvienę vežėsi į Egiptą. Atsakovės mamai atsikrausčius, šalių santykiai dar labiau pašlijo, nes atsakovė su ieškovu ėmė visiškai nebesiskaityti, jį įžeidinėjo ir užgauliojo. Šalys atitolo ir nuo 2015 m. sausio mėn. mes vedė atskirus gyvenimus. Pastaruosius 10 metų ieškovas jautėsi atstumtas, nes ieškovė su juo nenorėdavo kartu leisti laiko, jį ignoruodavo. Jis bandydavo prie jos prieiti, pakalbėti, siūlydavo kartu praleisti laisvalaikį, tačiau sulaukdavo neigiamo atsakymo. Kelis kartus nupirko kelionės bilietus į užsienį, sanatorijas Lietuvoje. Atsakovė sutikdavo važiuoti, tačiau ir kelionių metu, atsakovės elgesys nepasikeisdavo, ji išlikdavo atšiauri, specialiai stengdavosi sukelti konfliktus. Pastaruosius 10 metų atsakovė laisvalaikį leisdavo su savo vaikais, ieškovo niekada nesikviesdavo net į bendras šeimos ir kalendorines šventes: prieš 5 metus vykęs atsakovės 60 metų jubiliejus buvo švenčiamas be ieškovo, atsakovė nepriėmė ieškovo dovanų. Dėl šių ir atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių, kurios atkartotos ir patikslintame ieškinyje, mano, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad dėl atsakovės elgesio ilgą laiką kentėjo psichologiškai, patyrė didelį pažeminimą, stresą, fizinį ir emocinį skausmą, buvo pažeistas jo orumas. Dėl patirtų nepatogumų ėmė varginti galvos skausmas, aukštas kraujospūdis bei nuolatinis nerimo jausmas, dėl ko buvo priverstas kreiptis ir į medikus.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko savo anksčiau išdėstytą poziciją ir yra įsitikinusi, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Papildomai paaiškino, kad ji žinodama, kur ieškovas eilinį kartą ketina važiuoti su meiluže, nusipirko kelionę į tą pačią grupę ir 2015-09-05 išvyko į autobusinę Novaturo kelionę į Maroką vienoje grupėje kartu su ieškovu ir jo meiluže A. N.. Taigi, 15 dienų atsakovė savo akimis matė, kaip kiekvieną vakarą jos sutuoktinis pasiimdavo vieną kambarį su kita moterimi, nes taip buvo užsakyta jo kelionė - vienas kambarys su A. N. su viena dvigule lova (DBL), tuo tarpu atsakovė gyveno viename kambaryje su kita moterimi, kuri į kelionę vyko viena kaip ir atsakovė. Nurodė, kad ieškovas lankėsi pas urologą Šeškinės poliklinikoje, buvo užsikrėtęs lytiniu keliu plintančia infekcija, ir gydytojas buvo rekomendavęs vaistus gerti abiem sutuoktiniams, todėl ieškovas atsakovei prisipažino, kad buvo pas gydytoją dėl pasigautos infekcijos. Nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė neskyrė jam ir namams, buičiai pakankamo dėmesio. Tai, kad ieškovas mokėdavo komunalinius mokesčius, visiškai nereiškia, kad jis vienas rūpinosi visa buitimi ar kad vienas uždirbdavo šeimai pinigus. Ieškovas iš tiesų visada pats mokėdavo komunalinius mokesčius, bet tik todėl, kad visada norėjo visus pinigus turėti tik savo rankose, viską, ką šalys kartu uždirbdavo, jis pasiimdavo ir turėdavo pas save, visada sakydavo, kad jei duos atsakovei, tai ji galinti išleisti savo vaikams, o jis išleis tik abiems sutuoktiniams. Tačiau atsakovė namuose atliko visus darbus: virė, skalbė, tvarkė namus, prižiūrėjo daržą, pirko maistą ir kt. Be to, atsakovė kartu su ieškovu ir uždirbdavo pinigus, prisidėjo prie materialinio šeimos gerbūvio lygia dalimi. Atsakovės nuomone ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad visas be išimties šventes iki pat šių metų vasario praleisdavo su ieškovu vienudu, niekada nevykdavo pas vaikus ir vaikai niekada neatvažiuodavo, tik kartais ateidavo kaimynai, atsakovo teiginiai, kad 10 metų ji atskirai švenčia šventes yra visiškas melas. Atsakovė pareiškia teismui, kad šalys nutraukė bendrą gyvenimą tik 2015 metų vasario mėnesį, o ne 2015 metų sausio mėnesį, kaip nurodo ieškovas. Nepaisant to, kadangi gyvena viename name, atsakovė toliau prižiūri namus, gėlynus, tvarko, perka valymo ir kitas buitines priemones, ir tuo naudojosi ne tik ji, bet ir ieškovas. Taigi, ji patyrė ir patiria kitokių išlaidų, susijusių su bendro turto priežiūra ir išlaikymu. Nepaisant to, kad šalys susitarė gražiuoju pasidalinti kilnojamąjį santuokoje įgytą turtą, ieškovas savavališkai susigrobė bendrus daiktus (paveikslus, indus, buitinę techniką, įrankius, sodo priežiūros įrenginius ir kt.), ir juos išvežė iš namų arba užrakino garaže, į kurį atsakovė negali patekti. Dėl daiktų dingimo atsakovė buvo priversta kreiptis į policiją, tačiau policija traktavo tai kaip civilinį ginčą tarp sutuoktinių dėl turto ir nurodė, kad policija negali imtis jokių priemonių (dokumentai teismui teikiami). Taigi, atsakovė negali naudotis bendrais buities daiktais, reikalingais ūkyje, sode, darže, apdorojant derlių, ir tuo patiria žalą, papildomas išlaidas, tuo tarpu ieškovas gauna naudą iš bendro turto. Ieškovas nuo 2015 metų vasario mėnesio vienas naudojasi ir bendru automobiliu - į tą pačią darbovietę, kurioje sutuoktiniai kartu dirba, ieškovas važiuoja bendra nuosavybe esančiu automobiliu, o atsakovė miesto transportu, turi pirkti bilietus, dėl ko patiria taip pat papildomų išlaidų, kai ieškovas iš bendro turto gauna naudą. Ieškovas vienas naudoja ir šeimos santaupas bei pinigus, gautus už parduotą sodą, galimai gaudamas iš to naudą - palūkanas. Ieškovas užsirakino ir vienas naudojasi dalimi bendro turto - garažu, žoliapjove, sulčiaspaude ir kitu turtu, todėl jo komunalinių paslaugų (resursų) sąnaudos yra nepalyginamai didesnės nei atsakovės, juolab, prasidėjus ištuokos procesui atsakovė stengiasi savaitgaliais iš namų išvykti į gimtinę su savo vaikais ir anūkais. Todėl prašo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 1/2 dalies mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo. Paaiškino, kad po 2011 metų vagystės monetų kolekcija buvo kaupiama iš naujo, o ieškovės nurodyta jų vertė 20000 Lt, t.y., vertė tik tų monetų, kurios buvo sukauptos po 2011 metų. Atsakovė neigia, kad šeima skolinosi iš Č. N. pinigus, nes sutuoktiniai turėjo pakankamai santaupų ir nebuvo jokio poreikio skolintis tokios didelės sumos. Pažymėjo, kad tuo metu šalys vyko į brangias užsienio keliones, todėl visiškai nelogiška skolintis pinigus automobilio pirkimui ir iš karto vykti pramogauti į Emyratus už 8000 Lt. Atsakovė pareiškė, kad ieškovo pateiktas paskolos raštelis yra surašytas fiktyviai šiai bylai. Jai apie jokias paskolas nieko nebuvo žinoma. Į keliones po Lietuvą, Lenkiją sutuoktiniai vyko iš einamųjų lėšų, o ne iš santaupų, nes abu dirba ir abu gauna pensijas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas kurą skaičiuoja atskirai, o šių trumpųjų kelionių kainą atskirai, remdamasis atsakovės rašteliais, kai tuo tarpu kuro sąnaudos jau buvo įtrauktos į kelionės kainą. Šioms trumpoms artimoms kelionėms nebuvo naudojami gauti už parduotą sodą pinigai, juo labiau, kurui. Kelionę į Italiją atsakovė taip pat apmokėjo iš savo einamųjų lėšų, mokėdama banko kortele, sodo pinigai buvo neliečiami, šalys buvo nusprendę, kad tai jų santaupos senatvei kai jau nebedirbs, „juodai dienai“. Ieškovas stengiasi nuslėpti turtą, siekdamas nesidalinti jo su atsakove. Su ieškovo nurodyta 6710 EUR automobilio verte atsakovė sutinka, siekiant nepatirti papildomų išlaidų individualiam vertinimui. Tačiau, jeigu ieškovas teigia, kad automobilio vien padangos ir ratlankiai kainavo 1680 eurų, šie daiktai papildomai trauktini į dalintino turto masę ir dalintini, kompensuojant atsakovei 1/2 dalį jų vertės.

Šalies argumentai

Ieškovas 2015-11-26 pateikė patikslintą ieškinį, kur išdėstė šiuos reikalavimus: santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovui 3.000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; šalių turto padalijimui taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t.y. nuo 2015 metų sausio mėnesio; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra 1999-01-19 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. AK-276 pagrindu įgytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 88000 EUR, 2006-08-28 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1746 pagrindu įgytą gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 89.661 EUR; transporto priemonę TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 6.710 EUR vertės. Nustatyti, kad už atsakovės netektą 1/5 dalį į 4.1.1. punkte nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/30004, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 88.000 EUR ir 4.1.2.-4.1.3. punktuose nurodytų gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro N r. 1/30004, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 78.700 EUR bei 1/2 dalį transporto priemonės TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 4900 EUR vertės, atsakovei iš ieškovo priteisiama 59400 EUR piniginė kompensacija. Iš atsakovės regreso tvarka ieškovui priteisti 266,51 EUR piniginę kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2015 m. birželio mėn. imtinai; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę, atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad po parengiamojo teismo posėdžio atsakovė atsisakė savo prašymo byloje skirti ekspertizę nekilnojamo turto vertei nustatyti ir nurodė, jog teismo prašo vadovautis byloje esančia VĮ „Registrų centro“ įkainota nekilnojamo turto verte. Jis visada laikėsi nuomonės, kad turtas turi būti padalintas vadovautis jo pateikta UAB „Informacijos ir investicijų centro“ nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. DGV150326. Tačiau šioje vertinimo ataskaitoje santuokos metu užgyventas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas bendra 166.700 EUR verte, atskirai žemės sklypo vertė nebuvo nurodyta. Todėl po parengiamojo teismo posėdžio jis pakartotinai kreipėsi į nekilnojamo turto vertintojus UAB „CRE pro“, kurie parengė 2015-11-18 vertinimo ataskaitą Nr. 2015/11-05, iš kurios matyti, kad atskirai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 88.000 EUR. Teikdamas patikslintą ieškinį, nurodė, kad dalijant santuokos metu įgytą transporto priemonę prašo vadovautis http://www.emprekis.lt išrašu, iš kurio matyti, jog 2012-12-12 įgytos transporto priemonės TOYOTA, AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis (duomenys neskelbtini), vertė yra 6710 EUR. Paaiškino, kad tai darė nenorėdamas didinti bylinėjimosi išlaidų. Tačiau iki šiol taikiai susitarti nepavykus, jis kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris 2015-11-13 parengė Kelių priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 1151117, pagal kurią minėto automobilio vertė - 4900 EUR. Nurodė, kad teismui priėmus šį patikslintą ieškinį, 2015-06-05 pradinis ir 2015-08-26 patikslintas ieškinys paliktini nenagrinėtais. Taip pat nurodė, kad šalys turi teisę pasirinkti savo turtinių teisių gynimo būdų. Šiuo atveju ieškovas už asmeninių lėšų panaudojimą, įgyjant bendrų žemės sklypą, prašo jam priteisti ne piniginę kompensaciją, o didesnę turto dalį (4/5 dalis žemės sklypo, o atsakovei 1/5 dalį, likusį turtą dalinti lygiomis dalimis), ginčo nekilnojamąjį turtų ieškovui natūra priteisiant asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei įpareigojant ieškovą išmokėti atitinkamą kompensaciją pinigais. Paaiškino, kad tokį būdą pasirinko, nes atsakovė nurodė neturinti galimybių kompensuoti jo panaudotas asmenines lėšas įsigyjant ginčo turtą, o juo labiau išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją jai priteisiant turtą natūra.

Atsakovė 2015-12-01 pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį patenkinti pilnai ir priteisti atsakovei 3000 EUR neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą; priteisti atsakovei 2896 EUR piniginę kompensaciją už investuotas į bendrą turtą asmenines pinigines lėšas, padalinti santuokoje įgytą monetų kolekciją, natūra ją priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisti 2896 eurų piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį natūra turtą; padalinti pinigines lėšas, gautas pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusį turtą, ir priteisti atsakovei iš ieškovo 1/2 dalį šių lėšų, t.y. 12888 EUR, nustatyti priverstinę hipoteką šiam ieškovui nuosavybės teise atitenkančiam turtui: žemės sklypui su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą, nustatyti atsakovės interesais uzufruktą - teisę gyventi ieškovui priteistame gyvenamajame name iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė reiškia savarankiškus reikalavimus šioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo (šios dalies reikalavimo suma 3000 EUR), taip pat dėl piniginių lėšų ir monetų kolekcijos padalijimo bei kompensacijos už panaudotas asmenines lėšas bendram turtui priteisimo (šios dalies reikalavimo suma 18680 EUR). Taip pat papildomai atsakovė prašo taikyti priverstinę hipoteką ieškovo turtui ir uzufruktą iki teismo sprendimo įvykdymo. Papildomai paaiškino, kad nustačius ieškovo prievolę sumokėti atsakovei kompensaciją už jam natūra atitenkantį turtą, spręstinas klausimas dėl priverstinės hipotekos steigimo ieškovui atitenkančiam turtui. Pagal K 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 4.178 straipsnį priverstinė hipoteka gali atsirasti teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Kadangi teismo sprendimu atsakovė iš ieškovo siekia prisiteisti 21 680 EUR kompensacijos pagal priešieškinį, taip pat jai priteistina kompensacija pagal ieškinį 128 495 eurų (už žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir automobilį), todėl yra pagrindas steigti ieškovo turtui priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi kol ieškovas neišmokės atsakovei kompensacijos už jam atitenkantį turtą, atsakovė neturės galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto, todėl prašo nustatyti atsakovės interesais uzufruktą - teisę gyventi ieškovui priteistame gyvenamajame name iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame papildomai nurodė, kad nesutinka, jog teismas nustatytų priverstinę hipoteką jam atitenkančiam turtui iki visiško atsiskaitymo su atsakove, nes tokiu atveju jis negalės iš banko gauti atsiskaitymui su atsakove reikalingo dydžio kredito. Be to, atsakovė, teikdama tokį prašymą, nepateikė įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog jis su ja tinkamai neatsiskaitys ir kokiu nors kitu būdu pažeis jos interesus. Pažymėjo, kad jis neginčija savo pareigos išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją, gauna pastovias pajams, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra didelė, todėl šiuo atveju nėra būtinumo taikyti išimtines priemones. Ieškovas neprieštarauja, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamas turtas natūra bus priteistas ieškovui, teismas nustatytų atsakovei teisę gyventi ieškovui priteistame gyvenamajame name iki bus visiškai atsiskaityta su ja pagal priimtą teismo sprendimą.

Byloje išklausyti liudytojų M. M. Č., V. M., G. S., R. S. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1988-02-06 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42 (T1 b.l. 7). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovas reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės grindžia tuo, kad atsakovė pasikeitė, ji ėmė nebekviesti ieškovo į bendrus šeimos susibūrimus, atskirai ėmė švęsti šventes, leisti laisvalaikį, ji viena pati važiuodavo susitikti su vaikais ir kitais giminaičiais. Vos ne kiekvieną savaitę atsakovė išvykdavo savaitgaliui nepasakiusi nei kur važiuoja, nei kada grįš, ieškovas nebuvo kviestas į atsakovės jubiliejų.

Aplinkybė, jog ieškovas nedalyvavo atsakovės 60 metų jubiliejaus šventime (2010 metais), kurį organizavo atsakovės vaikai, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes šventę organizavo ne atsakovė, o jos sūnus, kurie patvirtino, kad ieškovo nekvietė.

Atsakovė duodama paaiškinus patvirtino, kad ieškovui prieš 7-8 metus atsisakius vykti pas jos giminaičius, giminaičių lankymo klausimų su ieškovu ji daugiau neaptarinėjo, nekviesdavo atsakovo vykti kartu. Nurodė, kad ieškovo ir jos giminaičių santykiai buvo blogi. Iš atsakovės sūnų liudytojų G. ir R. S. paaiškinimų, teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (T4 b.l. 20-25 ) taip pat matyti, kad šių asmenų santykiai su ieškovu pašlijo jiems tapus pilnamečiais ir bylos nagrinėjimo metu šie asmenys ir ieškovas buvo konfliktinėje situacijoje. Panašu, kad santykiams įtakos turėjo tai, kad atsakovės sūnūs buvo (ir tebėra įsitikinę), kad jiems tapus pilnamečiais ir nedirbant, atsakovė ir ieškovas vis dar turėjo pareigą juos išlaikyti. Ieškovo ir atsakovės pilnamečių sūnų santykiams įtakos turėjo ir tai, jog jie jautėsi ir tebesijaučia turėję teises į šalių turėtą ir parduotą trijų kambarių butą. Ši situacija leidžia daryti išvadą, kad atsakovei lankantis pas savo pilnamečius vaikus, galėjo būti diskutuojama turtiniais klausimais, kas galėjo neigiamai veikti atsakovo ir ieškovės asmeninius santykius. Atsakovė patvirtino, kad ji vengė sakyti ieškovui, kad vyksta pas savo vaikus, todėl aplinkybė, kad atsakovė nesiekė pakeisti savo sutuoktinio ir savo pilnamečių vaikų santykių, nesiekė pas giminaičius vykti kartu su sutuoktiniu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, galimai to pati nesuprasdama ar nenorėdama suprasti, nebuvo lojali savo sutuoktiniui.

Atsakovė ieškovo kaltę grindžia tuo, jog ji neturėjo galimybės disponuoti šeimos pajamomis, kad dėl ieškovo elgesio šalių namus turėjo palikti atsakovės nepilnamečiai vaikai ir jos motina, kad ieškovas yra valdingo būdo ir visus sprendimus priima vienasmeniškai, kad ieškovas nebuvo jautrus skirtingai nei ji ir nepadėdavo jai namų ruošoje bei tvarkant daržus, kad ieškovas ne visada šalių transporto priemone nuveždavo ją į darbą, kad ieškovas buvo neištikimas.

Ieškovas nurodė, kad šalys kaip šeima nebegyvena nuo 2015 metų sausio mėnesio, atsakovė nurodė, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio. Atsakovės pateikti UAB „Tikroji turto kaina“ sudaryti dokumentai (T2 b.l. 21-29) patvirtina, kad ieškovas santuokos nutraukimo klausimą iškėlė 2015 metų balandžio mėnesį. Atsakovė pateikė 2015-05-04 raštą, kuriuo patvirtino ieškovui, kad yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti (T2 b.l. 16-17). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad negavus sutuoktinio atsakymo per 15 dienų, ji kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka. Taigi, šie atsakovės pateikti dokumentai ir tai, kad ji 2015-04-28 kreipėsi į turto vertintojus, nurodydama turto vertinimo priežastį – turto padalijimas (T2 b.l. 55), leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė apsisprendė santuoką nutraukti 2015 metų balandžio mėnesį. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, turizmo paslaugų teikimo sutartis (T3 b.l. 51) buvo sudaryta 2014-10-15, ir pagal pirminį sutarties variantą į kelionę turėjo vykti abu sutuoktiniai kartu. Atsakovė buvo pakeista kitu asmeniu 2015 metų rugpjūčio mėnesį (T3 b.l.52), t.y., jau šalims aiškiai apsisprendus nutraukti santuoką ir bylą iškėlus teisme, todėl aplinkybė, jog ieškovas po bylos iškėlimo teisme, šalims tvirtai apsisprendus nutraukti santuoką, į kelionę išvyko su kita moterimi, nesudaro pagrindo išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas yra sirgęs lytiškai plintančia liga, paneigia ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, Tarandės šeimos klinikos pateikta informacija, kiti medicininiai dokumentai, Vilniaus odos ir veneros ligų centro pažyma (T3 b.l. 183-218, 220-223, 225-234). Atsakovės paaiškinimai, jog ieškovą su kitomis moterimis yra matę kiti asmenys, kurių ji nenurodė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, patys sutuoktiniai nusprendė, kad šeimos finansus tvarkys ieškovas, atsakovė patvirtino, kad ji tam neprieštaravo ir taip šalys gyveno praktiškai nuo šeimos sukūrimo momento, todėl ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovės nurodytoji aplinkybė, kad šalims sukonfliktavus, ji į darbovietę turėdavo vykti visuomeniniu transportu ir aplinkybė, kad 2013 metais ji bijodavo važiuoti vienu automobiliu su ieškovu, vertintina kritiškai ir nėra pakankama išvadai, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovas nepadėdavo atsakovei atliekant buities darbus, tvarkant daržus, taip pat nepakankama išvadai, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas, nes pati atsakovė patvirtino, kad daržai buvo dideli jos iniciatyva, kad ji nesakė ieškovui, jog jai sunku tvarkytis su buitimi ir rūpintis daržais. Aplinkybę, kad ieškovas nėra jautrus žmogus, kad savo poreikius iškelia prieš kitų asmenų poreikius patvirtina liudytojos V. M. parodymai, tačiau šie parodymai taip pat nėra pakankami vienareikšmei išvadai, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas tik ieškovas, kadangi atsakovė daugiau nei dvidešimt penkis metus toleravo atsakovo būdą, charakterio savybes. Pažymėtina, kad ieškovas 2016-05-12 teisme papildomai nurodė, kad jis bendrauja su savo pilnamečiu sūnumi atsakovės apie tai neinformavęs, yra buvęs pas sūnų 2013 metų gruodį Anglijoje. Apie šią kelionę jis atsakovei pasakė tik iš jos grįžęs.

Taigi, nei vienos šalių paaiškinimai duoti teismo posėdyje bei jų pateikti įrodymai neleidžia teigti, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas sutuoktinis. Tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, šalių paaiškinimai apie bendrą jų darbą, siekį sukurti šeimai materialinę gerovę, leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinius didžiąją jų bendro gyvenimo dalį vienijo jų bendras darbas, darbštumas bei bendras siekis – sukurti sau materialinę gerovę. Abu kartu dirbdami nuo ryto iki vakaro, švenčių dienomis ir savaitgaliais, neturėjo galimybės skirti pakankamo dėmesio savo dvasiniams poreikiams, asmeninių santykių stiprinimui, todėl pasiekus materialinę gerovę, nebeturint bendro vienijančio tikslo, sutuoktinių emociniai ryšiai susilpnėjo, ėmė trukti tarpusavio supratimo, pagarbos, pasitikėjimo ir lojalumo, o visa ir tai sudarė priežastis santuokai iširti. Vertinant santuokos iširimo priežastis, darytina išvada, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos iširimo būtų didesnė negu kito. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Kadangi nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Padarius išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovės reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl šie ieškovo ir atsakovės reikalavimai atmestini.

Atsakovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokos metu turėta pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ir atsakovė nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, todėl šiais klausimais teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį pareziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė.

VĮ „Registrų centras“ 2015-06-17 2016-04-28 duomenimis (T1 b.l. 108-109, T4 b.l. 35-53) ieškovo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), patalpa (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovės vardu buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ 2015-07-10, 2016-04-28 išrašų duomenimis (T2 b.l. 19-20, T4 b.l. 50) ieškovas 1999-09-28 sutarties pagrindu pardavė patalpą-garažą, esančią S. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas jo vardu pagal 1993-06-02 garažo statybos kooperatyvo pažymą.

VĮ „Registrų centras“ 2015-07-10, 2016-04-28 išrašų duomenimis (T2 b.l. 99-101, T4 b.l. 48-49) ieškovas 2000-07-21 sutarties pagrindu pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas jo vardu įgijus pagal 1992-03-05 pirkimo pardavimo sutartį.

Prikimo - pardavimo 2013-06-11 sutartimi (T2 b.l.98, 36-39, 41-50, 101, T2 b.l.159-174) šalys pardavė žemės sklypą su statiniais-šiltnamiu, ūkiniu pastatu ir sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 89000 Lt (25776,18 EUR), kurių 3000 Lt buvo sumokėti prieš sudarant sutartį ne notaro akivaizdoje, 36000 Lt buvo įmokėti į ieškovo sąskaitą sutarties pasirašymo dieną, 50000 Lt per 30 dienų turėjo sumokėti į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą. Dalis šio nekilnojamojo turto pagal VĮ „Registrų centras“ 2016-04-28 duomenis (T4 b.l.36 - 47) buvo registruota atsakovės vardu pagal 1996-08-29 pirkimo - pardavimo sutartį, dalis ieškovo vardu 1993-11-12 ir 1997-12-12 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių, 2001-05-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindais.

Šalys aukščiau nurodytą turtą įsigijo santuokoje, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nepriklausomai nuo to kieno vardu jis registruotas. Tarp šalių nėra ginčo, kad aukščiau nurodytas šalių turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau šalys skirtingai aiškina kiekvienos jų indėlį į buto, esančio (duomenys neskelbtini), gavimo aplinkybes ir priežastis. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų nekilnojamojo turto registro duomenų, šis butas buvo įsigytas 1992-03-05 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, todėl šalių aiškinimai, kaip, kuriam jų butas buvo paskirtas yra visiškai nereikšmingos. Kadangi visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visos pajamos gautos pardavus šį turtą šalims priklausė bendrosios nuosavybės teise.

VĮ „Registrų centras“ 2015-02-27, 2015-06-17 išrašų duomenimis (T1 b.l.11-16, 110, T4 b.l.51-53) atsakovės vardu nekilnojamasis turtas nėra registruotas, ieškovo vardu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuo 1999-01-19 įregistruotas 0,1921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2006-09-01 statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindu pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ 2015-02-27, 2015-06-17 išrašų duomenimis (T1 b.l.9-10, 106-107) ieškovo vardu 2012-12-12 buvo įregistruota transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta 2007 metais. Atsakovės vardu transporto priemonės neregistruotos.

Šis nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas trauktinas į šalims nutraukiant santuoką dalintino turto balansą, kadangi jokio kito kilnojamojo turto šalys neprašo padalinti.

Ieškovas pateikė 1999-01-19 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (T1 b.l. 92-93). Kuri patvirtina, kad tarp pardavėjos ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo įsigytas 0,1921 ha žemės sklypas Vilniaus rajone, Pavilionių km. už 18000 Lt, kurie pardavėjai buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Kadangi šis turtas buvo įgytas šalims esant santuokoje, jis yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nors yra registruotas tik ieškovo vardu. Ieškovas ieškiniu ir pirmu patikslintu ieškiniu prašė dalį šio turto pripažinti jo asmenine nuosavybe, teigdamas, kad 10000 Lt pardavėjai sumokėjo savo asmeniniu turtu – lėšomis gautomis iš darbovietės už patirtą sveikatos sužalojimą. Įrodinėdamas šią aplinkybę, ieškovas pateikė 1996-09-10 susitarimą (T1 b.l. 17) ir taupomosios knygelės duomenis (T1 b.l. 93a-94), kurie patvirtina, kad ieškovui kaip kompensacija už dalinai netektą darbingumą 1996-09-17 buvo išmokėta 10596 Lt (3068,81 EUR) suma, kurią ieškovas nusiėmė 1996-09-24. Šią aplinkybę ieškovas grindžia ir liudytojos Marijos M. Č. parodymais, kad šiai liudytojai iki sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo 10000 Lt, nurodydamas, jog tai pinigai jo gauti kaip kompensacija už sveikatos sužalojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 185) straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 straipsniai), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Kaip matyti iš VĮ Registrų centras“ 2016-04-28 išrašų (T4 b.l.36 - 47), šalys 1996-1997 metais įsigijo du žemės sklypus. VĮ „Regitra“ išrašo (T4 b.l. 51) duomenimis ieškovo vardu 1996-02-22 buvo registruota transporto priemonė Audi 100, todėl mažai tikėtina ieškovo ir jo prašymu apklaustos liudytojos M. M. Č. versija, kad ieškovas jai 1997 metų rugsėjo – 1998 metų sausio – vasario mėnesiais sumokėjo avansu 10000 Lt sumą grynais pinigais, gautais kaip kompensacija už sveikatos sužalojimą (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Kita vertus, ieškovas pakeitė savo reikalavimus išdėstytus pirmuose ieškiniuose ir paskutiniuoju patikslintu ieškiniu nebeprašė dalies turto pripažinti jo asmenine nuosavybe, prašydamas dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo argumentų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas pripažinti dalį turto ieškovo asmenine nuosavybe.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dalintino turto rinkos verčių.

Ieškovas nekilnojamojo turto vertę grindė nekilnojamojo turo vertinimo ataskaita Nr. DGV150326 (T1 b.l.19-87), kuri buvo atlikta turtą apžiūrėjus 2015-03-26, naudojant lyginamąjį metodą. Šioje ataskaitoje nustatyta viso turto 0,1921 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 166700 EUR. Ieškovas teikdamas teismui turto vertės nustatymo ataskaitą, žemės sklypo vertę (77039 EUR) siūlė nustatyti vadovaujantis vidutinės rinkos verte mokesčiams, kurią 2015 metais nustatė VĮ „Registrų centras“ (T1 b.l. 8).

Atsakovė nekilnojamojo turto vertę grindė nekilnojamojo turo vertinimo ataskaita Nr. 2015/04-007 (T2 b.l.51-97), kuri buvo atlikta turtą apžiūrėjus 2015-04-28, naudojant lyginamąjį metodą. Šioje ataskaitoje nustatyta viso turto 0,1921 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 211000 EUR.

Atsakovė pateikė VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamus duomenimis (T2 b.l. 33-35), kur nurodyta, kad nuo 2015-01-01 0,1921 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 81400 EUR, pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 163000 EUR, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 5880 EUR, viso – 250280 EUR.

Kilus šalių ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, atsakovė prašė byloje skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, teismo posėdyje atsakovė pasiūlė ieškovui ekspertizės kainą sumokėti lygiomis dalimis. Ieškovas atsisakė apmokėti pusę ekspertizės kainos, todėl atsakovė atsisakė prašymo skirti ekspertizę ir prašė nekilnojamojo turto rinkos verte laikyti Nekilnojamojo turto registre skelbiamą nekilnojamojo turto vertę - 250280 EUR.

Ieškovas pateikė dar vieną turto vertinimo ataskaitą Nr. 2015/11-05 (T3 b.l.97-135), kuri buvo atlikta turtą apžiūrėjus 2015-11-16, naudojant lyginamąjį metodą. Šioje ataskaitoje nustatyta tik 0,1921 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 88000 EUR. Kadangi šiame vertinime atliktas tik žemės sklypo vertinimas, šiuo vertinimu teismas nesinaudoja, nes sutinka su atsakovės argumentais, kad toks vertinimas, kai vertinama tik užstatyto žemės sklypo kaina, neįvertinant jame esančių statinių, nėra teisingas, be to, nagrinėjamu atveju šalims dalintinas visas nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir jame esantys statiniai, o ne vien tik žemės sklypas.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, kiekviena šalių mėnesio skirtumu užsakė viso nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) vertinimus, kurie buvo atlikti naudojant tą patį lyginamąjį metodą, o jų vertinimo rezultatai skyrėsi 44300 EUR.

Šalių pateiktuose vertinimuose nustatytos nekilnojamojo turto vertės skyrėsi ir nuo viešai nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės: atitinkamai ieškovo patektame vertinime ši vertė buvo mažesnė 83580 EUR, atsakovės – 39280 EUR mažesnė.

Kadangi teismas neturi specialių žinių, reikalingų nekilnojamojo turto vertei nustatyti, šalims atsisakius atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, ieškovui laikantis pozicijos, kad teisinga jo pateiktame vertinime nustatyta nekilnojamojo turto vertė, o atsakovei pakeitus poziciją ir prašant vadovautis viešai nustatytąja nekilnojamojo turto verte, kuri, kaip paaiškėjo, didesnė nei jos pateiktoji nekilnojamojo turto vertė ir naudinga jai, nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatoma išvedant visų teismui pateiktų rinkos verčių vidurkį, darant išvadą, kad viso nekilnojamojo turto vertė – 209317 EUR.

Šalys taip pat nesutaria dėl transporto priemonės vertės.

Ieškovas transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios gamybos metai 2007, pirmosios registracijos data 2008-10-24 (T1 b.l. 9), kuro rūšis – dyzelinas, 5 durų, darbinis tūris 1998 cm3, galia -93 kW, pavarų dėžė – mechaninė (T3 b.l. 142), kėbulo tipas – universalas (T3 b.l. 147), rida – 214304, pirminiame ieškinyje įvertino 4000 EUR suma, remdamasis skelbimų, patalpintų autoplius.lt, kainomis (T1 b.l. 95-96).

Ieškovo pateiktame skelbime buvo nurodyta automobilio Toyota Avensis, 2,2 l hečbekas, pagaminto 2007 metais, rida 256700 km, pardavimo kaina 4200 EUR. Kaip matyti šio automobilio parametrai nėra tapatūs (išskyrus gamybos metus), šalių turimai transporto priemonei, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad šalims priklausančios transporto priemonės vertė – 4000 EUR.

Atsakovė nurodė, kad šalims priklausančio automobilio vertė yra 7000 EUR. Šią vertę ji grindė autoplius.lt skaičiuokle, mėnesio įmokai paskaičiuoti (T2 b.l.12), kurioje nurodyta verte 7300 EUR. Pažymėtina, kad šioje skaičiuoklėje įvertinta transporto priemonė pagaminta ne 2007 metais, o 2009 metais, todėl jos vertė nėra lygi šalių turimos transporto priemonės vertei. Atsakovė tai pat pateikė dviejų automobilių Toyota Avensis, 2,0 l., sedanas, pagamintų 2007 metais, vertes, kurių vienos kaina– 7000 EUR, kitos – 7650 EUR (T2 b.l.12-15). Tačiau šių automobilių parametrai taip pat nėra tapatūs šalių turimam automobiliui, todėl šiomis vertėmis taip pat nėra pagrindo vadovautis.

Ieškovas pateikė www.emprekis.lt nustatytą vidutinę transporto priemonės Toyota Avensis, 2,0, universalas, pagamintos 2008 kainą (T2 b.l. 192), kurios visi parametrai, išskyrus gamybos metus, atitinka šalių turimai transporto priemonei. Šios transporto priemonės kaina – 5545 EUR. Ieškovas pateikė ir kelių transporto priemonės vertinimo, atlikto 2015-11-13, ataskaitą Nr. L121117, kurios išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė su PVM – 4900 EUR (T3 b.l.138-164). Šiuo vertinimu nėra pagrindo nesiremti, nes jo atlikimo metu buvo nustatyta analogiškų transporto priemonių vidutinė vertė 6100 EUR, atlikta individuali šalių transporto priemonės apžiūra, įvertinti transporto priemonės trūkumai, todėl darytina išvada, kad šalims priklausančios transporto priemonės vertė yra 4900 EUR.

Atsižvelgiant į išdėstytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turto, kurio vertė lygi 214217 EUR. Vadovaujantis 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, ieškovei ir atsakovui tenka turto, kurio vertė lygi 107108,50 EUR.

Ieškovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 4/5 dalis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Minėta, kad pagrindinis ieškovo argumentas, kuriuo ieškovas grindžia šį reikalavimą, - aplinkybė, jog žemės sklypo įgijimui buvo panaudotos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Minėta, kad ieškovas pateikė 1996-09-10 susitarimą (T1 b.l. 17) ir taupomosios knygelės duomenis (T1 b.l. 93a-94), kurie patvirtina, kad ieškovui kaip kompensacija už dalinai netektą darbingumą 1996-09-17 buvo išmokėta 10596 Lt (3068,81 EUR) suma, todėl darytina išvada, kad ieškovas į bendro turto sukūrimą įnešė 3068,81 EUR sumą. Atsakovė pateikė 2001-02-06 sutartį (T2 b.l. 40, 102), kuri patvirtina, kad atsakovei buvo padovanota 10000 Lt (2896,20 EUR) suma. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ši sutartis pripažinta negaliojančia, todėl ieškovo argumentai, jog šios sutarties pagrindu piniginės lėšos nebuvo gautos, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad atsakovei buvo padovanota 2896,20 EUR suma (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), leidžia daryti išvadą, kad ji į bendrą sutuoktinių turtą įnešė 2896,20 EUR. Kadangi ieškovo asmeninių lėšų suma yra 172,61 EUR didesnė nei atsakovės įneštoji asmeninių lėšų sumą, kuriant bendrą turtą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovui priteistino turto dalį padidinti 172,61 EUR suma, atitinkamai šia suma mažinant atsakovei priteistino turto dalį.

Ieškovas pateikė 2015-08-20 medicininių dokumentų išrašą (T2 b.l. 220-221), kur nurodyta, jog pablogėjo jo sveikatos būklė streso fone. Atsakovė pateikė 2015-07-07 medicininių dokumentų išrašą (T2 b.l. 8-9), kur nurodyta, jog pacientė skundžiasi miego sutrikimais. Atsakovė pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą (T3 b.l. 5-8), kuri patvirtina, kad tarp šalių 2015 metų liepos mėnesį vyko konfliktai. Atsakovės pateikta 2015 metų spalio mėnesio ikiteisminio tyrimo medžiaga (T3 b.l. 45-46) patvirtina, kad šalys konfliktuoja ir toliau. Kadangi šalių konfliktai turi įtakos šalių emocinei būsenai bei gali turėti neigiamą poveikį ir jų sveikatos būklei, nėra pagrindo dėl šios priežasties nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą.

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nagrinėjant šalių ginčą nenustatyta, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui priteistina turto, kurio vertė – 107281,11 EUR, atsakovei – 106935,89 EUR.

Tarp šalių nėra ginčo, kad nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė priteistina ieškovui, todėl ieškovui natūra priteistinas 0,1921 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi visas šalims priklausantis turtas natūra priteisiamas ieškovui, iš ieškovo atsakovei priteisina 106935,89 EUR kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo, jog iki ieškovas išmokės atsakovei kompensaciją už jam atitenkantį turtą, atsakovė neturės galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto, todėl atsakovei yra pagrindas nustatyti uzufruktą - teisę gyventi ieškovui priteistame gyvenamajame name iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą. Su šiuo reikalavimu ieškovas sutiko, teismo manymu, uzufrukto nustatymas yra protingas ir sąžiningas sprendimas, nepažeidžiantis šalių teisų, nes juo bus išspręstas atsakovės gyvenamosios vietos klausimas iki ieškovas jai nesumokės priteistos sumos, kuri sudarys galimybę atsakovei įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės interesais nustatytinas uzufruktas - teisę gyventi ieškovui priteistame gyvenamajame name iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą (CK 4.147 straipsnis. 1 dalis).

Atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti iš ieškovo 2896 EUR kompensaciją už monetų kolekciją. Ieškovo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (T2 b.l. 150-154) patvirtina, kad monetų kolekcija iš šalių gyvenamojo namo buvo pavogta 2011 metų lapkričio mėnesio. Atsakovė savo reikalavimą priteisti iš ieškovo 2896 EUR kompensaciją už monetų kolekciją grindžia savo paaiškinimais, nurodydama, kad po vagystės monetas ieškovas vėl pradėjo kolekcionuoti. Atsakovas neigia aplinkybę, kad monetų kolekcija pas jį yra, nurodydamas, kad ji yra parduota. Byloje apklausti atsakovės kviesti liudytojai (duomenys neskelbtini) ir R. S. nurodė, kad kolekciją yra matę tik bute (duomenys neskelbtini). Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl monetų kolekcijos buvimo, atsakovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų kolekcijos buvimą ir jos vertę, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovei 2896 EUR piniginės kompensacijos.

Nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės reikalavimo dėl 2896 EUR kompensacijos priteisimo už investuotas jos asmenines lėšas į bendrą turtą, nes ir ieškovas į bendrą turtą yra įnešęs iš esmės panašaus dydžio sumą. Dalijant sutuoktiniams jų bendrosios nuosavybės teise įgytą turtą buvo įvertinti šalių asmeniniai įnašai ir atsižvelgiant į tai šalims padalintas turtas.

Ieškovė priešieškiniu prašo padalinti pinigines lėšas, gautas pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusį turtą, ir priteisti atsakovei iš ieškovo 1/2 dalį šių lėšų, t.y. 12888 EUR.

CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Minėta, kad pirkimo - pardavimo 2013-06-11 sutartimi (T2 b.l.98, 36-39, 41-50, 101, T2 b.l.159-174) šalys pardavė žemės sklypą su statiniais-šiltnamiu, ūkiniu pastatu ir sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 89000 Lt (25776,18 EUR), kurių 3000 Lt buvo sumokėti prieš sudarant sutartį ne notaro akivaizdoje, 36000 Lt buvo įmokėti į ieškovo sąskaitą sutarties pasirašymo dieną, 50000 Lt per 30 dienų turėjo sumokėti į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą.

Ieškovo pateikti sąskaitos išrašai nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-10-26 (T3 b.l. 53-80), patvirtina, kad ieškovo sąskaitoje 2013-01-01 buvo 1570 Lt, įplaukos sudarė 121000,24 Lt, išlaidos 112898 Lt. Pajamos pagrinde buvo gaunamos iš Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos ir VSDFV Vilniaus skyriaus, 2013-06-11 buvo pervesti 36000 Lt, 2013-07-02 – pervesti 50000 Lt už parduotą sodą. Taigi, visa pinigų suma, kuri šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą.

Ieškovas pateikė 2012-12-05 pirkimo pardavimo sutartį ir 2012-12-07 kasos pajamų orderio kvitą (T2 b.l. 155-156), kuriuose nurodyta, kad ieškovui buvo parduota transporto priemonė Toyota Avensis, kurios pirmosios registracijos data 2008-10-24, už 29003 Lt, kuriuos pirkėjas turi sumokėti iki 2012-12-10. Ieškovas aiškino, kad šios transporto priemonės įgijimui buvo panaudotos 2013-06-11 sutartimi, pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos, nes jomis buvo grąžinta skola, kuria ieškovas apmokėjo už transporto priemonę. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė du paskolos raštelius (T2 b.l. 157-158), kurių viename tvirtinama, kad ieškovas į bylą neįtrauktam asmeniui 2013-07-15 perdavė 28000 Lt sumą, o šis pinigus priėmė. Kitame nurodyta, kad ieškovui 2012-12-01 buvo paskolinta 28000 Lt suma, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2013 metų rugsėjo mėnesio.

Ieškovo pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad iki 2013-07-15 ieškovas buvo išgryninęs bankomatuose 5000 Lt (1448,10 EUR), todėl banko sąskaitos duomenys paneigia ieškovo argumentus, kad jis paskolintą 28000 Lt sumą automobiliui pirkti 2013-07-15 grąžino iš lėšų, kurios jam buvo pervestos pardavus sodą.

Ieškovas pardavus sodą gautų pinigų panaudojimą šeimos poreikiams grindė ir tuo, kad iš šių pinigų buvo apmokamos šalių kelionės, transporto išlaidos, komunaliniai mokesčiai. Ieškovas pateikė kuro išlaidų paskaičiavimą ir kvitus (T2 b.l.175-191), kur nurodyta, kad nuo 2013-06-11 iki 2014-12-31 šeima patyrė 4013,55 EUR išlaidų kurui. Ieškovas pateikė kelionių išlaidų paskaičiavimą ir kelionių dokumentus (T2 b.l. 193-203), nurodydamas, kad nuo 2013-11-17 iki 2014-11-28 šalys patyrė 7144,58 EUR išlaidas kelionėms. Su šiais dokumentais ieškovas pateikė ir atsakovės sudarytą sąrašą su išlaidų paskaičiavimais, kur nurodyta, kad šalys kelionėms nuo 2013-07-07 iki 2014-11-28 patyrė 27700 Lt (8022 EUR).

Atsakovė pateikė savo sąskaitų išrašus nuo 2013-01-10 iki 2015-09-05 (T3 b.l. 10-26), kurie patvirtina, kad sąskaitoje 2013-01-01 buvo 646,83 Lt, 2013-01-01 – 2015-01-01 išlaidas sudarė 28542,01 Lt, įplaukos – 27895,48 Lt. Atsakovės pajamas sudarė darbo užmokestis, į sąskaitą pervedamos sumos buvo išgryninamos bankomatuose. Šioje sąskaitoje nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01 išlaidos sudarė 2693,69 EUR, pajamos – 3428,40 EUR, likutis 2015-09-05 – 734,71 EUR. Į šią sąskaitą pajamos gaunamos iš BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita, pinigai išgryninami bankomatuose. Kitoje atsakovės sąskaitoje 2013-01-01 buvo 13161,46 Lt likutis, pajamas nuo 2013-01-01 iki 2015-09-05 sudarė 18281,07 Lt, išlaidas – 31442,53 Lt. Pajamos šioje sąskaitoje gaunamos iš VSDFV Vilniaus skyriaus, lėšos daugiausia išgryninamos bankomatuose. Iš šios sąskaitos 2013-08-19 buvo apmokėta UAB „Atrask pasaulį“ 1869 Lt suma. Šioje sąskaitoje nuo 2015-01-01 iki 2015-09-05 pajamos sudarė 5921,84 EUR, išlaidos – 3475,98 EUR, likutis 2015-09-05 buvo 2445,86 EUR. Į šią sąskaitą gautos pajamos išgryninamos bankomatuose, ja taip pat atsiskaitoma parduotuvėse, vaistinėse. Iš šios sąskaitos 2015-09-01 buvo apmokėta 943,65 EUR suma UAB „Megaturas“.

Taigi šalių pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad šalių pajamas gaunamas ne grynais pinigais pagrinde sudarė darbo užmokesčiai ir senatvės pensijos.

Ieškovo pateiktos BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2015-02-27 pažymos (T1 b.l. 88-89) patvirtina, kad ieškovui 2014 metais buvo išmokėta 10234,47 Lt (2964,11 EUR) darbo užmokesčio suma, nuo 2015 metų jo mėnesio darbo užmokestis yra 252,51 EUR.

Ieškovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-03-31 pažyma (90-91) patvirtina, kad ieškovui 2014 metais buvo išmokėta 9514,35 Lt (2755,54 EUR) senatvės pensija, nuo 2015 metų mokama 232,97 EUR senatvės pensija.

Ieškovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-03-31 pažyma (T1 b.l. 90-91) patvirtina, kad ieškovui 2014 metais buvo išmokėta 9514,35 Lt (2755,54 EUR) senatvės pensija, nuo 2015 metų mokama 232,97 EUR senatvės pensija.

Atsakovės pateiktos BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2015-07-13 pažymos (T2 b.l. 103-105) patvirtina, kad jai 2008 - 2014 metais buvo išmokėta 87543,87 Lt darbo užmokesčio suma, iš jų 2014 metais 13293,54 (3850,08 EUR) darbo užmokesčio suma, nuo 2015 metų jo mėnesio darbo užmokestis yra 328,21 EUR. Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-07-02 pažyma (T2 b.l. 110-112) patvirtina, kad atsakovė nuo 1994 metų dirbo ir gavo darbo užmokestį

Atsakovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-07-01 pažymos (T2 b.l. 106) patvirtina, kad atsakovei 2014 metais buvo išmokėta 9446,05 Lt (2735,77 EUR) senatvės pensija, nuo 2015 metų mokama 224,65 EUR senatvės pensija.

Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šalys gaudavo pajamų už atliekamus remontus, kurių sumos grynaisiais pinigais buvo sumokamos ieškovui. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, todėl šalių sąskaitose esančios lėšos buvo bendrąja jungtine nuosavybe.

Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šalys keliavo ir iki 2013 metų birželio mėnesio. Ieškovo pateiktas atsakovės sudarytas kelionių sąrašas iki 2013 metų (T2 b.l.198) taip pat tai patvirtina. Tam buvo skiriamos nemažos pinigų sumos, todėl visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad už sodą parduoti pinigai buvo naudojami kelionėms. Ieškovo argumentus paneigia ir tai, kad ieškovas 2013-08-23 UAB „Atrask pasaulį“ pervedė 1669 Lt, 2013-11-13 pervedė 668 Lt, kai jau buvo išgryninęs visus už sodą gautus pinigus. Šalys pagal 2014-01-07 turizmo paslaugų sutartį 13860711 vyko į kelionę, kurios kaina 52911,30 Lt (T2 b.l. 195). Ieškovas nuo savo sąskaitos 2014-01-07 nuėmė 2000 Lt, o likusią 4291 Lt suma UAB „Atrask pasaulį“ sumokėjo 2014-02-05 iš ieškovo sąskaitos. Ieškovas iš savo sąskaitos UAB „Atrask pasaulį“ 2014-06-30 sumokėjo 6038 Lt pagal 2014-01-10 sutartį, kurios kaina buvo 7798 Lt (T2 b.l. 196). Atsakovas UAB „Atrask pasaulį“ 2014-09-19 sumokėjo 3700 Lt pagal 2014-09-17 sutartį (T2 b.l. 197). Atsakovo sąskaitoje 2015-01-01 likučio nebuvo, nuo 2015-01-01 iki 2015-10-26 įplaukos buvo 7646,98 EUR, išlaidos – 6328,88 EUR. Likutis 1318,10 EUR.

Taigi visos įmokos už keliones 2013-2014 metais buvo padarytos iš sąskaitos jau po to, kai ieškovas 2013-08-22 buvo išgryninęs už parduotus žemės sklypus gautas lėšas. Todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad šalys galėjo apmokėti kelionių kainas, kuro išlaidas iš nuolat gaunamų pajamų ir tam nereikėjo naudoti už parduotus žemės sklypus gautų pinigų.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad nuo 2013-06-11 iki 2013-07-06 ieškovas išgrynino 5000 Lt (1448,10 EUR) sumą, o nuo 2013-07-19 iki 2013-08-22 ieškovas išgrynino 84000 Lt (24328,08 EUR) sumą, viso 89000 Lt. Įrodymų, kurie patvirtintų, kur buvo panaudotos šios lėšos ir kad šie išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui ieškovas nepateikė, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai iš ieškovo 12888 EUR sumą (CK 3.123 straipsnio 4 dalis, 3.98 straipsnio 3 dalis).

Priteisus iš ieškovo atsakovei 12888 EUR kompensaciją, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį 533,02 EUR išlaidų, t.y., 266,50 EUR, ieškovo sumokėtų komunalinių mokesčių 2015 metų sausio – birželio mėnesiais (T2 b.l. 213-219), kadangi atsakovė pripažino, kad šalims nebevedant bendro ūkio visus mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas apmokėjo ieškovas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką ieškovui nuosavybės teise atitenkančiam turtui: žemės sklypui su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 4.178 straipsnis suteikia teismui teisę steigti priverstinę hipoteką tikslu užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų, ieškovas neturi pinigų banke, kurie būti panaudoti kompensacijų atsakovei išmokėjimui. Kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas yra pajėgus artimiausiu laiku išmokėti atsakovei gana didelę priteistų kompensacijų sumą, ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas viso proceso metu siekė, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas jam, atsakovė tam neprieštaravo. Šalys nepageidavo, kad nekilnojamasis turtas joms būtų padalintas natūra tam tikromis dalimis, todėl yra pagrindas tenkinti šį atsakovės reikalavimą ir ieškovui natūra priteistam nekilnojamajam turtui steigti priverstinę hipoteką iki bus įvykdytas teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, darydamas išvadą, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 500 EUR dydžio žyminį mokestį (T1 b.l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartimi jam buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1450 EUR atstovavimo išlaidas (T4 b.l. 16-19). Pateikė kvitą patvirtinantį, kad pagal sąskaitą faktūrą sumokėjo 70 EUR už transporto priemonės vertinimą (T3 b.l.136-137), nepateikė įrodymų, kad patyrė išlaidas pagal 2015-11-18 PVM sąskaitą – faktūrą (T3 b.l. 96).

Atsakovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 100 EUR žyminį mokestį (T2 b.l. 18). ). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutartimi jai buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1400 EUR atstovavimo išlaidas (T4 b.l. 26-27). Pateikė kvitą patvirtinantį, kad pagal sąskaitą faktūrą sumokėjo 363 EUR už nekilnojamojo turto vertinimą (T2 b.l. 52, 93).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 9,66 EUR pašto išlaidų.

Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovės ieškovui priteistinas 20,50 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo turtinio reikalavimo, išdėstyto paskutiniame patikslintame ieškinyje suma yra 115466,51 EUR, todėl ieškovas turėjo sumokėti 2313 EUR žyminį mokestį, o sumokėjo 459 EUR, todėl valstybei turi būti primokėtas 1854 EUR žyminis mokestis. Atsakovės turtinio reikalavimo, išdėstyto patikslintame priešieškinyje suma yra 21680 EUR, todėl atsakovė turėjo sumokėti 650 EUR žyminį mokestį, o sumokėjo 100 EUR, todėl valstybei turi būti primokėtas 550 EUR žyminis mokestis.

Ieškovui priteista turto už 107281,11 EUR ir 266 EUR kompensacija, viso 107547,62 EUR ir tai sudaro 93 procentus turtinių reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 297 EUR žyminio mokesčio suma, iš atsakovės valstybei priteistina 2151 EUR žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Pagal atsakovės priešieškinį, atsakovei priteista turto už 12164,04 EUR ir tai sudaro 59 procentus jos pareikštų turtinių reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 166,50 EUR žyminio mokesčio suma, iš ieškovo valstybei – 383,50 EUR žyminio mokesčio suma. Iš ieškovo atsakovei priteistina 1040,17 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytina, kad patenkinta 71,50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1086,80 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktais, 93 straipsnio 2 dalis)

Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bylos nagrinėjimo metu patirtos pašto išlaidos iš šalių valstybei priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 4,83 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 - 270, 307, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1988-02-06 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra 0,1921 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

atsakovei Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 106935,89 EUR (vieno šimto šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 89 centų) kompensaciją už didesnę natūra priteisto turto dalį.

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 12888 EUR (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 266,50 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 50 centų) kompensaciją.

Nustatyti atsakovei Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufruktą - teisę gyventi ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus visiškai atsiskaityta su atsakove pagal priimtą teismo sprendimą.

Nustatyti priverstinę hipoteką ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atitenkančiam turtui: 0,1921 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iki visiško atsiskaitymo su atsakove Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal priimtą teismo sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1404,30 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 1040,17 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų ir 17 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 2322,33 EUR (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus ir 33 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 388,33 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 33 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė