Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Bruneros“, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde, procesiniame dokumente „Skundo patikslinimas“ (reg. Nr. DOK-19187) (toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu išgėręs patiektą šaltą pieną, pastebėjo, jog jis sugižęs. Pieną gėrė valgydamas sumuštinį, todėl pieno skonio nejautė. Po pusvalandžio jį pradėjo pykinti, skaudėjo pilvą, todėl išsikvietė pareigūną ir paaiškino situaciją. Tą dieną negalėjo pakliūti pas gydytoją, priėmė slaugytoja, kuri davė vaistų, tačiau dar pora dienų periodiškai raižė pilvą, pykino, negalėjo valgyti dalies maisto, sportuoti. Vėliau, 2023 m. birželio 16 d., skubos tvarka, apžiūrėjo gydytojas M. Š., skyrė kitokį gydymą ir tik po trijų dienų sveikata pagerėjo. Penkias dienas jautė diskomfortą, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumą. Prašė atsižvelgti į kitas, jo nurodytas, administracines bylas ir skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu patiekus sugižusį pieną.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 92 str. 10 d.). Detaliau nuteistųjų maitinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Pagal Taisyklių 311 ir 312 punktus nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga, valgiaraščius tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (Vidaus tvarkos taisyklių 322 p.). Kalinimo įstaiga nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėją pasirenka viešojo konkurso būdu; už maisto produktų atsargų atnaujinimą atsako maitinimo paslaugos teikėjas (Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 4 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) su VšĮ „Bruneros“. Vykdant Sutarties 3.6 punktą paslaugos pirkėjas (bausmę vykdanti įstaiga) paslaugos teikimo metu pastebėjęs prekių įpakavimo, tinkamumo vartoti terminų ar kitus neatitikimus Sutarties reikalavimams, surašo aktą. VšĮ „Bruneros“ pagal Sutartį, be kita ko, yra įsipareigojusi atsakyti į visus nuteistųjų (suimtųjų) skundus, susijusius su paslaugų teikimu (Sutarties 4.1.3 p.), leisti paslaugos pirkėjo (bausmę vykdančios įstaigos) atstovams vykdyti paslaugos teikimo kokybės kontrolę gamybos eigoje, tikrinti pagalbines medžiagas bei žaliavas, jų pirminius įsigijimo dokumentus (Sutarties 4.1.13 p.).

Pareiškėjo teigimu 2023 m. birželio 9 d. pusryčiams buvo tiekiamas sugižęs pienas, kurį išgėręs, po pusvalandžio pajuto virškinimo sutrikimus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl sugižusio pieno pusryčių metu būtų reiškęs pretenzijas maistą tiekiantiems asmenims, kad būtų prašęs pakeisti sugižusį pieną kokybišku arba kitu gėrimu. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė skundus raštu bausmę vykdančios įstaigos administracijai ar maitinimo paslaugą teikiančiai VšĮ „Bruneros“ tą pačią dieną ar vėliau, nors skunde nurodo, kad virškinimo sutrikimus jautė dar pora dienų (periodiškai raižė pilvą), t. y. iki 2023 m. birželio 11 d. Nesant pareiškėjo raštu pateiktų skundų dėl galimai netinkamo pusryčiams patiekto pieno, atsakovas neturėjo pareigos nedelsiant organizuoti tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (Vidaus tvarkos taisyklių 322 p.), surašyti aktą VšĮ „Bruneros“, tikrinti pirminius pieno įsigijimo dokumentus (Sutarties 4.1.13 p.), arba atlikti kitus veiksmus būtinus tiekiamo maisto kokybės įvertinimui.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, rašydamas 2023 m. birželio 18 d. skundą teismui, nurodė, jog, išgėręs sugižusį pieną, jis dar pora dienų, t. y. iki 2023 m. birželio 11 d., jautė periodiškus pilvo skausmus, pykinimą. Iš 2023 m. birželio 18 d. teismui pateikto skundo turinio matyti, kad šį skundą rašydamas, jis virškinimo sutrikimų (pilvo daigymo, pykinimo) nejautė pastarąsias septynias dienas. Tačiau, 2023 m. birželio 23 d., rašydamas teismui skundo patikslinimą, pareiškėjas nurodė, kad būklė negerėjo iki 2023 m. birželio 16 d., nors 2023 m. birželio 18 d. skunde apie tokį virškinimo sutrikimo laikotarpį neužsiminė. 2023 m. birželio 16 d., konsultuojamas šeimos gydytojo, pareiškėjas skundėsi, kad viduriuoja nuo vakar, t. y. nuo 2023 m. birželio 15 d., viduriuoti pradėjo pavalgęs pusryčius. Apie išgertą sugižusį pieną 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu, gydytojui pareiškėjas neužsiminė. Minėtos skundo aplinkybės yra prieštaringos, nenuoseklios, todėl negali būti laikomos patikimomis, vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 2023 m. birželio 9 d. nuteistųjų pusryčiams buvo tiekiamas sugižęs pienas, kurio išgėręs jis patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas byloje ir teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčiams tiekiamo pieno realizacijos laikas buvo iki 2023 m. birželio 10 d., ir jis buvo tinkamas naudojimui, kad tarnybinių pranešimų dėl galimai sugižusio pieno gauta nebuvo. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu galėjo būti kilęs pareiškėjo ar kitų nuteistųjų nepasitenkinimas tiekiamo pieno kokybe, o atsakovas į tokį nepasitenkinimą būtų netinkamai reagavęs.

Akcentuotina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius skundo aplinkybių nenuoseklumą, prieštaravimus dėl virškinimo sutrikimų pojūčių laikotarpio, nesant pareiškėjo skundų dėl sugižusio pieno tuo metu, kai nurodytą aplinkybę buvo galima patikrinti, nesant atsakovo atsisakymo pareiškėjo skundą tirti, ar nepakankamo skundo tyrimo, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus (būtinų veiksmų neatlikti) ar pažeisti galiojančius teisės aktus.

Įvertinęs pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl 2023 m. birželio 9 d. bausmę vykdančios įstaigos nuteistiesiems pusryčių metu tiekto nekokybiško pieno, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.).

Atsakovo į bylą pateiktoje 2023 m. liepos 12 d. Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. RV-22-6689 „Dėl nuteistojo E. S.“ nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. liepos 12 d., pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu išgertas pienas, nesikreipė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas galėjo jausti skunde apibūdintą neturtinės žalos pasireiškimą.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos) dėl 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu tiekiamo pieno, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsižvelgiant į jo nurodytas administracines bylas (Nr. eI1-8614-780/2022 ir Nr. eI1-7914-776/2023).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. Pastebėtina, kad teismas yra saistomas pareigos atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. eI1-8614-780/2022), be kita ko, buvo analizuojamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. patiektų pietų, nuteistieji atsisakė valgyti patiektą maistą, netinkamo maisto tiekimo faktas buvo užfiksuotas patikrinimo akte, maisto kokybė tikrinta atliekant laboratorinius mikrobiologinius ir juslinius tyrimus. Pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. eI1-8614-780/2022 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo atsižvelgti į jos išnagrinėjimo rezultatą. Pareiškėjo nurodyta administracinė byla Nr. eI1-7914-776/2023 dar nėra išnagrinėta, sprendimas nepriimtas, iš nurodytos bylos skundo aplinkybių matyti, kad į šeimos gydytoją pareiškėjas kreipėsi 2023 m. birželio 9 d., taigi, faktinės aplinkybės nesutampa. Kadangi teismas yra saistomas pareigos atsižvelgti tik į LVAT formuojamą praktiką ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant, o pareiškėjo nurodytos administracinės bylos nepriskirtinos LVAT praktikai, jų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesutampa, todėl į pareiškėjo nurodytas administracine bylas neatsižvelgtina.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos, priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.