Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, teikiant pareiškėjui maistą ir neužtikrinant maisto kokybės.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taip pat pažymėtina, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 1 punkte nurodyta, kad taisyklės nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Maitinimo organizavimo taisykles, maisto produktai ir žaliavos įsigyjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (3 p); Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos (toliau – kalinimo įstaiga) administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 3 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Kalinimo įstaiga, viešojo konkurso būdu pasirinkusi paslaugos teikėją, maisto produktų atsargas, suformuotas ir pateiktas maitinimo paslaugos teikėjo, saugo įstaigos teritorijoje. Už maisto produktų atsargų atnaujinimą atsako maitinimo paslaugos teikėjas (4 p.); Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.).

Nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įsigyto maisto sandėliavimo bei maitinimo organizavimo funkcija priskirtina kalinimo įstaigos administracijos kompetencijai, t. y. šiuo atveju Pravieniškių PN-AK, ir šios įstaigos atsakomybės už tinkamą šių funkcijų vykdymą prieš nuteistuosius nešalina tai, kad šioms funkcijoms vykdyti Pravieniškių PN-AK pasitelkia trečiuosius asmenis.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių PN-AK teikia nuteistųjų maitinimo paslaugas 2022-01-25 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 765/1065 pagrindu. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Pravieniškių PN-AK, maitinimo organizavimo funkciją įgyvendina ne pati tiesiogiai maitindama nuteistuosius, o pasitelkdama maitinimo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Tačiau tai savaime neatleidžia nuo BVK ir Maitinimo organizavimo taisyklėse numatytos maitinimo organizavimo pareigos, už kurią atsakinga Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo subjektas.

Iš Pravieniškių PN-AK sudarytos 2022-01-25 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 765/1065 su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad šia sutartimi iš esmės yra apibrėžiamos maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties šalių, t. y. maitinimą organizuojančios Pravieniškių PN-AK ir maitinimo paslaugą teikiančios VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ tarpusavio teisės ir pareigos bei atsakomybės aspektai viena kitos atžvilgiu. Tačiau Sutartis tarp paslaugos pirkėjo ir tiekėjo nepanaikina Pravieniškių PN-AK atsakomybės prieš nuteistuosius dėl jų maitinimo užtikrinimo, kadangi joje numatoma tik Sutarties šalių tarpusavio atsakomybė, bet ne atsakomybė prieš nuteistuosius. Sutarties 4.1.3. punkte, numatyta, kad paslaugos teikėjas įsipareigoja atsakyti į visus nuteistųjų/suimtųjų skundus, susijusius su Paslaugos teikimu, tačiau tai nereiškia, kad paslaugos teikėjas įsipareigojo ir materialiai atsakyti už nuteistiesiems padarytą žalą. Sutarties 3.1 – 3.8 punktai patvirtina, kad ši Sutartis reguliuoja tik jos šalių tarpusavio atsakomybės aspektus, bet ne atsakomybę prieš nuteistuosius. Paslaugos teikėjas Sutartimi nėra prisiėmęs pareigos materialiai atsakyti už nuteistiesiems dėl maitinimo padaromą žalą, o tokią žalą padarius, pagal Sutarties nuostatas, Pravieniškių PN-AK galėtų išsireikalauti iš paslaugos teikėjo kaip netinkamu Sutarties vykdymu padarytus nuostolius. Tačiau Sutarties sudarymas savaime neatleidžia Pravieniškių PN-AK nuo atsakomybės prieš nuteistuosius dėl netinkamu maitinimu padaromos žalos.

Taigi, Pravieniškių PN-AK, įgyvendindami maitinimo organizavimo paslaugą, susiduria su atitinkamų procesų visuma. Sutarties pagrindu maitinimo paslaugai užtikrinti pasitelkus trečiuosius asmenis viešojo administravimo subjektui išlieka kiti atsakomybės, susijusios su maitinimo organizavimu, aspektai, t. y. maisto sandėliavimas, sutarties įgyvendinimo kontrolė, sutarties vykdymo pažeidimų nustatymas ir t. t., kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju dėl netinkamos kokybės maisto sukeltos žalos nuteistajam, kas patenka į Pravieniškių PN-AK maitinimo organizavimo funkcijos apimtį, turi būti vertinamas viešojo administravimo subjekto - Pravieniškių PN-AK, veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pagal pareiškėjo skundo reikalavimą yra valstybė, kurią atstovauja Pravieniškių PN-AK, o ne VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Pastaroji atsakove galėtų būti rik regreso teisiniuose santykiuose su Pravieniškių PN-AK dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Dėl paties pareiškėjo nurodomo pažeidimo pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus nuteistųjų maitinimo paslaugų teikimo 2022-08-04 patikrinimo akte Nr. 77-1389 pažymėta, kad 2022-08-03 Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis DBP funkcijas, informavo direktoriaus vyriausiąjį patarėją, jog 2022-08-03 pietų maitinimo metu nuteistieji atsisako valgyti virtas vištienos dešreles motyvuodami, jog jos netinkamos vartoti. Pravieniškių PN-AK Komisija, 12.15 val. nuvykusi į Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus valgyklą atliko juslinį ir vizualinį dešrelių patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vištienos dešrelės karštame vandenyje skleidė nemalonų specifinį kvapą. Išvaizda dešrelių sausa, švari, be apnašų, tačiau perpjovus matėsi pabalęs vidus ir jaučiamas blogo produkto kvapas. Nuteistųjų maitinimas virtomis dešrelėmis buvo sustabdytas. Komisija iš trečiojo sektoriaus valgyklos paėmė nepraplėštą įpakavimą virtų vištienos dešrelių ir, siekiant objektyviai nustatyti teikiamo produkto kokybę, pridėjo virtų dešrelių 4 vienetus ir nuvežė į Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo centrą atlikti laboratorinius mikrobiologinius ir juslinius tyrimus dėl teikiamo maisto - virtų vištienos dešrelių - kokybės. Iš akto turinio matyti, kad 2022-08-03 visiems trims sektoriams maitinimas virtomis vištienos dešrelėmis buvo sustabdytas ir pakeistas kitu maistu. Šaldytuve rasta 30 kg dešrelių utilizuota. Iš to pačio tiekėjo 2022-08-03 atvežti 107 kg dešrelių buvo grąžinti atgal dėl to, kad buvo išpūstos pakuotės ir skleidė nemalonų kvapą.

KTU tyrimo centro 2022-08-05 protokole pažymėta, kad bandomasis objektas - virtos vištienos dešrelės, kurių tinkamas vartojimas iki 2022-09-15. Bandinių kiekis, pakuotės tipas: 980 g. gamintojo pakuotė - supakuota naudojant apsaugos dujas. Priimant 2022-08-04 bandinį pažymėta, kad pakuotės būklė - nepažeista. Iš protokolo duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ virtos dešrelės su vištiena tirtos naudojant juslinį vertinimą, jas ragaujant, uodžiant ir apžiūrint. Gautas rezultatas: skonis būdingas virtoms dešrelėms ir naudojamiems prieskoniams. Be pašalinio skonio; kvapas būdingas vištienos dešrelėms. Be pašalinio kvapo; išvaizda – paviršius sausas, švarus, be dėmių, apnašų.

Taigi, įvertinus Pravieniškių PN-AK Komisijos ir KTU tyrimo centro rezultatus vertinant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ virtas vištienos dešreles matyti, kad šių dviejų institucijų išvados dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ virtų vištienos dešrelių kokybės yra iš esmės skirtingos. Teismas, įvertinęs Komisijos patikrinimo akto ir KTU tyrimo centro tyrimo rezultatus daro išvadą, kad toks skirtingas rezultatas, naudojant tuos pačius tyrimo metodus, gautas dėl to, jog Pravieniškių PN-AK Komisijos ir KTU tyrimo centro bandomieji (tiriamieji) objektai iš esmės buvo ne tie patys.

Pravieniškių PN-AK Komisija nurodytais metodais vertino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dešreles, buvusias karštame vandenyje (kurios buvo tiekiamos nuteistiesiems 2022-08-03 per pietus). Patikrinimo akte nurodoma, kad KTU tyrimo centrui buvo siunčiamos 4 išvirtos dešrelės (suprantama tos, kurios buvo tiekiamos nuteistiesiems 2022-08-03) ir nepraplėštas įpakavimas, taigi iš esmės buvo siunčiamos dešrelės, kurias vertino Pravieniškių PN-AK Komisija (apdorotos verdant), ir tik papildomai - to paties gamintojo virtos vištienos dešrelės nepraplėštoje pakuotėje (nevirtos). Tačiau KTU tyrimų centro protokole pažymėta, kad bandinio paėmimo pakuotė nepažeista, bandinių objektas - virtos dešrelės su vištiena (supakuotos 980 g. gamintojo pakuotėje – supakuota naudojant apsaugines dujas). Taigi, iš tyrimų protokolo turinio akivaizdu, kad KTU tyrimo centre buvo tiriamos pakuotėje siųstos dešrelės, o 4 vnt. išvirtų dešrelių nebuvo KTU tyrimų centro tyrimo objektas, t. y. jos iš esmės nebuvo tiriamos. Protokole pažymėta, kad tyrimo rezultatai galioja konkrečiai išbandytam objektui, kas reiškia, kad KTU tyrimo centro rezultatai netaikyti ir negalioja 2022-08-03 išvirtoms vištienos dešrelėms, tiektoms nuteistiesiems per pietus.

Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad KTU tyrimo protokolas šioje byloje iš esmės neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi ginčas kyla dėl 2022-08-03 nuteistiesiems tiektų netinkamos kokybės dešrelių, kurios KTU tyrimo centre nebuvo ištirtos. Nuteistiesiems teiktų dešrelių kokybės vertinimą (po jų patiekimo ir nuteistųjų pretenzijų) yra atlikusi Pravieniškių PN-AK Komisija, kurios atliktas tyrimas dėl dešrelių kokybės leidžia daryti išvadą, kad jos nebuvo tinkamos vartoti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022-08-03 nuteistiesiems buvo teikiamos netinkamos kokybės dešrelės, kurių suvalgęs pareiškėjas apsinuodijo ir blogai jautėsi tris paras. Tokios pasekmes pareiškėjui kilo dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, nevertinant maisto kokybės bei pristatymo nuteistiesiems.

Iš byloje esančios E. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2022-08-03 pacientas E. V. apie 16-17 val. buvo konsultuotas šeimos gydytojo M. Š.. Pacientas E. V. skundėsi pilvo skausmu, jį mušė šaltas prakaitas, tris kartus vėmė. Teigė, kad apsinuodijo per pietus virtomis dešrelėmis. Vertinant paciento būklę pažymėta, kad sąmoningas, orientuotas, plaučiuose vezikulinis alsavimas be karkalų. Pilvas minkštas, jautresnis epigastrio srityje. Pilvaplėvės dirginimo reiškinių nėra. Peristaltika išklausoma. Liežuvis drėgnas, švarus. Diagnozuota: Funkcinis žarnos sutrikimas, nepatikslintas. Paskirtas gydymas bei rekomendacijos.

Remiantis nustatyta aplinkybe, kad 2022-08-03 per pietus nuteistiesiems tiektos virtos vištienos dešrelės buvo nekokybiškos, ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad 2022-08-03 pareiškėjas suvalgęs nekokybiškas virtas vištienos dešreles pasijuto blogai ir dėl pilvo skausmų ir pykinimo kreipėsi į gydytoją. Nurodytų faktinių aplinkybių sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad nekokybiškas maistas buvo pareiškėjo patirtų sveikatos sutrikimų ir negalavimų tiesioginė priežastis, už kurią (maitinimo organizavimą ir kontrolę) atsakinga Pravieniškių PN-AK.

Teismo vertinimu, pataisos įstaigai atlikus savo funkcijas nepriekaištingai, atidžiai bei rūpestingai, maitinimo organizavimas nebūtų sukėlęs tokių pasekmių, būtų išvengta apsinuodijimo, pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio kontekste nustatyti Pravieniškių PN-AK netyčiniai veiksmai pripažintini neteisėtais, turėjusiais įtakos pareiškėjo pažeistoms teisėms ir interesams.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nustačius Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu maisto organizavimo funkcijos įgyvendinimu, ir dėl to pareiškėjo patirtu fiziniu skausmu ir negalavimu, neteisėtumą, konstatuotinas neturtinės žalos atsiradimas pareiškėjui, kuris pasireiškė sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu atitinkamus neigiamus išgyvenimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų už patirtą sveikatos sutrikimą jis patyrė 500 Eur neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai dėl konstatuotų neteisėtų Pravieniškės PN-AK pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimą (jautėsi blogai apie 3 dienas) kompensuoti pakankama ir teisinga yra 150 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareigūnai, nedelsiant nuvedė pareiškėją į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, taigi ėmėsi tam tikrų reikiamų priemonių situacijai gerinti ir suvaldyti. Be to, pažeidimas nėra tyčinis, o pareiškėjo sveikatos sutrikimas buvo trumpalaikis ir ilgalaikių ar sunkesnių pasekmių nesukėlė. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, nėra pagrindo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Pareiškėjas prašo priteisti procesines palūkanas nuo iškeltos teisme bylos iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas E. V. prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 7 d. (pateikė skundą per EPP), o teisme byla iškelta 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (pareiškėjo skundas priimtas). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 150 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2022 m. rugpjūčio 19 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.