Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams M. A. ir advokatui K. K., atsakovo asociacijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui E. D.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 2016-06-29 (duomenys neskelbtini) prezidiumo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Asociacija veikia vadovaudamasi LR Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarptautinės vežėjų sąjungos norminiais aktais, kongreso bei prezidiumo nutarimais (b.l. 9-24). Asiociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas, kuris renkamas dvejiems metams. Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) asociacijos narys nuo 1997-11-27 (b.l. 27). 2016-06-29 Asociacijos prezidiumas priėmė nutarimą, kuriame nurodė, jog ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra pakankamai asociacijos (duomenys neskelbtini) diskreditavimo ir vardo žeminimo požymių ir šie veiksmai atliekami sistemingai, nuspręsta prezidiumo posėdyje spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių klausimą (b.l. 105-106). 2016-12-14 Asociacijos prezidiumas nutarė pašalinti UAB (duomenys neskelbtini) iš asociacijos narių (tomas Nr. 2, b.l. 13). 2016-06-29 vyko eilinis asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumo posėdis, kurio metu buvo priimtas nutarimas dėl narystės asociacijoje perdavimo, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) narystę asociacijoje perdavė UAB (duomenys neskelbtini), perėmusiai narystę įmonei sumokėjus 300 EUR dokumentų tvarkymo mokestį ir papildomą 870 EUR mokestį (b.l. 28). Ieškovo teigimu, minėtas nutarimas (dėl narystės perdavimo) iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymų bei tuo metu galiojusioms asociacijos (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatoms ir sąlygoja būtinybę pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, siekiant apginti paties atsakovo ir kitų asociacijos narių teisėtus interesus, kadangi asociacijos (duomenys neskelbtini) kongresas buvo nustatęs asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius mokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal kongreso patvirtintą tvarką naujai įrašomi į kandidatų sąrašą kandidatai į narius sumoka vienkartinį kandidatavimo mokestį, kuris sudaro 20 000 EUR sumą, o stojamasis mokestis į narius dar papildomai kainuoja 580 EUR, iš viso turi būti sumokėtas 20580 EUR dydžio mokestis (b.l. 25-26). Tuometiniai asociacijos įstatai (5.11 str.) nustatė, kad kai juridinis asmuo, esantis nariu ar kandidatu į narius įstatymų nustatyta tvarka reorganizuojamas ar pertvarkomas, asociacijos prezidiumo nutarimu nariu lieka buvusio nario ar kandidato į narius teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka perėmęs juridinis asmuo. Narystės asociacijoje ir kandidato į narius statuso perdavimas negalimas. Ieškovo teigimu, asociacijai neteisėtai perdavus UAB (duomenys neskelbtini) narystę UAB (duomenys neskelbtini) prezidiumas nustatė tik 300 EUR dydžio dokumento tvarkymo mokestį ir 870 EUR mokestį, tokiu būdu asociacijai padaroma 19550 EUR žala. Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka, kadangi šiai dienai asociacijos įstatai jau yra pakeisti, kurie leidžia tokius asociacijos narių perleidimus, pats pažeidimas yra formalus, jokiam įstatymui neprieštarauja, nepažeidžia niekieno interesų, nedaro žalos, priešingai pritraukiamas naujas asociacijos narys, kuris pirks TIR knygutes ir jau yra sumokėjęs apie 1600 EUR mokesčių asociacijai, duos asociacijai naudos, o ne žalos, o pats ieškinys yra pateiktas ieškovo vadovo M. A. ambicijomis ir iniciatyva, kuris pats piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi jis pats anksčiau buvo asociacijos prezidiumo nariu, ėjo viceprezidento pareigas ir ne kartą yra balsavęs už analogiškus nutarimus. 2016-12-15 Asociacija patvirtino naują Asociacijos įstatų redakciją (b.l. 42-58). Šiais įstatais panaikinta nuostata, jog narystės asociacijoje ir kandidato į narius statuso perdavimas negalimas, t.y. iš esmės nauji asociacijos įstatai nedraudžia tokio perdavimo, kuris ginčijamas byloje. Teismui susipažinus su atsakovo nurodytu įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) narystės asociacijoje perleidimais, už kuriuos balsavo ir ieškovo vadovas M. A. (b.l. 64-106), nors prezidiumo nutarimuose nurodyta, jog šios bendrovės perduodamos po reorganizacijos ar pertvarkymo, tačiau realiai iš JAR (b.l. 16-38) ir teismų informacinės sistemos LITEKO nėra rasta jokių duomenų apie vykusius šių įmonių reorganizacijas ar pertvarkymus, o šios kai kurios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) yra bankrutavusios (taip pat kaip UAB (duomenys neskelbtini)), o apie likusių įmonių pertvarkymus ar reorganizacijas taip pat nėra jokių duomenų. Tokiu būdu iš tokių duomenų darytina išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) narystės po bankroto procedūrų perdavimas asociacijoje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vienintelis atvejis, o iš esmės buvo ir daugiau įmonių (asociacijos narių) perduota tokiu pat būdu dar galiojant seniesniems asociacijos įstatams bei už tokius perdavimus yra balsavęs ir pats ieškovo vadovas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai jam balsuojant už šiuos perleidimus klaidingai pačiame preziudime buvo parengtas balsavimo projektas (nurodant, jog balsuojama už pertvarkytas ar reorganizuojamas įmones, už jų narystės perleidimą), iš dalies su tuo sutiktina (kadangi prezidiumo protokoluose matyti, jog iš esmės visur minima, jog šios įmonės reorganizuotos arba pertvarkytos), tačiau būtent ieškovo vadovas (tiek ir kiti preziudimo nariai tuomet balsavę ir priėmė nutarimus) turėjo išsiaiškinti už ką ir dėl kokių priežasčių balsuoja, susipažinti su balsavimo projekto dokumentais, todėl nesant pakankamų duomenų, jog ieškovo atstovas buvo iš tiesų suklaidintas, darytina išvada, jog pats ieškovo vadovas, kai anksčiau dar buvo asociacijos preziudimo narys, pats balsavo už tokius (beveik analogiškus) asociacijos narių narystės perleidimus kitoms įmonėms. Todėl šioje byloje susidarė situacija, kad ieškovas, kurio vadovas, bylos duomenimis, nuolat konfliktuoja su asociacija (dar iki šio ieškinio pateikimo, 2016-06-29 Asociacijos prezidiumas priėmė nutarimą, kuriame nurodė, jog ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra pakankamai asociacijos (duomenys neskelbtini) diskreditavimo ir vardo žeminimo požymių ir šie veiksmai atliekami sistemingai), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad yra daugybę ieškovo atsakovo atžvilgiu inicijuotų bylų) teikia ieškinį, gindamas pačios asociacijos (atsakovo) interesus dėl UAB (duomenys neskelbtini) narystės asociacijoje perdavimo UAB (duomenys neskelbtini), nors anksčiau būdamas prezidiumo nariu pats yra balsavęs už tokius pat nutarimus.

Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (CK 2.82 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), CK, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais, taigi pagrindiniai teisės aktai, kuriais turi vadovautis asociacija (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir asociacijos įstatai.

Reikalavimas pripažinti 2016-06-29 asociacijos prezidiumo posėdžio protokole Nr. 3 nurodytą nutarimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) narystės perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės grindžiamas tuo metu galiojusių įstatų 5.11. punkto nesilaikymu, kuris numatė, kad kai juridinis asmuo, esantis nariu ar kandidatu į narius įstatymų nustatyta tvarka reorganizuojamas ar pertvarkomas, asociacijos prezidiumo nutarimu nariu lieka buvusio nario ar kandidato į narius teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka perėmęs juridinis asmuo. Narystės asociacijoje ir kandidato į narius statuso perdavimas negalimas. Ieškovo teigimu, ši norma yra imperatyvi, o ginčijamas nutarimas ją pažeidžia, kadangi nutarimu siekiama įtvirtinti neteisėtus narystės perleidimus asociacijoje, tokiu būdu asociacijai nesumokant nario mokesčio. Byloje nustatyta, kad iš tiesų, UAB (duomenys neskelbtini) narystės perdavimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas nesilaikant šių asociacijos įstatų reikalavimų, tačiau kartu pažymėtina, kad tai nėra vienintelis atvejis, o asociacijoje pagal atsakovo pateiktus duomenis tai yra gana dažni atvejai, už juos yra balsavęs ir pats ieškovo vadovas. Šiuo metu asociacijoje galioja nauji įstatai, kurie leidžia tokius įmonių (narystės asociacijoje) perleidimus, t.y. asociacijos nariai Visuotiniame kongrese pritarė tokiam narystės perleidimui. Byloje nėra duomenų, kad kiti asociacijos nariai, išskyrus ieškovą prieštarauja tokiems asociacijos narių narystės perleidimams.

Vertinant ginčijamo nutartmo negaliojimą yra atsižvelgiama į sandorių negaliojimo institutą, kurio paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumas, trečiųjų asmenų apsauga ir apribota galimybė ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šis pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Nurodyta teisės doktrinos ir teismų pozicija pateikta aiškinant sandorių galiojimą, tačiau ji visiškai tinka ir analizuojant juridinio asmens organų sprendimų galiojimą. Sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų galiojimo, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės intereso ir privataus intereso, kadangi nesikišimo į privačius santykius principas yra vienas pamatinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str. 1 d).

Nagrinėjamu atveju ieškovas jokios pažeidžiamos imperatyvios normos teismui konkrečiai nenurodė, o tiesiog nurodė, jog ginčijamas nutarimas priimtas nesilaikant asociacijoje anksčiau galiojusių įstatų tvarkos. Ieškovas nurodė, kad teikia ieškinį pačios asociacijos ir jos narių interesams apsaugoti, tačiau iš pačių asociacijos narių veiksmų (visuotiniame kongrese priimto įstatų pakeitimo) matyti, jog kiti asociacijos nariai pritaria tokiems narystės asociacijoje perleidimams – balsavo už įstatų pakeitimą, o ir anksčiau asociacijoje jau ne kartą buvo atliekami tokie narystės asociacijoje perleidimai, iki šiol ne vienas ankstesnis nutarimas dėl perleidimų nebuvo ginčijamas. Ieškovas teismui nurodė, kad asociacija dėl tokio nutarimo patiria žalą 19550 EUR sumai, tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų tapęs asociacijos nariu, jeigu jam reikėtų sumokėti tokio dydžio nario mokestį, tuo tarpu atsakovo pateiktais duomenimis šis naujas asociacijos narys (perėmęs bankrutavusio nario asociacijos narystę) jau sumokėjo iš viso 1693 EUR įvairių mokesčių, taip pat numatyta, jog jis pirks asociacijos TIR knygeles, o asociacijai narių reikia, kadangi pastaruoju metu narių skaičius asociacijoje tik mažėja.

Kaip minėta sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina siekti pusiausvyros tarp visuomenės intereso ir privataus intereso, kadangi nesikišimo į privačius santykius principas yra vienas pamatinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, taip pat kai šie pažeidimai lėmė juridinio asmens ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. specialios paskirties AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Š. Š.“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Plass I. L.“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

Juridinio asmens organo sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių juridiniam asmeniui, jo nariams ir kuriais nepažeistas viešasis interesas.

Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų pažeistas viešasis interesas, ieškovas nenurodė jokio pažeisto imperatyvaus įstatymo, tuo tarpu dėl padarinių asociacijai, jos nariams, tai patys asociacijos nariai, iš esmės pakeitę įstatus dalyje ir dėl tokio narystės perleidimo, balsavę visuotiniame kongrese, patvirtino, jog tokie perleidimai tenkina jų interesus (nedraudžiami) ir tai buvo įtvirtinta asociacijos įstatuose. Nauji asociacijos įstatai nedraudžia tokio narystės perleidimo. Taip pat nenustatyta, kad asociacijai būtų padaryta reali, konkreti žala, kurios buvo galima išvengti, nepriimant šio ginčijamo prezidiumo nutarimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovas veiktų ir asociacijos interesais, priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, ieškovas nuolat konfliktuoja su asociacija, ieškovas yra pateikęs atsakovo atžvilgiu daugybę ieškinių. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, jog esant dabar galiojant naujiems asociacijos įstatams, teismo sprendimo patenkinimo atveju, asociacijai būtų nedraudžiama vėl perduoti tą pačią narystę (šiam mokant tą pačią narystės sumą) kitu prezidiumo nutarimu, jau galiojant naujiems įstatams, ir toks formalus teismo sprendimas neturėtų prasmės ir tik sukeltų papildomus rūpesčius asociacijai (kadangi reikėtų grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) jos jau sumokėtus pinigus, vėliau per naują prezidiumo posėdį spręsti narystės perleidimą pagal galiojančius naujus įstatus ir t.t.). Todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas byloje buvo nurodęs, kad yra praleista ieškinio senatis, kurią atsakovas prašo taikyti. Ieškinys turėjo būti pateiktas 2016 m. birželio 29 d., tačiau ieškinys pateiktas teismui tik 2016 m. spalio 3 d.

LR CK 1.125 str. numato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Šiuo atveju ginčijamas 2016-06-29 prezidiumo nutarimas, teismas gautas ieškinys 2016-10-03. Atitinkamai Civilinio kodekso 1.27 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Iš 2016-06-29 prezidiumo posėdžio protokolo (b.l. 182) matyti, jog ieškovo atstovas nedalyvavo prezidiumo posėdyje. Iš protokolo turinio matyti, jog apie tą pačią dieną priimtą kitą prezidiumo nutarimą ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, buvo nuspręsta pavesti asociacijos generaliniam sektoretoriui informuoti UAB (duomenys neskelbtini) ir išsiųsti jo kopiją. Teismui nepateikta, kada tiksliai ieškovas buvo informuotas apie šį ginčijamą nutarimą, ieškovas teismui tikslios datos irgi nenurodė, todėl nesant tokių duomenų, tikėtina, kad ieškovui 2016-10-03 pateikus teismui ieškinį (formaliai praėjus kelioms dienoms po trijų mėnesių suėjimo), kad šis nepraleido ieškinio senaties termino, todėl atmesti ieškinį dėl suėjusio ieškinio senaties termino nėra pagrindo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 1956,20 EUR bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje (tomas 1, b.l. 158-159, tomas Nr. 2, b.l. 59-63). R. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą ir trukmę, teismas mažina išlaidas ir laiko pagrįstomis 1000 EUR dydžio advokato pagalbos išlaidas, todėl jos yra priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai, t.y. 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 10,82 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 10,82 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.