Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Josifo Gigevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00036-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. D. (S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976-10-29, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 153 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienoms;

2) 1995-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 147 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie paskirtos bausmės dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams;

3) 1996-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta bausmė pagal 1995-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

4) 2001-10-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

5) 2003-12-24 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 63 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2011-12-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2012-02-03 įrašytas į įskaitą Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. grasino nužudyti žmogų bei sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-01-09 apie 1.30 val. bute, esančiame A. Kojelavičiaus g. 218 - 1, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su J. D. metu, ją įžeidinėjo bei, paėmęs už rankų, stumdė, tampė už plaukų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, o nukentėjusiajai J. D. pasprukus ir užsirakinus savo kambaryje, jis koja daužė nukentėjusiosios J. D. kambario duris, grasino nužudyti ją, tokiu savo elgesiu sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su motina bute adresu: A. Kojelavičiaus g. 218 - 1, Vilniuje. Kiekvienas iš jų turi savo atskirą kambarį. Motina J. D., kai išeina iš buto, savo kambarį užrakina. 2012-01-08 apie 21.30 val. jis grįžo namo girtas, paprašė motinos jį pamaitinti, bet motina atsisakė. Tada jis pareikalavo iš motinos grąžinti savo striukę, kuri kabėjo motinos kambaryje. Motina J. D. jam striukę grąžinti atsisakė, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pastūmė motiną. Motina nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Jis iš pykčio viena karta spyrė koja į motinos kambario duris ir išlaužė durų spyną. Po konflikto jis paėmė iš motinos kambario savo striukę ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Už plaukų motinos netampė bei negrasino jos nužudyt. Dėl padaryto gailisi (b. l. 34 – 35).

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:

- 2012-01-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, iš kurio matyti, kad atvykus ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagal iškvietimą, buvo nustatyta, jog kaltinamasis S. D. smurtavo prieš savo motiną J. D. – tampė ją už rankų, stumdė, grasino susidoroti, terorizavo (b. l. 3 - 5);

- 2012-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas adresu: A. Kojelavičiaus g. 218- 1, Vilniuje, bei apžiūrėtos nukentėjusiosios kambario buto sudaužytos durys (b. l. 7 – 9);

- išrašas iš policijos įvykių paieškos, kuris patvirtina, kad kaltinamasis S. D. būdamas girtas nuolat smurtauja prieš motiną J. D., daužo jai priklausančius daiktus (b. l. 18 – 20);

- gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, iš kurių matyti, kad dar 2010-11-30 nukentėjusiosios J. D. prašymu panaikinta kaltinamojo gyvenamosios vietos deklaracijas A. Kojelavičiaus g. 218-1, Vilnije (b. l. 13-14);

- nukentėjusiosios J. D. parodymai, kad S. D. yra jos sūnus. Kartu su sūnumi S. D. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: A. Kojelavičiaus g. 218 - 1, Vilniuje. Sūnus nedirba ir nuolat iš jos reikalauja pinigų savo reikmėms. Sūnus gyvena iš atsitiktinių darbų, visas savo pajamas išleidžia alkoholiui. S. D. nuolat ją įžeidinėja, terorizuoja, grasina nužudyti, sudaužyti langus, duris, televizorių. 2012-01-09 apie 1.30 val. S. D. grįžo namo girtas, pradėjo reikalauti jį pamaitinti. Ji atsisakė, todėl S. D. labai supyko, pradėjo kabinėtis prie jos, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to, S. D. paėmė ją už rankų ir pradėjo stumdyti, vėliau viena ranka paėmė ją už veido, tačiau jai pavyko atsilaisvinti ir pabėgti į savo kambarį, kuriame ji užsirakino. Sūnus jos nemušė, bet paėmęs už rankų, stumdė ir tampė už plaukų. Jai užsirakinus kambaryje sūnus pradėjo kojomis daužyti jos kambario duris ir sulaužė durų spyną. Sudaužęs duris sūnus nuėjo į savo kambarį ir užmigo. Žalos atlyginimo iš sūnaus nereikalauja (b. l. 10 – 11, 15, 16 - 17).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. D. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta pačio kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. D. bute adresu: A. Kojelavičiaus g. 218 - 1, Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, sugriebęs motiną J. D. už rankų ją stumdė, tampė už plaukų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, o nukentėjusiajai J. D. pasprukus ir užsirakinus savo kambaryje, grasindamas ją nužudyti, koja išdaužė nukentėjusiosios kambario duris, tokiu savo elgesiu sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas (b. l. 38 – 45) administracine tvarka baustas (b. l. 86), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 92), gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, paskutinį kartą nuo 1993-01-28 iki 1993-02-08, diagnozė: oligofrenija, debilumas lengvo laipsnio su asmenybės psichopatizacija (b. l. 93), nedirba (b. l. 87), registruotas darbo biržoje (b. l. 87), bei į tai, kad žala nebuvo padaryta, kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, - todėl jam skirtina iš esmės prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus bei tinkamai individualizuoti bausmę, kaltinamajam kartu su bausme skirtinas draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d., 72¹ str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. D. buvo paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kaltinamajam skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos nėra kardomoji priemonė ir skiriamas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, priimant baudžiamąjį įsakymą klausimas dėl įpareigojimo panaikinimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti S. D. (S. D.) kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant S. D. subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, paskirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios J. D. 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos turi teisę Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu;

4. kaltinamajam nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).