Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius D. J. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, veikdamas kaip darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti darbuotojui V. M. ekskavatorininko pareigose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98, 99 straipsnių nustatytą darbuotojo įdarbinimo tvarką bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriai atlikę tyrimą dėl V. M. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, priėmė sprendimą surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. Vadovaujantis V. M. pirminiais parodymais bei dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriams įrodymų rinkime, buvo apklausta dalis asmenų: V. M., V. D., A. V., kurie pirminiuose Šiaulių skyriui teiktuose paaiškinimuose paliudijo bei patvirtino, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ekskavatorininku, atliko žemės kasimo – lyginimo darbus jiems priklausančiose teritorijose. Tai, kad V. M. buvo leista dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais ekskavatoriais, pripažino ir pats bendrovės direktorius R. G.. Atliekant tyrimą, buvo vertinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai: darbo sutarčių

registravimo žurnalas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, bendrovėje dirbančių bei atleistų

darbuotojų darbo sutartys, įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės. Iš šių dokumentų nustatyta, kad

laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo darbuotojo,

kuris tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek teisme nurodė, kad šiame laikotarpyje buvo ieškomas

darbuotojas ekskavatorininko funkcijoms atlikti.

Teigia, kad V. M. VDI Šiaulių skyriui teiktame paaiškinime nurodė, kad radus skelbimą, jog (duomenys neskelbtini) reikia ekskavatorininko, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir sutaręs dėl darbo sąlygų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R., 2015 m. gegužės–liepos mėnesiais dirbo su bendrovei priklausančiais ekskavatoriais. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, kas trukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti asmenys, tiesiogiai susidūrę su V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, darbu – V. M., V. D., A. V.. Neapklausus šių asmenų teisme ir nepatikrinus jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nebuvo galima priimti teisingo sprendimo. Be to, į teismo posėdį nepavykus iškviesti ir liudytoju apklausti paties V. M., teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių patikrinti šio asmens paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

Nurodo, kad teismas, vetindamas įrodymus, neatsižvelgė į surinktus pirminius įrodymus, o vadovavosi tik keliais teisme apklaustų liudytojų parodymais bei paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G., kuris yra ypač suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais. Pasak apelianto, tokios aplinkybės rodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, ne tik neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bet ir pažeidė surinktų įrodymų vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo bei jų pakankamumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuodama tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į surinktus pirminius įrodymus, o vadovavosi tik keliais teisme liudytojų parodymais bei paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais, jog teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pažeidė surinktų įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo R. G. buvo surašytas, gavus informaciją dėl jo bendrovėje galimai nelegaliai dirbusio V. M.. Šią informaciją Institucijai pateikė V. M., nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. 2015 m. gegužės–liepos mėnesiais leido jam (V. M.) dirbti ekskavatorininko pareigose, jo darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 21 val. , jam buvo mokamas atlyginimas, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta (7 b. l.). V. M. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams nurodė, kur buvo atliekami žemės lyginimo, žemės kasimo darbai (14 b. l.). Teisme apklaustas R. G. paneigė tokius V. M. paaiškinimus, paaiškino, kad jis V. M. tik leido su didžiuoju ir su mažuoju ekskavatoriais pabandyti palyginti žemes, tačiau jam niekas neišėjo, todėl viskas tuo ir pasibaigė. Tačiau iš A. V. (9 b. l.), V. D. (11 b. l.) paaiškinimų matyti, jog žemės kasimo darbus ekskavatoriumi atliko V. M.. V. M. paaiškinime patvirtino, jog matė V. M. dirbantį ekskavatoriumi (12 b. l.). Teisme apklausti liudytojai G. G., V. M., V. B. nurodė, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi ekskavatorių, jog juo buvo atliekami žemės kasimo, lyginimo darbai. V. B. paaiškino, jog kasant prūdą matė dirbantį patį savininką (R. G.), G. G. paaiškino, kad nuomojosi ekskavatorių kartu su operatoriumi, operatoriaus vardo ir pavardės nežino. Taigi šių asmenų, turinčių duomenų apie nagrinėjamą įvykį, parodymai yra prieštaringi ir neišsamūs, o pirmos instancijos teisme nebuvo mėginama išsiaiškinti prieštaravimų jų parodymuose priežasties ir šių prieštaravimų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog paminėti bylos įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą, tačiau sutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, jog neapklausus teisme V. M., V. D., A. V., kurie buvo tiesiogiai susidūrę su V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, darbu, ir nepatikrinus jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nebuvo galima priimti teisingo sprendimo. Be to, į teismo posėdį nepavykus iškviesti ir liudytoju apklausti paties V. M., apylinkės teismas nesiėmė priemonių minėto asmens iškviesti į teismo posėdį, nesiėmė jokių procesinių priemonių patikrinti šio asmens paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.Todėl akivaizdu, jog remiantis tokiais duomenimis priimtas sprendimas – nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną – yra nepagrįstas. Konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.