- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-546-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05510-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-379-941/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė) 1 908,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, 196,11 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės argumentai:
1.1. 2018 m. balandžio 12 d. dėl viršįtampių svyravimo buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., – geoterminiam siurbliui. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir išmokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Ieškovė pagal UAB „Šildymo sprendimai“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 180413 apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 1 948,85 Eur, ir išmokėjo draudėjui 1 908,85 Eur dydžio draudimo išmoką (1 948,85 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita).
1.2. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Dėl to už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2018 m. spalio 15 d. iki ieškinio pateikimo, t. y. už 625 dienas, taikydama 6 procentų palūkanų dydį, priskaičiavo 196,11 Eur kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės argumentai:
2.1. Atsakovė su trečiuoju asmeniu R. U. 2006 m. liepos 17 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 36650035, kuria atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją kliento objektui – namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl išmokos išieškojimo“ dėl 2018 m. balandžio 12 d. įvykio. Atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė informavo ieškovę, kad 2018 m. balandžio 12 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama klientui adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų užfiksuota nebuvo. Nusiskundimų iš vartotojų taip pat nebuvo gauta. Kliento elektros įrenginių gedimo metu atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama klientui, elektros energijos tiekimo sutrikimų, galinčių sukelti gedimų vartotojų elektros įrenginiuose, užfiksuota nebuvo. Atsakovė neturi teisinio pagrindo atlyginti kliento patirtų ir ieškovės jam išmokėtų išmokų.
3. Trečiasis asmuo R. U. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė išvadą, kad elektros energijos tiekėjas turi pareigą užtikrinti kokybišką elektros tiekimą ir vartotojas turi pareigą apsaugoti savo vidaus tinklą nuo neigiamų pasekmių. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, vartotojas privalo užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Nei atsakovė, nei R. U. nesikreipė į tarybą dėl 2018 m. balandžio 12 d. įvykio objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., todėl taryba neturi jokios papildomos medžiagos, susijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku, ir negali pateikti jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylos nagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli – ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės apdraustam turtui žala buvo padaryta 2018 m. balandžio 12 d. dėl viršįtampių svyravimo, o teismo posėdyje ieškovės atstovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad geoterminio siurblio gedimą lėmė 2018 m. balandžio 3 d. buvęs elektros energijos sutrikimas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neužtikrino kokybiško elektros energijos tiekimo ir tuo pažeidė elektros energijos tiekimo sutartį, bendro pobūdžio pareigą bei teisėtus vartotojo lūkesčius. Tačiau nedetalizuoja, kaip toks elgesys pasireiškė, kokių norminių teisės aktų nebuvo laikytasi, kokios elektros energijos tiekimo sutarties sąlygos buvo pažeistos, kokie pažeidimai, gedimai / sutrikimai ir kuriuo metu (dieną, valandą, minutę) buvo, kaip jie paveikė geoterminį siurblį, kada tiksliai siurblys sugedo. Taip pat ieškovės atstovė negalėjo nurodyti, kada geoterminis siurblys buvo sumontuotas, nuo kada ir kokiu intensyvumu naudojamas. Ieškovės teiginys dėl netinkamos elektros energijos kokybės yra deklaratyvus, nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas.
5.2. Teismo vertinimu, ieškovė ydingai suvokia ir aiškina kokybės reikalavimus, keliamus atsakovės tiekiamai elektros energijai. Atsakovė elektros energijos tiekimą ir elektros energijos kokybę reglamentuojančiais teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti be jokių svyravimų ar nenutrūkstamai. Taip pat atsakovė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, iš kurios kildinamas reikalavimas, nėra įsipareigojusi tiekti elektros energiją be jokių svyravimų ar nenutrūkstamai. Tai, atsižvelgiant į prekės pobūdį, objektyviai yra neįmanoma. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose pagal norminiu reglamentavimu nustatytas ribas, nustatytomis sąlygomis galimi elektros energijos tiekimo sutrikimai ir tiekiamos energijos įtampos svyravimai. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai tinklų naudotojams (vartotojams) elektros energijos persiuntimas gali būti nutraukiamas be išankstinio įspėjimo, t. y. siekiant išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojas tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal sutartį turi pareigą, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatydamas ir įgyvendindamas priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Viena iš priemonių yra sumontuoti vietinio tinklo skydelyje viršįtampių ribotuvus. Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kokių priemonių buvo imtasi vartotojo vidaus tinklo apsaugai. Taip pat nepateikė jokių dokumentų (pvz., instrukcijos), iš kurių būtų matyti sugedusio įrenginio techniniai parametrai, įtampa, kuriai esant įrenginys gali veikti, apsaugos, sumontuotos siekiant apsaugoti įrenginį nuo nepageidaujamų reiškinių, ir pan.
5.4. Ieškinys grindžiamas UAB „Šildymo sprendimai“ 2018 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad geoterminio siurblio „Nibe“ gedimo priežastis yra galimas didelis įtampos svyravimas, dažnas įtampos atsijunginėjimas. Teismas konstatavo, kad šis aktas patvirtina (gali patvirtinti) tik tai, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala (siurblys sugedo). Tačiau išvados dėl galimų siurblio gedimo priežasčių nepagrįstos jokiais objektyviais ir tiksliais duomenimis. Akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio. Aktas nėra pagrįstas ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Patikrinimo aktas neįrodo, kad elektros energijos atjungimas 2018 m. balandžio 3 d. vienai minutei galėjo sukelti siurblio gedimą, kuris pastebėtas tik po 9 dienų. Patikrinimo aktas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų (nekokybiško energijos tiekimo) bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių (žalos).
5.5. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju byloje neįrodyta, kad viršįtampiai laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo, kad jie buvo atsakovės tinkle ir kad būtent dėl jų sugedo siurblys. Net ir įrodžius, kad viršįtampiai buvo atsakovės tinkle ir kad jie lėmė geoterminio siurblio gedimą, turėtų būti įrodyta ir tai, kad viršįtampiai buvo neleistini. Šių aplinkybių ieškovė net neįrodinėjo. Be to, teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 3 d. kliento atjungimas buvo susijęs su elektros kabelių pažeidimu, pažeidėjas – byloje nedalyvaujantis asmuo juridinis asmuo UAB „Zema“. Taigi, elektros energijos tiekimo sutrikimas, kuris buvo pašalintas per mažiau nei 1 minutę, susijęs su elektros kabelių pažeidimu, kurį sąlygojo ne atsakovės ar jos darbuotojų veiksmai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė materialiosios teisės norams, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
6.2. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose užfiksuota, kad jos apdraustas turtas buvo sugadintas dėl įtampos svyravimų. Gedimas buvo užfiksuotas būtent po to, kai buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Iki byloje nagrinėto įvykio panašaus pobūdžio turto sugadinimo nebuvo užfiksuota, tai suponuoja tikėtiną išvadą, kad žalos atsiradimą sąlygojo būtent ieškinyje minimas įvykis, kai ieškovės draudėjai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.
6.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas ir spręsdamas klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Sprendime akcentuojama tik ta aplinkybė, kad toks elektros energijos tiekimo sutrikimas, koks nustatytas šioje byloje, buvo leidžiamas teisės aktų, tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovės vykdoma veikla laikytina didesnio pavojaus šaltiniu. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atnaujindama elektros energijos tiekimą vartotojui, būtų įsitikinusi, kad vartotojui yra tiekiama tinkamos kokybės elektros energija, t. y. nebuvo patikrinta, ar neatsirado viršįtampių. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.
6.4. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė po įvykio būtų atlikusi įtampos charakteristikų duomenų matavimą. Teismas šių aplinkybių, vertindamas byloje esančius duomenis, visiškai neanalizavo ir nepagrįstai trečiajam asmeniui ir ieškovei perkėlė pareigą išmatuoti elektros energijos įtampos svyravimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialinės teisės normas, vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, savo išvadas grindė sistemine faktinių ir teisinių aplinkybių analize bei byloje esančių įrodymų visuma, taip pat vadovavosi nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Tuo tarpu ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais, kurie ne tik nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, bet kaip tik patvirtina, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
7.2. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovės vykdoma veikla laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, nereiškia, kad ieškovė neturi įrodinėjimo pareigos ir draudimo išmoka jai turėtų būti priteista nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
7.3. Ieškovė, ignoruodama įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, jai teisės aktais priskirtą įrodinėjimo pareigą nekorektiškai bando perkelti atsakovei, o tai reikštų ne tik proceso teisės normų, bet ir lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principų pažeidimą.
7.4. Ieškovė nepateikė argumentų, kodėl teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra tinkamas. Vien deklaratyvus nurodymas, kad buvo pateikti rašytiniai įrodymai, nenurodant, kokius ir ką patvirtinančius įrodymus teismas netinkamai vertino, kaip tas netinkamas vertinimas pasireiškė, kokios civilinio proceso nuostatos buvo pažeistos, kaip tai turėjo įtakos sprendimo neteisėtumui ir pan., nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
7.5. Atsakovė, net ir labai norėdama, neturėjo jokių objektyvių galimybių atlikti įtampos matavimus ties atsakovės ir kliento nuosavybės riba, kadangi nebuvo informuota nei apie įvykį, nei apie sugedusį įrenginį. Tuo tarpu ieškinyje nurodytą dieną kokie nors neleistini viršįtampiai atsakovės tinkle nebuvo fiksuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad byloje neįrodyta, kad viršįtampiai laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo, kad jie buvo atsakovės tinkle ir kad būtent dėl jų sugedo trečiojo asmens geoterminis siurblys. Teismas pažymėjo, jog net ir įrodžius, kad viršįtampiai buvo atsakovės tinkle ir kad jie lėmė geoterminio siurblio gedimą, turėtų būti įrodyta ir tai, kad viršįtampiai buvo neleistini. Šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Be to, teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 3 d. kliento atjungimas buvo susijęs su elektros kabelių pažeidimu, pažeidėjas – byloje nedalyvaujantis asmuo juridinis asmuo UAB „Zema“. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
11. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimą. Vadinasi, ieškovė reikalavo, kad atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad byloje dėl žalos atlyginimo būtent ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
12. Vertindama atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinyje ieškovė kėlė būtent sutartinės atsakovės civilinės atsakomybės klausimą), teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iš trečiojo asmens R. U. ir atsakovės 2006 m. liepos 17 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 36650035, tiek iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo neišplaukia atsakovės pareiga absoliučiai nepertraukiamai tiekti elektros energiją. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje (2017 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. XIII-604 redakcija, galiojusi ginčo įvykio metu) buvo nustatyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms.
13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nenustatyta, kad tiekiant elektros energiją trečiajam asmeniui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. atsakovės tinkle būtų buvę viršįtampių svyravimų. To nepatvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas UAB „Šildymo sprendimai“ 2018 m. balandžio 12 d. trečiojo asmens šilumos siurblio patikrinimo aktas Nr. 180413, kuriuo nustatyta, kad šilumos siurblio gedimo priežastis yra galimas didelis įtampos svyravimas, dažnas įtampos atsijunginėjimas. Kaip matyti iš atsakovės Vartotojų atjungimo išrašo, kurio laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., elektros energijos tiekimas trečiajam asmeniui R. U. buvo nutrauktas tik 2018 m. balandžio 3 d. vienai minutei, kai kitas juridinis asmuo UAB „Zema“ (įmonė, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-464-253/2020 pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) prakirto elektros kabelį. Toks elektros tiekimo nutraukimas vienai minutei ne tik atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 36650035 4.5 punktą ir Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies sąlygas, bet ir paneigia atsakovės neteisėtus ar nerūpestingus veiksmus ir kaltę dėl elektros tiekimo nutraukimo, nes ji buvo nutraukta kitam juridiniam asmeniui prakirtus elektros kabelį. Be to, elektros energijos tiekimas trečiajam asmeniui buvo atnaujintas operatyviai (vos per 1 min.), nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovės vykdoma veikla laikytina didesnio pavojaus šaltiniu.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurios jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
16. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad net ir CK 6.270 straipsnio taikymo atveju turi būti įrodytos atitinkamos (anksčiau paminėtos) civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiga jas įrodyti, kaip minėta, tenka ieškovei. Ieškovė, būdama draudike, be kita ko, privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdama reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi siekdama išsiaiškinti visas įvykio, dėl kurio buvo sugadintas trečiojo asmens turtas, aplinkybes, kur ieškovės nurodyti viršįtampiai elektros energijos svyravimai galėjo būti (ar atsakovės tinkle, ar pas patį trečiąjį asmenį), kokių priemonių, nutrūkus elektros energijos tiekimui, ėmėsi trečiasis asmuo, siekdamas išvengti galimos žalos turtui, ar trečiasis asmuo ėmėsi priemonių, kurias, nutrūkus elektros energijos tiekimui, rekomendavo sugadinto įrenginio gamintojas.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, savo išvadas grindė byloje surinktais įrodymais, jų visuma, atsižvelgdamas į būtent ieškovei tenkančią atitinkamų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštą, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.