Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės procesinė pozicija

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas – viešo paskelbimo būdu.

5. Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir jo atstovas sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, susisiekti su atsakove, informuoti ją apie bylą, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl bylos teismingumo

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. Š. ir D. Š. santuoka sudaryta 1990-03-24 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 103). Atsakovė D. Š. 2013-04-03 deklaravo išvykimą į Nyderlandus. Abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Ieškovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o atsakovės užsienyje (galimai Nyderlanduose) bei nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje. Iš teismo posėdyje ieškovo duotų paaiškinimų ir teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai šiuo metu gyvena skirtingose valstybėse – ieškovas Lietuvoje, o atsakovė galimai reziduoja Nyderlanduose. Taigi ši byla dėl santuokos nutraukimo turi tarptautinį elementą, todėl spręstina dėl jos teismingumo (CPK 782 straipsnis).

7. Tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, t. y. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir – Reglamentas).

8. Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kurios valstybės narės teismas turi kompetenciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo: 1. jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; 2. šiame reglamente „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi tokią pat reikšmę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, teismas sprendžia, kad pagal Reglamentą šis ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. reikalavimą atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės turi Lietuvos Respublikos teismas (Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas, CK 1.29 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės

10. Kaip minėta, šalių santuoka sudaryta 1990-03-24 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 103). Ieškovas prašo nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nurodydamas, kad atsakovė kaip sutuoktinė, išvykdama gyventi į užsienį ir palikusi jį su mažamečiais vaikais, pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas.

11. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje taip pat įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60.straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai nuo 1992 metų vasaros (t. y. beveik 28 metus) negyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieškinyje išdėstytas santuokos iširimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovė nenurodė prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti ir šalių santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

13. Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, motyvuodamas tuo, kad šalims nevedant bendro ūkio, jam nėra žinoma apie atsakovės veiklą.

14. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

15. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

16. Teismas sprendžia, kad šioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 1994 metų, kuomet atsakovei Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atimtos motinystės teisės ir kada ji, ieškovo teigimu, paskutinį kartą lankėsi ieškovo namuose, sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 1994 metų (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

17. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji norma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Tačiau numatytas atvejis, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Taigi, kitas sutuoktinis teisę rinktis santuokinę pavardę gali ginčyti tik egzistuojant dviem sąlygom: santuoka iširo dėl santuokinę pavardę norinčio pasilikti sutuoktinio kaltės ir sutuoktiniai neturi bendrų vaikų.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės. Nors atsakovė ir pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau nekonstatuotinas atsakovės itin žiaurus elgesys su ieškovu, jos kaltė, teismo vertinimu, nėra tokia didelė, kuri lemtų būtinybę uždrausti jai pasilikti pavardę, kuria atsakovė naudojasi jau beveik 30 metų. Be to šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Dėl to, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga, protinga ir teisinga po santuokos nutraukimo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 straipsnis), juolab kad procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei buvo įteikti tik viešo paskelbimo būdu, teismo posėdyje ji nedalyvavo ir savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog tenkinti ieškovo prašymą po santuokos nutraukimo atsakovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo. Tokios pozicijos laikymąsi ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2022-467/2015).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo

19. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

21. Bylos duomenimis, gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio kito turto neįgijo, taip pat ieškovo teigimu neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl šie klausimai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis).Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2020-05-27 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182 Eur ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje iš esmės patenkintas ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Dėl to iš atsakovės valstybei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimą ir 182 Eur už ieškovui advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 2016-11-08 įstatymas Nr.XII-2751). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovo G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. Š. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą 1990 m. kovo 24 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 103), dėl atsakovės kaltės.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 1994 metų.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. Š. palikti pavardę „Š.“, atsakovei D. Š. – „Š.“.

Priteisti iš atsakovės D. Š. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Priteisti iš atsakovės D. Š. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) valstybei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.