- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1785-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09099-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- Nordea Bank AB
- Ieškovas
- V. L., A. L.
- Kategorijos
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1785-123/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir A. L. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutarties vykdymo atnaujinimo ir sutarties pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. L. ir A. L. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, vienašalį 2008-07-08 kreditavimo sutarties Nr. 08/07/28S nutraukimą 2015-05-07 pranešimu Nr. OUT-8104 nuo 2015-05-22 neteisėtu ir negaliojančiu ir atnaujinti 2008-07-08 kreditavimo sutarties Nr. 08/07/28S vykdymą; pakeisti atnaujintos 2008-07-08 kreditavimo sutarties Nr. 08/07/28S sąlygas, įpareigojant Nordea Bank AB, veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, išdėstyti ieškovų mokėtinų kredito dalių ir palūkanų mokėjimą pagal bankui pateiktinus duomenis apie ieškovų pajamas; priteisti ir atsakovo Nordea Bank AB ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei visas turėtas teismo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-06 nutartimi ieškovų V. L. ir A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01210. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovo prašymu pradėti išieškojimo veiksmai atsakovų atžvilgiu, kuriuos įvykdžius ieškovų pareikštų reikalavimų nagrinėjimas civilinėje byloje nebetektų prasmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė panaikinti teismo 2015-08-06 nutartimi ieškovų prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01210. Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, nes ieškovai neturi jokio pagrindo reikalauti sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto, kadangi jokie ribojimai iš įkeisto turto nėra ir negali būti daromi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-11 nutartimi netenkino atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad teismas, įvertinęs ieškovų prašymo pagrįstumą ir pateiktus duomenis, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo prašymu įvykdžius pradėtus išieškojimo veiksmus ieškovų atžvilgiu ieškovų pareikštų reikalavimų nagrinėjimas civilinėje byloje nebetektų prasmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugos silpnesniąją šalį – fizinį asmenį, šiuo atveju ieškovus, nuo galimos didesnės žalos jiems padarymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino ieškinio prima facie nepagrįstumo, todėl neteisėtai atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovai nuo pat 2008-07-08 kreditavimo sutarties vykdymo pradžios sistemingai pažeidinėjo mokėjimo grafiką, dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimų buvo sudaryti 4 kredito sutarties pakeitimai, kuriais ieškovams buvo daromos nuolaidos atidedant dalies įmokų mokėjimo terminus, tačiau ieškovai nevykdė net palengvintų sutarties sąlygų. Bankas nėra gavęs iš ieškovų jokių mokėjimų nuo 2014-12-01. Teismas negali leisti vartotojams vien dėl formalaus teisinio statuso vengti prievolių vykdymo, pažeidinėti kreditoriaus interesus, vilkinti išieškojimo procesą. Draudimas parduoti įkeistą turtą pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir sutartį pažeidusiai šaliai sukuria naudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01210 sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ieškovai kreipėsi į teismą dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Pritaikytas minimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, todėl teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, turėjo pagrindą spręsti apie galimą grėsmę ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui ir sustabdyti šiuos išieškojimo veiksmus (CPK 144 str. 1 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad išieškojimo veiksmų sustabdymas prieštarauja teismo sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeidžia išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, yra nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo, bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 18 str., CK 1.5 str.). Ieškovai tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes jie pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
Taip pat atmestini apelianto nurodyti argumentai, kad teismas neįvertino ieškinio prima facie nepagrįstumo, todėl neteisėtai atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju preliminariai vertinant pareikšto ieškinio reikalavimą nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovų reikalavimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutarties vykdymo atnaujinimo ir sutarties pakeitimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad teismas preliminariai neįvertino kreditavimo sutarties nutraukimo priežasčių, iš to kilusių teisinių padarinių, taip pat ieškovų, kaip kredito gavėjų, veiksmų vykdant kreditavimo sutartį ir ją nutraukus, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Šios aplinkybės nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kai siekiama nustatyti, ar ieškovų reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad ieškovams yra suteiktas neproporcingas pranašumas, lyginant su atsakovu. Priešingai, ieškovų prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Leidus atsakovui tęsti vykdymo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovų reikalavimo pagrįstumas, ir pardavus ieškovų turtą iš varžytynių, ieškovų pareikštas reikalavimas nebetektų teisinės prasmės.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.