- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-609-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00978-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- S. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-609-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl turto padalijimo, turto pagerinimo nuostolių atlyginimo ir skolos už patarnavimus priteisimo ir atsakovo S. G. priešieškinį dėl turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padalinti šalių santuokoje 1992-10-19 įsigytą turtą jos naudai priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiai, su rūsiu, o atsakovui iš jos priteisiant 11000 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1680,80 Lt skolą už šilumos energijos tiekimą, 1061,27 Lt skolą už komunalinius patarnavimus, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 1997m. rugpjūčio 25d, tačiau iki šiol buvę sutuoktiniai gyvena kartu viename bute, nutraukiant santuoką turtas nepasidalintas. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu pilnametės. 1992 metais įsigijo butą už 74218 rublius, iš kurių - 57461 rublių buvo vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), nurašant nuo ieškovės asmeninės sąskaitos. Likusią pinigų sumą 16757 rublius ji išmokėjo per 4 metus su 4 procentų palūkanomis. Pinigus į ieškovės sąskaitą, sumokant pradinį įnašą, pervedė jos tėvai. Atsakovas neprisidėjo prie buto pirkimo, todėl ieškovei priklauso didesnė dalis buto. Kadangi buto vertė yra 44000 Lt, tai jai priklauso turto už 33 000 Lt, o atsakovui - už 11000 Lt. Be to, ji butą pagerino- įdėjo plastikinius langus, šarvo duris, todėl prašė priteisti pusė sumos už buto pagerinimą. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo trečdalį sumokėtų mokesčių už šilumos tiekimą, už elektrą ir už dujas, vandenį, nes atsakovas, gyvendamas bute nemokėjo šių mokesčių. Prašė butą priteisti natūra, nes dėl blogo atsakovo charakterio, jo užgauliojimų jai ir dukrai , padalinus butą natūra, nebus galimybių ramiai gyventi.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuokoje įsigytą butą padalinti natūra, po ½ dalį kiekvienam, nustatyti naudojimo butu tvarką: jam palikti naudotis mažesniu kambariu 11,62 kv.m. , o ieškovei kambariu 16,44 kv. m., o bendrai naudotis palikti koridorių, vonios kambarį, sandėliuką, tualetą, virtuvę, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog santuokos metu šalys įsigijo butą. Nesutinka, jog 57461 rublių, kurie buvo nurašyti nuo ieškovės asmeninės sąskaitos, buvo jos asmeninė nuosavybė. Buto įsigijimui jo tėvai davė 500 dolerių. Ieškovės iniciatyva santuoka buvo nutraukta, tačiau jie kartu iki šiol gyveno dar 14 metų. Jis duodavo ieškovei pinigų mokesčiams sumokėti. Mano, jog nėra jokio pagrindo padalinti butą nelygiomis dalimis. Sutiktų gauti iš ieškovės piniginę kompensaciją už jam priklausančio buto dalį, tačiau toks teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, nes ieškovė niekur nedirba, gauna pašalpą. Sutinka, jog ieškovės lėšomis buvo pakeisti langai, durys, todėl atmetus išlaidas langų ir durų pakeitimui, sutiktų, kad jam atitektų mažesnysis kambarys.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Padalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip: ieškovei L. G. natūra priteisė ½ dalį dviejų kambarių buto, 53,74 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Anykščiuose 22000 litų vertės, atsakovui S. G. natūra priteisė ½ dalį dviejų kambarių buto, 53,74 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Anykščiuose 22000 litų vertės. Taip pat nustatė tokią naudojimosi butu tvarką : ieškovei paliko naudotis 16,44 kv. m. kambariu, plane pažymėtu 4-7, atsakovui paliko naudotis 11,62 kv.m kambariu, pažymėtu plane 4-6, bendrai paliko naudotis 10,16 kv.m. koridoriumi, pažymėtu plane 4-1, 2,61 kv.m vonios kambariu, pažymėtu plane 4-2, 2,07 kv.m. sandėliuku, pažymėtu plane 4-3, 1,44 kv. m. tualetu, pažymėtu plane 4-4, 9,40 kv.m. virtuve, pažymėta plane 4-5. Priteisė L. G. iš S. G. 2255 Lt už buto pagerinimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš Laimos G. S. G. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš S. G. - į valstybės biudžetą 278,29 Lt ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dvi dukros, kurios šiuo metu pilnametės. 1992m. spalio 19d., pagal LR privatizavimo įstatymą, šalys nusipirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Anykščiuose. 1997m. rugpjūčio 25 d., santuoka tarp šalių nutraukta (b.l.7,8-9). Nutraukiant santuoką, sutuoktiniai santuokoje įsigyto turto nesidalino. Po santuokos nutraukimo abu liko gyventi santuokos metu įsigytame bute ir gyvena iki šiol. 2011 m. vasario 19 d., ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė atsakovą iš jos buto iškeldinti, tačiau ieškinys atmestas nurodant, jog butas įsigytas santuokos metu ir nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą iškeldinti iš jam priklausančio buto dalies. Atlikus ginčo buto įvertinimą buvo nustatyta, jog šiuo metu buto vertė yra 44000 Lt, todėl laikė, jog buvę sutuoktiniai santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto už 44 000 Lt. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, visas byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, jog nėra byloje jokių rimtų priežasčių, dėl kurių teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą, galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgė į tai, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, jų sveikatos būklė yra gera. Ieškovės motyvo, jog perkant butą ji panaudojo savo investicinius čekius ir dalį motinos investicinių čekių (b. l. 10-11,12,16) nevertino kaip priežasties, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Butas buvo privatizuotas šeimos reikmėms. Iš bylos medžiagos nustatė, jog buto privatizavimui buvo panaudoti ieškovės investiciniai čekiai (b.l. 10-11). Byloje yra 1992-05-22 valstybės vienkartinių išmokų perleidimo sutartis, iš kurios matyti, jog A. S. dukrai L. G. perleidžia vienkartinę išmoką 18000 rublių bei jai priklausančią pinigų kvotą 10000 rublių (b.l. 12). Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiasis teismo formuojama praktika laikė, kad tiek darbo užmokestis, tiek pensija , tiek ir investiciniai čekiai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl daiktas, įsigytas už šias lėšas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LAT 2002-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-311/2002). Aplinkybę, jog, ieškovės teigimu, privatizuojant ginčo butą buvo panaudoti ir ieškovės motinos investiciniai čekiai, laikė neturinčia teisinės reikšmės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės motina investicinius čekius perleido būtent ieškovei, o ne šeimai. Įvertino, kad aplinkybė, jog ginčo butas buvo įsigytas iš bendrų šeimos lėšų, jog buvo panaudoti investiciniai čekiai ir atsakovo tėvų duoti 500 JAV dolerių, buvo nustatyta ir nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto. Atsižvelgė į tai, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1984 metų iki 1997 metų, tvarkė bendrą ūkį, santuokoje užaugino du pilnamečius vaikus, tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbo. Nurodė, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių dėl šalių turtinių ar kitokių nesutarimų, todėl negalima laikyti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos didesnio įnašo į bendrą sutuoktinių, leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl santuokoje įsigytas butas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis. Įvertino, kad po santuokos nutraukimo, t.y. nuo 1997 metų iki šiol buvę sutuoktiniai gyvena bute, naudojasi visu butu, turi dvi suaugusias dukras, viena jų Ž. G. gyvena su tėvais. Atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kad butas jai priteistinas natūra dėl nesugyvenamo atsakovo charakterio bei kad ji negalės toliau su atsakovu gyventi. Liudytojų - šalių dukros Ž. G. ir ieškovės sesers V. G. parodymais apie tai, kad atsakovas nesirūpino butu, šeima, girtavo, o paskutiniu metu ištisai priekaištauja, teismas nesirėmė, laikydamas, kad liudytojos yra artimos ieškovei ir duodamos parodymus yra suinteresuotos bylos baigtimi. Pažymėjo, jog šalys po santuokos nutraukimo kartu gyvena 15 metų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šalių santykiai itin konfliktiški, byloje nėra duomenų iš policijos, jog atsakovas girtavo, šeimoje smurtavo ar panašiai, todėl nepasitvirtino ieškovės argumentas, jog dėl nesugyvenamo charakterio atsakovas negalėtų gyventi viename bute su ieškove. Atsakovas kito būsto neturi, todėl, kaip ir ieškovei, jam reikalingas gyvenamasis plotas. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi, dirba valytoja, jos atlyginimas minimalus, kompensacijos išmokėjimui ji bandytų gauti paskolą iš banko, tačiau neįrodė, jog toks jos ketinimas bus realiai įvykdytas. Pripažino, jog ginčo butas dalintinas natūra (CK 3.127 str.3 d.), priteisiant kiekvienam po ½ buto dalies, taip pat nustatytina butu naudojimosi tvarka- ieškovei paliktina naudotis 16,44 kv.m. kambariu, atsakovui – 11,62 kv.m kambariu, o patalpos – koridorius, vonia, sandėliukas, tualetas ir virtuvė – paliktini bendram naudojimui. Ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 2255 litus už buto pagerinimą laikė pagrįstu atsakovui pripažinus ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji savo lėšomis pakeitė buto langus, įstatė šarvo duris ir tam buvo paėmusi paskolą, bei sutikus sumokėti ieškovės pašomą sumą. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1061,27Lt skolą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1d., iki 2012 m. balandžio 1d., 1680,80 Lt skolą už šilumos tiekimą nuo 2002m. balandžio 1d., iki 2011m. spalio 20d., teismas atsižvelgė į tai, kad šalys, nutraukusios santuoką, nuo 1997 metų gyvena bute, ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog atsakovas tokį ilgą laiko tarpą, gyvendamas tame pačiame bute, neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas duodavo pinigų mokesčiams, šeimai (civ. bylos Nr.2-310-266/2011, b.l. 36). Aplinkybę, jog atsakovas prisidėjo prie mokesčių mokėjimo patvirtina byloje pateikti atsakovo pinigų mokėjimo dokumentai, kuriuos jis pradėjo rinkti prasidėjus teisminiams ginčams (b.l. 54,55,61,62,91-94). Pripažino, kad nors už 10 metų laikotarpį atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, jog skyrė pinigų mokesčiams, tai nepaneigia, jog jis neprisidėjo prie buto išlaikymo. Laikė mažai tikėtina, jog ieškovė viena išlaikė butą nuo pat 1997 metų ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Atsakovo priešieškinį visiškai patenkinus iš ieškovės atsakovui priteistos jo turėtos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 46) (CPK 93 str.). Ieškovės ieškinį patenkinus 63,83 %, iš atsakovo valstybei priteistos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 278,29 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui realią piniginę kompensaciją, o apeliantei - ginčo butą arba bylą perduoti bylą nagrinėti pirmai instancijai iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai motyvuodamas, kad ieškovės investiciniai čekiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9, „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 4 p.). Aplinkybę, kad prie apeliantės buto pirkimo prisidėjo jos tėvai, patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau jų teismas nevertino, buvo šališkas, teismui pakako vien atsakovo paaiškinimo tvirtinant, kad prie buto įsigijimo prisidėjo jo tėvai. Dalijant turtą galima nukrypti nuo lygių dalių principo, jei iš sutuoktinių giminaičiai prisideda įgyjant santuokinį turtą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-538/2006). Teismas padalino ginčo nekilnojamąjį turtą neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas yra nedalus, buto kambariai yra neįzoliuoti, kad nebūtų bendro naudojimo patalpų, neįvertino, kaip šalys realiai galės naudotis joms paskirtomis patalpomis, atlikti bendrų patalpų priežiūrą, neatsižvelgė į patalpų išdėstymą (CK 4.81 str. 1 d.), atsakovas iki ieškovės kreipimo dėl iškeldinimo jokių mokesčių už komunalinius patarnavimus nemokėjo ir jokių įrodymų teismui nepateikė, neįvertino ginčo šalių santykių tiek tarp buvusių sutuoktinių, tiek tarp jų vaikų, aplinkybės, kad asmeninėmis lėšomis prie buto įsigijimo prisidėjo giminaičiai ir ieškovė asmeninėmis lėšomis (investiciniais čekiais). Teismas dalomo nekilnojamojo turto nepripažino asmenine kiekvienos šalies nuosavybe, o padalijo kiekvienai šaliai po 1/2 buto, nurodydamas, kad šalies dalis yra 53,74 kv.m. bendro ploto, kas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, t.y. turėtų kiekvienai šaliai tekti po 26,87 kv.m. bendro ploto. Dėl rūsio patalpos naudojimo ar priteisimo vienai iš šalių, pirmos instancijos teismas nepasisakė visai. Teismas nepagrįstai liudytojų Ž. G. ir V. G. vertino kritiškai, kadangi artimieji ir šeimos nariai geriausiai žino visas šeimoje esamas negatyvias aplinkybes. Mano, kad šiuo atveju turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002, kt). Teismas, nustatydamas buto rinkos vertę, nevertino, kad buto vertinimo metu, apeliantė iš savo asmeninių lėšų ir imdama kreditą, pagerino butą, sudėjo paketinius langus, šarvo duris, atliko remontą, prie ko atsakovas pinigais neprisidėjo, todėl nepagrįstai turto verte pripažino 44000 Lt, o ne 40000 Lt. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., 5 d. nepasisakydamas dėl visų ieškovės keliamų ieškinio reikalavimų, būtent, dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už komunalinius patarnavimus, šilumos energiją. Ieškovės paaiškinimus teismas vertino klaidingai, nes ieškovė tvirtino, kad už komunalinius patarnavimus atsakovas pradėjo mokėti ieškovei tik jai pateikus ieškinį atsakovui, ko atsakovas nedarė iki to laiko. Kad atsakovas prisidėjo prie buto išlaikymo, jis jokių įrodymų nepateikė, išskyrus tai, kad jis ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl prisidėti prie buto išlaikymo jis negalėjo, nes neturėjo lėšų. Atsakovas pradėjo mokėti už komunalinius patarnavimus ir šilumos energiją tik nuo 2011 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys butą įsigijo bendrai, santuokoje, bendromis lėšomis ir jų dalys yra lygios. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos tėvai jai asmeniškai būtų padėję įsigyti butą. Priešingai, būtent atsakovo tėvai asmeniškai davė 500 JAV dolerių, perkant butą, su kuo ieškovės sutiko, nagrinėjant civilinę bylą dėl iškeldinimo. Apeliantės pateiktoje taupomosios knygelės kopijoje nedetalizuojama, kur buvo panaudoti investiciniai čekiai, kad mokėjimams už butą. Nukrypti nuo lygių dalių principo nėra jokio pagrindo. Ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad atsakovas elgiasi netinkamai, ją įžeidinėja. Mano, kad šis ieškinys inicijuotas siekiant, kad pilnametė dukra Ž. G. turėtų atskirą kambarį. Teismas teisingai įvertino, kad liudytojos Ž. G. ir ieškovės sesuo V. G. yra artimos ieškovei ir duodamos parodymus yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jos gali meluoti ir liudyti ieškovės naudai. Po santuokos nutraukimo šalys kartu gyvena 15 metų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jų santykiai itin konfliktiški, byloje nebuvo pateikta duomenų iš policijos, jog atsakovas girtauja ir smurtauja. Priešingai, ieškovė pati nurodė, kad jis jau keletas metų alkoholio nebevartoja. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-476/2002 ir 2006-10-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Padalijus butą natūra nebuvo pažeistas neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimo principas, kadangi šalys po santuokos nutraukimo gyvena 15 metų tame pačiame bute, yra visos galimybės toliau gyventi, sėkmingai butą naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant vienam kito teisių ir interesų. Ieškovės motyvas, kad buto kambariai nėra izoliuoti ir todėl butas yra nedalus, nepagrįstas, kadangi butas yra dviejų kambarių (kurie atskirti), neskaitant virtuvės, bei kitų patalpų, kurias teismas nustatė kaip bendrai naudotinas. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, atsakovas kito būsto neturi, jam būtinai reikalingas gyvenamasis plotas. Ieškovė realiai negalėtų sumokėti atsakovui apie 22000 Lt kompensacijos (apie 20 000 Lt atmetus pagerinimų dalį), nes santaupų, nekilnojamojo turto ji neturi, dirba valytoja pusę etato, jos atlyginimas minimalus, abejotina, ar ji gautų paskolą iš banko. Sprendimas dėl kompensacijos priteisimo realiai nebus vykdomas, o tada butas gali būti areštuotas ir parduotas iš varžytinių, tuo būdu pabloginant ir pačios ieškovės padėtį. Esant tokiai situacijai galimas padalinimas tik natūra , o ne priteisiant piniginę kompensaciją. Sprendime teismas pasisakė ir dėl mokesčių už šiluminę energiją bei komunalinius patarnavimus, todėl ieškovės teiginys, kad šiuo klausimu nebuvo pasisakyta ir tokiu būdu neišspręsti visi ieškinio reikalavimai, neteisingas. Atsakovas butą padėdavo išlaikyti, padengdavo dalį ieškovės turėtų buto išlaikymo išlaidų. Tą faktą ji pripažino nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo, kas užfiksuotos teismo posėdžio protokole (civ. bylos Nr.2-310-266/2011). Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo. Nurodo, kad jis nuo 1995 m. buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo išmokas, 2000-2002 m. buvo neįgalus, gaudavo invalidumo pensiją, nuo 2004 m. dirba UAB „Anrestas“. Teismas nepasisakė dėl buto rūsio patalpų padalinimo ir naudojimosi rūsiu, nes nebuvo pareikštas reikalavimas nei ieškinyje, nei priešieškinyje padalinti rūsį ir nustatyti naudojimosi tvarką, taip pat šį klausimą galėtų išspręsti ir apeliacinės instancijos teismas, t.y. padalinti rūsį kaip ir butą lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovei ir atsakovui ir nustatyti, kad rūsys yra bendro naudojimo. Prašydama priimti naują sprendimą priteisiant atsakovui realią kompensaciją ieškovė nenurodė, kokia konkreti pinigų suma turėtų būti priteista.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, papildant sprendimą rūsio padalijimu(CPK 326 str. 1 d.1p).
Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas 1992 m. spalio 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, privatizavo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Buto bendra kaina buvo 123697 rubliai, butas parduotas už 74218 rub., iš kurių sumokėta 4526 rub. per taupomąjį banką, taip pat valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 52935 rub. nurašant nuo L. G. sąskaitos. Likusius 16757 rub. pirkėja įsipareigojo sumokėti per 4 metus su 4 proc. palūkanomis (b.l. 10, 11). Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento - jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir pripažino, kad investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003). Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civiline bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“, kuris yra tik metodinė medžiaga, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pripažintinas nepagrįstu. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d. asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe yra sutuoktinio iki santuokos sudarymo priklausęs turtas, santuokos metu kaip dovana gautas turtas, santuokos metu jo paveldėtas turtas. Byloje nustatyta, kad pagal 1992-05-22 valstybės vienkartinių išmokų perleidimo sutartį A. S. dukrai L. G. perleido vienkartinę išmoką 18000 rublių bei jai priklausančią pinigų kvotą 10000 rublių (b.l. 12). Atsižvelgiant į tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta po 5 mėnesių, į tai, kad sutinkamai su valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d., valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) turėjo tikslinę paskirtį ir buvo skirti tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti, o pagal LR butų privatizavimo įstatymo 9 str. 1 dalį už perkamą gyvenamąjį namą, butą buvo atsiskaitoma Lietuvoje galiojančiais pinigais, valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis (2-oje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad 80% buto vertės galėjo būti sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), bei tikslinėmis kompensacijomis), labiau tikėtina, kad ieškovei asmenine nuosavybe priklausančios vienkartinės išmokos 18000 rublių sumai buvo panaudotos perkant šalių butą. Vadovaujantis 1991 m. vasario 28 d. LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 str. numatyta, kad kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę įsigyti privatizuojamą valstybinį turtą, buvo leidžiama panaudoti privatizavimo objektų įsigijimui pinigus (rublius), kurių kvotas nustatė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ ir šią teisę asmuo galėjo perduoti tik savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mama A. S. dukrai perleido ir jai priklausančią pinigų kvotą 10000 rublių, tikėtina, kad ši pinigų kvota buvo dalinai panaudota privatizavimo objekto – buto - įsigijimui sumokant 4526 rub. Pripažintina, kad buto įsigijimui iš asmeninio ieškovės turto buvo panaudota viso 22526 rub., kas sudarė 30 proc. už butą mokėtinos sumos. Atmestini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vien tik iš atsakovo paaiškinimo pripažino, kad jo tėvai buto įsigijimui skyrė 500 JAV dolerių, kadangi pati ieškovė nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo 2011-04-13 teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvenant santuokoje atsakovo motina butui pirkti davė 500 dolerių (civilinė byla Nr. 2-310-266/2011, b.l. 36), šią aplinkybę ji nurodo ir savo ieškinyje, pareikštame 2011-11-09, patikslindama, kad pagal tuometinį valiutos kursą atsakovo tėvų duota suma atitiko 2000 Lt (b.l. 3). Vadovaujantis CPK 182 str. 5 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Įvertinus tai, kad rubliai buvo pakeisti bendraisiais talonais santykiu 1:1, vėliau talonai buvo keičiami į litus santykiu 100:1, atsižvelgus į rublio, bendrųjų talonų infliaciją, pripažintina, kad atsakovo tėvų duotos sumos indėlis privatizuojant butą buvo ženklus. Laikant, kad atsakovo tėvų dovanoti pinigai buvo atsakovo asmeninė nuosavybė, pinigai panaudoti buto privatizavimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo asmeniniu turtu prisidėjo kuriant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, abiejų indėlis privatizuojant butą buvo panašaus dydžio.
Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006). Svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinio giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (jau minėtoje kolegijos nutartyje); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-126/2006); kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-226/2005). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra byloje jokių rimtų priežasčių, dėl kurių dalinant tarp buvusių sutuoktinių turtą būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, jų sveikatos būklė yra gera. Kai jau minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo asmeniniu turtu prisidėjo kuriant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, abiejų indėlis privatizuojant butą buvo panašaus dydžio, todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad jai perkant butą panaudojus savo investicinius čekius ir dalį motinos investicinių čekių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Byloje nenustačius svarbių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino šalių butą buvusiems sutuoktiniams po lygiai.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008;2009 gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginį, kad ginčo turtas yra nedalus paneigia prie bylos pridėta Buto techninės apskaitos byla(inv.Nr.34/2496). Iš jos matyti, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, kambariai nepereinami.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuo santuokos nutraukimo 1997 m. iki šiol buvę sutuoktiniai gyvena bute, naudojasi visu butu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas girtavo, šeimoje smurtavo ar panašiai, kaip tik pati ieškovė nurodo, kad jis nebegeria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų: šalių dukros Ž. G. ir ieškovės sesers V. G. parodymais, nes jos artimos ieškovei ir duodamos parodymus yra suinteresuotos bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra Ž. G. pilnametė, tačiau gyvena kartu su tėvais ir ji galimai yra suinteresuota likti gyventi atskirame kambaryje, o ne su mama. Liudytoja V. G. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su dabartiniu šalių gyvenimu, jų santykiais. Todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog buvę sutuoktiniai negali buto bendrai valdyti ir naudoti dėl konfliktinių santykių, nesugyvenamo atsakovo charakterio(CPK 178 str.). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas dalindamas butą natūra įvertino abiejų šalių turtinę padėtį. Taip nurodė, kad atsakovas kito būsto neturi ir todėl jam reikalingas gyvenamasis plotas. Ieškovė kito nekilnojamojo turto taip pat neturi, dirba valytoja, jos atlyginimas minimalus, kaip ieškovė nurodė teismui , kompensacijos išmokėjimui ji bandytų gauti paskolą iš banko. Pažymėtina, jog turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad priteisus butą ieškovei, o atsakovui kompensaciją, kaip to pageidauja ieškovė, ji(ieškovė) būtų pajėgi įvykdyti tokį teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji dėl sunkios turtinės padėties 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad ieškovei piniginės kompensacijos sumokėjimas buvusiam sutuoktiniui kaip tik gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalės to padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai butą padalino natūra.
Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, į faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas CK 4.81 str. 1 dalis numato buto bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesant galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, galima skirti jam naudotis atskirą izoliuotą patalpą, mažesnę negu jam tenkanti idealioji dalis nuosavybėje. Nagrinėjamoje byloje butas padalintas lygiomis dalimis, ieškovei paliktas naudojimui didesnis – 16,44 kv.m. kambarys, atsakovui – 11,62 kv. m. kambarys, likusiomis buto patalpomis šalys naudosis bendrai. Butą padalinti nenukrypstant nuo šalių idealiųjų dalių nuosavybėje neįmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės interesai nustačius tokią naudojimosi butu tvarką nenukentės, priešingai, ji galės naudotis didesniu kambariu nei atsakovas, taip pat bendro naudojimo patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turto verte pripažino 44000 Lt, o ne 40000 Lt, nes neįvertino to, jog ji iš savo asmeninių lėšų ir gauto kredito pagerino butą: sudėjo paketinius langus, šarvo duris, atliko remontą, prie ko atsakovas pinigais neprisidėjo. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė pagerino buto būklę ir dėl to jai iš atsakovo priteista pusė turto pagerinimo išlaidų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2012-02-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog vidutinė šalių buto rinkos vertė yra 42200 Lt (b.l. 66). Atsakovo užsakymu buvo atliktas šio buto individualus vertinimas, jo metu nustatyta būtent šalių buto vertė vertinimo dienai (2012-04-23). Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių kitų įrodymų dėl buto vertės. Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje sutiko, kad buto vertė yra 44000 Lt, nurodė, kad jai priklauso turto už 33 000 Lt, o atsakovui - už 11000 Lt (b.l. 103). Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šalių buto verte laikė 44000 Lt.
Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 1061,27 Lt skolą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2002m. balandžio 1d., iki 2012m. balandžio 1d., 1680,80 Lt skolą už šilumos tiekimą nuo 2002m. balandžio 1d., iki 2011m. spalio 20d.. Teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir dėl jo išsamiai pasisakė motyvuojamojoje dalyje. Apeliantė sprendime nurodytų argumentų neanalizuoja, dėl jų nepasisako. Nurodo, kad atsakovas pradėjo mokėti už komunalinius patarnavimus ir šilumos energiją tik nuo 2011 m. birželio 1 d., iki to laiko neprisidėjo prie buto išlaikymo, jis ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, prisidėti prie buto išlaikymo jis negalėjo. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vadovaujantis CPK 182 str. 2p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimu pripažinta, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo, neįrodė, nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas visada duodavo ieškovei pinigų mokesčiams (civ. bylos Nr.2-310-266/2011, b.l. 41). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys, nutraukusios santuoką, nuo 1997 metų gyvena bute, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas tokį ilgą laiko tarpą, gyvendamas tame pačiame bute, neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, pati ieškovė nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas duodavo pinigų mokesčiams, šeimai (civ. bylos Nr.2-310-266/2011, b.l. 36) bei laikė mažai tikėtina, jog ieškovė viena išlaikė butą nuo pat 1997 metų ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantės teiginys, kad atsakovas negaudavo pajamų ir negalėjo mokėti mokesčių, nepagrįstas, kadangi iš atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. G. skirtingais laikotarpiais gaudavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją, bedarbio pašalpą, taip pat dirbo UAB „Anrestas“ pagal terminuotas darbo sutartis, nuo 2010-11-04 dirba nuolatinai (b.l. 141-146), iš duomenų apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą matyti, kad atsakovas 2003, 2004 m. dirbo viešuosius darbus, už ką jam buvo mokamas darbo užmokestis (b.l. 52-53). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rūsio patalpos priteisimo, nors ieškovė ieškinyje prašė padalinti butą su rūsiu. Kaip nurodyta skundžiamajame sprendime, šalys privatizavo butą su rūsiu. Sprendimu butas padalytas natūra lygiomis dalimis(po ½), nustatyta butu naudojimosi tvarka. Taip bendram naudojimui paskirta koridorius, vonia, sandėliukas, tualetas. Įvertinus šias aplinkybes, į tai, kad rūsys reikalingas tiek ieškovei, tiek atsakovui, išspręstina konkrečios butui tarnaujančios patalpos - rūsio – naudojimosi tvarka, nurodant, kad rūsio patalpa(R-4, 7,30 kv.m) šalims priklauso lygiomis dalimis ir paliktina naudotis bendrai.
Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinėje instancijoje apeliantei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo patyrė 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš esmės netenkinus apeliantės skundo, šios išlaidos iš jos priteistinos atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismą 2012 m. birželio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą papildant, kad rūsio patalpa, plane pažymėta R-4, 7,30 kv.m ploto, šalims priteisiama natūra po ½ dalį, paskiriant ja naudotis bendrai.
Priteisti iš Laimos G. S. G. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.