- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2-84-266/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00978-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- S. G.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl turto padalijimo, turto pagerinimo nuostolių atlyginimo ir skolos už patarnavimus priteisimo ir atsakovo S. G. priešieškinį dėl turto padalijimo, ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. G. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui S. G. kreipėsi į teismą ir prašė padalinti santuokoje įsigytą turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino , jog su atsakovu buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta 1997m. rugpjūčio 25d, tačiau iki šiol gyvena kartu viename bute, kurį įsigijo santuokoje. Nutraukiant santuoką, turto nepasidalijo . Pastaruoju metu jų santykiai labai pablogėjo, atsakovui niekas neįtinka, jis neprisideda prie buto remonto, nemokėjo mokesčių. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu pilnametės. Viena mokosi ir gyvena Vilniuje, o antra gyvena su jais. Jos su atsakovu nesutaria. Dėl atsakovo elgesio dukra iš Vilniaus negali atvykti į namus . 1992 metais įsigijo butą už 74218,00 rublius, iš kurių - 57461,00 rublių buvo vienkartinėmis išmokomis ( investiciniais čekiais), nurašant nuo jos asmeninės sąskaitos . Likusią pinigų sumą 16757 rublius jis išmokėjo per 4 metus su 4 procentų palūkanomis. Pinigus į jos sąskaitą, sumokant pradinį įnašą , pervedė jos motina . Atsakovas neprisidėjo prie buto pirkimo , todėl jai priklauso didesnė dalis buto. Kadangi butas įvertintas 44000 litai, tai jai priklauso turto už 33 000 litus, o atsakovui už 11000 litų. Be to, ji butą pagerino- įdėjo plastikinius langus, šarvo duris , todėl prašė priteisti pusė sumos už buto pagerinimą . Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo trečdalį sumokėtų mokesčių už šilumos tiekimą, už elektrą ir už dujas, vandenį, nes atsakovas, gyvendamas bute nemokėjo šių mokesčių. Prašė butą priteisti natūra, nes dėl blogo atsakovo charakterio, jo užgauliojimų jai ir dukrai , padalinus butą natūra, nebus galimybių ramiai gyventi. Taip pat prašė priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Pateikė priešieškinį ir prašė santuokoje įsigytą butą padalinti natūra, po ½ dalį kiekvienam. Jam palikti naudotis mažesniu kambariu 11,62 kv .m. , o ieškovei kambariu 16,44 kv. m., o bendrai naudotis palikti koridorių, vonios kambarį, sandėliuką, tualetą, virtuvę. Paaiškino, jog santuokos metu įsigijo butą. Buto įsigijimui jo tėvai davė 500 dolerių , bei 35 000 investicinių čekių, tačiau jis neturi rašytinių įrodymų ir negali to įrodyti. Gyvendami kartu butą įrengė, pirko baldus. 1997 metais ieškovės iniciatyva santuoka buvo nutraukta. Jis nedalyvavo teismo posėdyje ir apie teismo priimtą sprendimą sužinojo po pusės metų. Nutraukus santuoką kartu gyveno kaip šeima. Jis dirbo, duodavo ieškovei pinigų mokesčiams sumokėti. Paskutiniu momentu ieškovė iš jo pinigų mokesčiams nebeimdavo, tai jis juos pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Apie 5 metus nebevartoja alkoholio, dirba . Paskutiniu metu ieškovė ir jų dukra, kuri gyvena kartu, užsigeidė jį iškelti iš buto , todėl išsigalvojo, jog jis nesugyvenamo charakterio, jog priekabus. Mano, jog nėra jokio pagrindo padalinti butą nelygiomis dalimis. Sutiktų gauti iš ieškovės piniginę kompensaciją už jam priklausančio buto dalį- 22000 litų. Sutinka, jog ieškovės lėšomis buvo pakeisti langai, durys, todėl atmetus išlaidas langų ir durų pakeitimui, sutiktų gauti iš atsakovės piniginę kompensaciją 17000 litų už jam priklausančią buto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog šalys susituokė 1984m. rugpjūčio 25d. Santuokoje gimė dvi dukros, kurios šiuo metu pilnametės . 1992m. spalio 19d., pagal LR privatizavimo įstatymą, šalys nusipirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1997m. rugpjūčio 25d., santuoka tarp šalių nutraukta. (b.l.7,8-9) Nutraukiant santuoką, sutuoktiniai santuokoje įsigyto turto nesidalino. Po santuokos nutraukimo abu liko gyventi santuokos metu įsigytame bute ir gyvena iki šiol. 2011m.vasario 19d., ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė atsakovą iš jos buto iškeldinti. Teismas netenkino jos ieškinio, nurodydamas, jog butas įsigytas santuokos metu ir nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą iškeldinti iš jam priklausančio buto dalies. Tuomet ieškovė vėl su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo padalinti santuokoje įsigytą butą, jai priteisiant butą natūra, o atsakovui sutiko mokėti piniginę kompensaciją. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį ir prašo dalinti butą abiems lygiomis dalimis, jam paliekant naudotis mažesniu kambariu, o ieškovei palikti naudotis didesniu kambariu.
Kaip nustatyta buvę sutuoktiniai santuokoje įsigijo 1992m. spalio 19d. dviejų kambarių butą 53,74 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu. Butą įsigijo pagal LR privatizavimo įstatymą . Buto įsigijimui buvo panaudoti investiciniai čekiai. Atlikus ginčo buto įvertinimą buvo nustatyta, jog šiuo metu buto vertė yra 44000 litai, todėl laikytina, jog buvę sutuoktiniai santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto už 44 000 litus. LR CK3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo , yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė . Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą , nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ar asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą. Spręsdamas dėl sutuoktinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į buvusių sutuoktinių pageidavimus. Jei sutuoktiniai nesutaria , tuomet teismas turi atsižvelgti į ir įvertinti svarbias aplinkybes, numatytas LR civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3. 127 straipsnio 3 dalyje ir į visas byloje nustatytas aplinkybes. Buvę sutuoktiniai nesutaria dėl santuokoje įsigyto buto pasidalijimo. Ieškovė prašo padalinti butą ne lygiomis dalimis. Jai prašo paskirti ¾ dalis buto, o atsakovui ¼ buto. Tokį savo prašymą grindžia tuo, jog jos įnašas įsigyjant butą yra žymiai didesnis. Ji už buto įsigijimą sumokėjo investiciniais čekiais, dalį čekių pervedė jos motina . Be to, ji savo lėšomis butą remontavo- keitė langus ir duris, todėl dalinant butą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė prašė butą natūra paskirti jai, o ji sutiko atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam paskirtą ¼ dalį buto- 11 000 litų, nes dėl atsakovo elgesio jie negalės kartu gyventi viename bute. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais. Mano, jog nėra jokio pagrindo nėra priteisti ieškovei didesnę buto dalį. Nurodė, jog įsigyjant butą jo tėvai jiems davė 500 dolerių , kartu pirko butą, kartu pirko baldus ir kita, todėl turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis, jam priteisiant ½ buto ir paskiriant naudotis mažesnius kambariu. Po santuokos nutraukimo ilgus metus gyveno kartu bute, todėl ir pasidalinus butą galės toliau kartu gyventi. Sąlygos , kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos LR Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių , kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo(nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis) sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingoms ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, visas byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog nėra byloje jokių rimtų priežasčių dėl kurių teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą, galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, jų sveikatos būklė yra gera. Ieškovės motyvas, jog perkant butą ji panaudojo savo investicinius čekius ir dalį motinos investicinių čekių(b. l. 10-11,12,16) negali būti vertinamas kaip priežastis, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Butas buvo privatizuotas šeimos reikmėms. Iš bylos medžiagos matyti, jog buto privatizavimui buvo panaudoti ieškovės investiciniai čekiai . (b.l. 10-11) Byloje yra 1992-05-22 valstybės vienkartinių išmokų perleidimo sutartis, iš kurios matyti, jog A. S. dukrai L. G. perleidžia vienkartinę išmoką 18000 rublių bei jai priklausančią pinigų kvotą 10000 rublių . (b.l. 12) Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog tiek darbo užmokestis, tiek pensija , tiek ir investiciniai čekiai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl daiktas , įsigytas už šias lėšas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. ( LAT 2002-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-311/2002) Ta aplinkybė, jog , ieškovės teigimu, privatizuojant ginčo butą buvo panaudoti ir ieškovės motinos investiciniai čekiai, teisinės reikšmės neturi , nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių , kad ieškovės motina investicinius čekius perleido būtent ieškovei , o ne šeimai. Aplinkybė, jog ginčo butas buvo įsigytas iš bendrų šeimos lėšų, jog buvo panaudoti investiciniai čekiai ir atsakovo tėvų duoti 500 JAV dolerių, buvo nustatyta ir nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalys santuokoje gyveno nuo 1984 metų iki 1997 metų , tvarkė bendrą ūkį, santuokoje užaugino du pilnamečius vaikus , tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbo . Byloje nėra nustatytų aplinkybių dėl šalių turtinių ar kitokių nesutarimų, todėl negalima laikyti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos didesnio įnašo į bendrą sutuoktinių nuosavybę galima laikyti aplinkybe, leidžiančią nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl santuokoje įsigytas butas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis .
LR CK 3. 127 str.3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalinti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (turto nedalumas) tiek subjektyvios( itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo dviejų kambarių butą , 53,74 kv.m. bendro ploto , esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, t.y. nuo 1997 metų iki šiol buvę sutuoktiniai gyvena šiame bute. Jie turi dvi suaugusias dukras . Viena jų Ž. G. gyvena su jais. Abu naudojasi visu butu. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas. Kai tenka dalinti didesnį butą, tai paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir tokiu atveju butas natūra vienam iš sutuoktinių priteisiamas tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus , itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius. Ieškovė prašė butą jai priteisti natūra, nes dėl nesugyvenamo atsakovo charakterio ji negalės toliau su juo gyventi . Tokiam argumentui ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos- šalių dukra Ž. G. ir ieškovė sesuo V. G.. Jos tvirtino, jog atsakovas nesirūpino butu, nesirūpino šeima, girtavo, o paskutiniu metu ištisai priekaištauja , todėl būtų gerai, jog jis paliktų butą ieškovei. Teismas šių liudytojų parodymais nesiremia priimdamas teismo sprendimą, nes jos yra artimos ieškovei ir duodamos parodymus yra suinteresuotos bylos baigtimi. Kitokių byloje objektyvių įrodymų dėl nesugyvenamo atsakovo charakterio, ieškovė nepateikė. Pažymėtina, tai, jog šalys po santuokos nutraukimo kartu gyvena 15 metų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šalių santykiai itin konfliktiški. Byloje nebuvo pateikta duomenų iš policijos, jog atsakovas girtavo, jog šeimoje smurtavo ar panašiai, todėl nepasitvirtino ieškovės argumentas, jog dėl nesugyvenamo charakterio atsakovas negalėtų gyventi viename bute su ieškove. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Atsakovas kito būsto neturi, todėl , kaip ir ieškovei reikalingas gyvenamasis plotas. Ieškovė, prašydama butą natūra priteisti jai, nurodė, jog ji sumokės jam piniginę kompensaciją. Tačiau, nustatyta, jog ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi, dirba valytoja, jos atlyginimas minimalus, kompensacijos išmokėjimui ji bandytų gauti paskolą iš banko. Pažymėtina, jog parenkant turto padalijimo būdą, ypač, kai jis nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymas. Ieškovė teismui teigdama, jog sumokėtų atsakovui piniginę kompensaciją , neįrodė, jog toks jos ketinimas bus realiai įvykdytas. Teismas nesurinko jokių įrodymų, jog ginčo butas būtų padalintas kitaip, o ne natūra, priteisiant kiekvienam po ½ buto dalies. Todėl butas dalintinas natūra priteistinas ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto . Nustatytina butu naudojimosi tvarka- ieškovei paliktina naudotis 16.44 kv.m. kambariu, atsakovui – 11,62 kv.m kambariu, o patalpos – koridorius, vonia, sandėliukas , tualetas ir virtuvė – paliktini bendram naudojimui. Teismas, dalindamas sutuoktinį turtą , atsižvelgė į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 2255 litus už buto pagerinimą . Ieškovė nurodė, jog ji savo lėšomis pakeitė buto langus, įstatė šarvo duris ir tam buvo paėmusi paskolą. Atsakovas pripažino šias aplinkybes, paaiškino, jog ieškovė nepriėmė jo siūlytų pinigų langų ir durų pakeitimui , todėl dabar jis sutinka sumokėti ieškovės pašomą sumą. Šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas ir priteistina iš atsakovo ieškovei 2555 litų nuostolių už buto pagerinimą.
Dėl reikalavimo priteisti skolą už komunalines paslaugas, šilumos tiekimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2002m. balandžio 1d., iki 2011m. spalio 20d., 1680,80 Lt už patiektą į butą šilumą ir skolą už komunalinius patarnavimus ( šaltą vandenį, dujas, elektrą) už laikotarpį nuo 2002m. balandžio 1d., iki 2012m. balandžio 1d., - 1061,27Lt, teigdama, jog atsakovas neprisidėjo prie šių mokesčių mokėjimo. Atsakovas šioje dalyje ieškovės ieškinio nepripažino. Paaiškino, jog visą laiką gyvenant bute jis ieškovei duodavo pinigų mokesčiams sumokėti, tik paskutiniu metu, kai ji kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, ji atsisakė iš jo priimti pinigus. Tuomet jis pinigus jai persiųsdavo paštu arba į jos sąskaitą. Nustatyta, jog buvę sutuoktiniai nutraukę santuoką nuo 1997 metų gyvena bute , mokesčiai buvo mokami ieškovės vardu. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo dalį skolos už sumokėtus mokesčius, teismui nepateikė jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog atsakovas tokį ilgą laiko tarpą, gyvendamas tame pačiame bute , neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas duodavo pinigų mokesčiams , šeimai. (prijungtos civ. bylos Nr.2-310-266/2011, b.l. 36 ) Nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovė tokias aplinkybes neigė, nors abu kartus teismui paaiškinimus davė būdama prisiekusi sakyti tiesą. Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo. Aplinkybę, jog atsakovas prisidėjo prie mokesčių mokėjimo patvirtina byloje pateikti atsakovo pinigų mokėjimo dokumentais, kuriuos jis pradėjo rinkti prasidėjus teisminiams ginčams. (b.l. 54,55,61,62,91-94) Už visą laikotarpį - 10 metų, atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, jog skyrė pinigų mokesčiams, tačiau tai nepaneigia , jog jis neprisidėjo prie buto išlaikymo. Mažai tikėtina, jog ieškovė viena išlaikė butą nuo pat 1997 metų ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo , todėl neįrodžius , jog atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas .
Ieškovei buvo suteikta antrinės teisinė pagalba. Atsakovo priešieškinys yra visiškai patenkintas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti- 500 litų. (b.l. 46) ( CPK 93 str.) Ieškovės ieškinys patenkintas 63,83 %. ( 24255 x 100 : 37997,07= 63.83%) Ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 436 litai (b.l. 40) , todėl iš atsakovo valstybei priteistinos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai - 278.29 litai . ( 436Ltx 63,83 % : 100 = 278,29Lt )
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str,-
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.
Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip:
- ieškovei L. G. natūra priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto, 53,74 kv.m. bendro ploto , unikalus numeris 3499-2002-4015:0006, esančio (duomenys neskelbtini) 22000 litų vertės
- atsakovui S. G. natūra priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto, 53,74 kv.m. bendro ploto , unikalus numeris 3499-2002-4015:0006, esančio (duomenys neskelbtini) 22000 litų vertės .
Ieškovei palikti naudotis 16,44 kv. m. kambariu, plane pažymėtu 4-7. Atsakovui palikti naudotis 11,62 kv.m kambariu, pažymėtu plane 4-6. Bendrai palikti naudotis – 10,16 kv.m. koridoriumi, pažymėtu plane 4-1, 2,61 kv.m vonios kambariu, pažymėtu plane 4-2, 2,07 kv.m. sandėliuku, pažymėtu plane 4-3, 1,44 kv. m. tualetu, pažymėtu plane 4-4, 9,40 kv.m. virtuve, pažymėta plane 4-5.
Priteisti iš L. G. iš S. G. 2255( du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis ) litus už buto pagerinimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. G. S. G. 500 ( penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš S. G. į valstybės biudžetą 278,29 litus ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. ( sąskaita Nr.2LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.