- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2-310-266/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00183-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Darius Karvelis
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl iškeldinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. G. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo atsakovą S. G. iškeldinti iš jai nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė paaiškino, jog atsakovas, buvęs sutuoktinis. Santuoka nutraukta 1997m. rugpjūčio 25d. teismo sprendimu. Santuokoje jiedu įsigijo butą , kur dabar gyvena. Santuokos nutraukimo metu turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Po santuokos nutraukimo atsakovas ir toliau liko gyventi kartu bute ir taip gyvena iki šiol. Ji asmeninės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), nes Registrų centro duomenimis butas registruotas jos vienos vardu ir tai yra jos asmeninė nuosavybė. Butą įsigijo už čekius, mokėjo grynais, atsakovo motina davė 500 dolerių. Šiuo metu nori atsakovą iškeldinti dėl jo blogo elgesio, jis neprisideda prie buto išlaikymo ir yra įsitikinusi, jog butas tai jos asmeninė nuosavybė. Taip pat prašė priteisti turėtas jos bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė CK 4.262str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Valstybės registro įstatymo nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. ieškinį pripažino. Paaiškino, jog su ieškove gyvendami santuokoje , kai abu dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) fabrike , kaip šeima gavo butą. Vėliau, kai vyko privatizavimas, jie butą privatizavo. Pirko už čekius ir mokėjo grynais. Jo motina tam skyrė 500 dolerių. Privatizuojant butas buvo registruotas vienos ieškovės vardu. Prieš keturiolika metų jam ieškovė pranešė, jog ji nutraukė santuoką su juo , kad reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Apie santuokos nutraukimą jam pranešė gerokai vėliau, kai buvo gautas teismo sprendimas. Jis apie teismo posėdį nežinojo ir jame nedalyvavo. Sprendimo neginčijo, nes ieškovė pasakė, jog gyvens kaip gyvenę ir taip gyveno iki šiol , kada jis gavo ieškinį dėl iškeldinimo. Visa laiką gyveno kaip šeima, jis jai duodavo pinigų buto išlaikymui. Tik , kai ji kreipėsi į teismą, tai iš jo pinigų mokesčiams neima. Jis nesutinka išsikelti ir iš jam priklausančio buto dalies . Prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga ieškovės, atsakovo , jų atstovų paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta, jog šalys buvę sutuoktiniai. Gyvendami santuokoje šalys 1992m. spalio 19d. , pagal Butų privatizavimo įstatymą , nusipirko dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini)ir šį butą viešėjame registre įregistravo ieškovės vardu . Jų santuoka nutraukta 1997m. rugpjūčio 25d., teismo sprendimu (b.l. 7-8) , tačiau šalys nesidalijo santuokoje įsigyto turto. Apie santuokos nutraukimą, atsakovas nežinojo, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė pripažino, jog atsakovas nežinojo apie teismo posėdį ir jame nedalyvavo, ir, kad ji jam sprendimą parodė žymiai vėliau . Po santuokos nutraukimo šalys liko toliau gyventi kaip šeima ir gyveno iki šiol. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo elgesio, dėl to, jog jis neprisideda prie buto išlaikymo ir laikydama, jog butas yra jos asmeninės nuosavybė, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo atsakovą iškeldinti iš jos buto. Atsakovas ieškinio nepripažįsta, nes butas įsigytas bendrai gyvenant santuokoje ir tai yra jų bendroji nuosavybė.
Kaip nustatyta, ieškovė reikalaudama atsakovą iškeldinti iš buto, teigia, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes jos vardu registruotas viešame registre. Sprendžiant šio buto teisinį statusą būtina vadovautis galiojančio Civilinio kodekso normomis. Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000m. Civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turtu pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to , ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo , ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, jog tiek Santuokos ir šeimos kodeksas, tiek ir 2000 m. Civilinis kodeksas analogiškai reglamentavo santuokoje įsigyto turto teisinį režimą. Minėtuose įstatymuose įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įsigyto turto teisinis režimas – turtas, įsigytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe . (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis ) Be to ,esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t.y., po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ) Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai. Tačiau tie ypatumai yra taikomi, kai turtas įsigytas galiojant 2000m. Civiliniam kodeksui . Iki 2000m. Civilinio kodekso įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis režimas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniam, jeigu jis įgytas susituokus. Šioje byloje nustatyta , jog šalys, būdamas santuokoje, butą įsigijo 1992 metais, t.y. iki 2000m CK įsigaliojimo, todėl butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo atsakovą iškeldinti iš jam priklausančio buto dalies. Ieškovė prašydama iškeldinti atsakovą, teigė, jog butas tai jos asmeninė nuosavybė, tačiau šiam teiginiui įrodymų nepateikė ir neprašė pripažinti buto jos asmenine nuosavybe. Buvo nustatyta, jog buvę sutuoktiniai butą įgijo pagal privatizavimo įstatymą, buto įgijimui panaudojo investicinius čekius ir grynus pinigus. Ieškovė pripažino, jog butą įgijo ir bendrų lėšų. Nutraukiant santuoką buto nepasidalino. Visiškai pasitvirtino, jog jų santuoka buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, atsakovas apie tai nežinojo. Po santuokos nutraukimo , šalys gyvena kartu kaip šeima. Ieškovė, teigdama, jog atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo, šio teiginio teismui neįrodė. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, jog jis visada duodavo ieškovei pinigų mokesčiams, tik ieškovei pasikreipus į teismą, ji jo pinigų atsisakė. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Ieškovė, prašydama iškeldinti atsakovą , nurodė dar vieną motyvą, tai jo elgesį, kad dėl jo elgesio ji nebegalinti kartu gyventi. Šiam teiginiui pagrįsti, ji prašė apklausti liudytojas. Posėdžio metu buvo apklaustos šalių dukra, ieškovės sesuo ir ieškovės sesers dukra, tačiau jos teismui nepateikė jokių svarbių atsakovo elgesio ypatumų, kad atsakovas yra nesugyvenamo charakterio . Be to, kaip matyti , šios liudytojos yra artimos ieškovei, todėl , duodamos parodymus, jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Buvo aiškiai matyti, jog šalių dukra yra nusiteikusi prieš atsakovą- tėvą. Atsakovas dirba, dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, ieškovė nėra iškvietusi pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio įstatyminio pagrindo atsakovą iškeldinti iš jam priklausančio buto dalies.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. nuostatomis iš ieškovės atsakovui priteistinos atstovavimo išlaidos .
Iš ieškovės į valstybės biudžetą neišieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos, nes ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant išlaidas 100 procentų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl iškeldinimo atmesti.
Priteisti S. G. iš L. G. 550 litų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.