Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEG Recycling“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio tekstas, leidžiantis tiesiog įtraukti papildomą veiklos vykdytoją į kitam ūkio subjektui išduotą TIPK leidimą, pažeidžia TIPK leidimo gavimo procedūrą atlikusio subjekto teises, kadangi taip sukuriama situacija, kai visos išlaidos tenka vienam subjektui, nors naudą gauna kitas ūkio subjektas, nepatyręs jokių kaštų. Mano, kad toks Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio taikymas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų nepaisymui. Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis nepagrįstai išplečia teisių perėmėjo sąvoką ir leidžia ją interpretuoti priešingai Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje įtvirtintiems tikslams. Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis leidžia „teisių perėmėjo“ sąvoką išplėsti iš esmės bet kokioms situacijoms. Tai įrodo ir sprendimo turinys. Agentūra sprendime nurodė, kad TIPK leidime veiklos vykdytojų sąrašas išplečiamas įtraukiant ir UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ tiek dėl atsakomybės pasidalijimo, tiek dėl teisių perėmimo, tačiau šiuo atveju joks pareiškėjos teisių perėmimas neįvyko – pareiškėja nėra nei likviduota, nei reorganizuota, nei pertvarkyta. Jokie pareiškėjos duomenys nėra pasikeitę. Nebuvo jokio pagrindo teigti, kad įvyko pareiškėjos teisių perėmimas. Tokia Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio aiškinimo praktika iš esmės išplečia šias Taisyklių nuostatas, o kartu reiškia ir tai, kad Taisyklės gali būti aiškinamos visiškai priešingai Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms.

Pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymas labai aiškiai ir konkrečiai detalizuoja, ką reiškia teisių perėmimas, todėl Aplinkos ministras Taisyklėse negalėjo nustatyti tokių nuostatų, kurios įstatymą aiškintų plečiamai, o ne adekvačiai jo tekstui. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės yra norminis teisės aktas ir tokio akto neatitikimą aukštesnės galios teisės aktui gali konstatuoti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėja prašo Teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio atitiktį Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams.

Mano, kad pareiškėja nepagrindė Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio prieštaravimo Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams, nėra.

Šio TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo instituto tikslas – atlikti formalius leidimo titulinio lapo tikslinimus, kai neegzistuoja TIPK leidimo keitimo, naikinimo pagrindai, kurie įtvirtinti Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje, t. y. kai nesikeičia įrenginio eksploatavimo sąlygos, nesikeičia teisės aktų reikalavimai ir pan., o tik tikslinami formalūs to paties veiklos vykdytojo duomenys, ar pasikeičia veiklos vykdytojas pilno teisių perėmimo (pvz., komercinių sandorių atvejais – įrenginys parduodamas, išnuomojamas ir pan.) ar dalinio teisių perėmimo atveju. Šiuo TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo institutu įgyvendintas Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 937, 19 punktas, pagal kurį „licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyta tik reikalavimų, susijusių su licencijų išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją (jeigu taikomas licencijų išdavimo modelis “G“), licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka, prireikus – licencijų patikslinimo, atliekamo pasikeitus formaliems licencijoje nurodytiems duomenims, pagrindai ir tvarka“. Šiuo aspektu teisėkūros procese yra pasisakę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento atstovai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Palaiko prašymą kreiptis į LVAT dėl Taisyklių prieštaravimo aukštesnės galio teisės aktams. Akcentuoja, kad UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ turėjo kreiptis į Agentūrą su prašymu išduoti jai naują TIPK leidimą. Pažymėjo, kad Agentūra ginčijamame sprendime netinkamai taiko Taisyklių 105 ir 105.1 punktus. Mano, kad negali būti TIPK leidimas išduotas dviem subjektams vienam mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiui. Taisyklės įgyvendina Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnį, todėl negali būti aiškinamos plečiamai. Agentūra netinkamai išsiaiškino ginčo faktines aplinkybes, t. y. kad UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ vienintelė eksploatuoja mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Pažymėjo, kad Agentūra prieš priimdama ginčijamą sprendimą bendradarbiavo su UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, tačiau su pareiškėja Agentūra nebendradarbiavo. Pareiškėja nebuvo išklausyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ pateiktą prašymą Agentūra 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą patikslinti (pakeisti) pareiškėjai 2015 m. gruodžio 23 d. suteiktą TIPK leidimą, leidime nurodytą veiklos vykdytoją iš pareiškėjos pakeičiant į UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2629-821/2018 atmetė pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-2657 panaikinimo.

Agentūra 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1) -A4-4559, vadovaudamasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, 89 punktu priėmė sprendimą pakeisti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio įrenginių, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., Marijampolėje, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-M.3-5/2015. TIPK leidimas pakeistas pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. (1.13) SD-637 ir atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (15.3)-AD5-11111 pateiktas pastabas, taip pat atsižvelgiant į Agentūros 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (30.1)-A4-8389, 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. (30.1)-A4-579 ir 2019 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (30.1)-A4-3078, patikslintą paraišką TIPK leidimui pakeisti, priimtą 2019 m. gegužės 28 d. Agentūros raštu Nr. (30.1)-A4-4080. Sprendime nurodoma, kad TIPK leidimo pakeitimas pagrįstas tuo, kad Paraiška leidimui pakeisti po pataisymų atitiko TIPK taisyklių nuostatas, Poveikio aplinkai vertinimo aspektus bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Iš sprendimo matyti, kad jis buvo išsiųstas UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėjai minėtas sprendimas išsiųstas nebuvo. Sprendimas neginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020 pagal pareiškėjos UAB „NEG Recycling“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos UAB „NEG Recycling“ skundą patenkinti ir panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. kovo 21 d sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo patikslinimo. LVAT nusprendė, kad Agentūros 2018 m. kovo 21 d sprendimas Nr. (28.1)-A4-2657 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-M.3-5/2015 patikslinti priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 105 punkto bei 105.1 papunkčio reikalavimus ir be teisėto pagrindo pakeitus TIPK leidime Nr. T-M.3-5/2015 nurodytą veiklos vykdytoją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prejudiciniame šalims sprendime konstatavo, kad Taisyklių (ginčui aktuali redakcija nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 105 punkte įtvirtinta, kad TIK leidimo patikslinimas galimas tuo atveju, kai pasikeičia TIPK leidimą turinčio veiklos vykdytojo fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas, t. y. kai pasikeičia veiklos vykdytojo ir TIPK leidimą turinčio asmens atitinkami Taisyklėse konkrečiai įvardinti rekvizitai. Taisyklių 105 punkte fizinio ar juridinio asmens rekvizitų sąrašas, dėl kurių pasikeitimo galimas TIPK leidimo patikslinimas, yra baigtinis ir nenumato galimybės šiuo būdu pakeisti patį veiklos vykdytoją, t. y., į TIPK leidimą įrašyti naują (kitą) fizinį ar juridinį asmenį. Be to, pažymėjo, kad pagal Taisyklių 105.1 papunktį teisė ir pareiga kreiptis su prašymu dėl TIPK leidimo patikslinimo yra nustatyta veiklos vykdytojui, kas reiškia, jog tokį prašymą gali teikti asmuo jau turintis TIPK leidimą ir tik savo turimo TIPK leidimo atžvilgiu. LVAT padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad kokie nors Taisyklių 105 punkte numatyti pareiškėjos rekvizitai būtų pasikeitę, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja kaip veiklos vykdytojas dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 būtų teikusi prašymą Agentūrai dėl TIPK leidimo patikslinimo, todėl konstatavo, kad nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų sprendimui dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 patikslinimo priimti. Šiame LVAT sprendime pateiktas teisės aiškinimas išlieka aktualus ir šiame ginče, kadangi Agentūra skundžiamą sprendimą priėmė naudodama TIPK leidimo patikslinimo procedūrą.

UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas trims mėnesiams.

Į šį paklausimą pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. atsakė, kad UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ niekada nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl TIPK leidimo perdavimo, todėl toks Agentūros paklausimas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, civilinės bylos dalis (dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių) buvo perduota nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Agentūra 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-10512 kreipėsi į UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ prašydama pateikti 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „NEG Recycling“ išduoto TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 originalo kopijas, kurios būtų patvirtintos notaro antspaudu ir įrašu arba dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ar kitą jo esmę atitinkantį dokumentą pasirašytą abiejų šalių, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad UAB „NEG Recycling“ perduoda, o UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ priima TIPK leidimo originalų egzempliorių. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (1.13)SD 469 pateikė Agentūrai turimą TIPK leidimą, kurio pagrindu Agentūra buvo priėmusi 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl TIPK leidimo rekvizitų patikslinimo.

Agentūra ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Taisyklių 105 punktu ir 105.1 papunkčiu, patikslino Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus, atitinkamai nurodyto TIPK leidimo tituliniame lape (viršelyje) įrašydama kaip veiklos bendravykdytoją ir UAB „NEG Recycling“. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad TIPK leidimo tituliniame lape (viršelyje) informacija apie UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ išliko, kadangi Agentūros 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-4559 pagal veiklos vykdytojo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ prašymą buvo pakeistas Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio TIPK leidimas, ir kad šio sprendimo priėmimo metu teisminių ginčų dėl nurodyto Agentūros sprendimo nėra. Pažymėta, kad UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ yra mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio valdytojas ir veiklos vykdytojas.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras (AAĮ 1 str. 23 p.).

Taisyklės įgyvendina Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d.). Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas; 2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos; 3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės; 4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas; 5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas; 6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes; 7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai; 8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakanka. Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos AAĮ 19¹ straipsnio 12 dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.

Šiuo teisiniu reguliavimu įgyvendintas Europos Sąjungos teisės aktas, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17), kurioje numatyta, jog valstybės narės nustato požiūrį, kuriuo vadovaujantis paskirstoma atsakomybė tarp renginius eksploatuojančių ūkio subjektų, su sąlyga, kad užtikrinamas šios direktyvos reikalavimų laikymasis. Valstybės narės gali nuspręsti suteikti leidimą vienam už kiekvieną įrenginį atsakingam ūkio subjektui arba konkrečiai nurodyti kelių skirtingų įrenginio dalių ūkio subjektų atsakomybę (4 str., preambulė 6 p.). Siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir jo kontrolę, ūkio subjektai kompetentingai institucijai turėtų reguliariai pranešti apie tai, kaip laikomasi leidimo sąlygų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos pažeidimo atveju ūkio subjektas ir kompetentinga institucija imtųsi būtinų priemonių ir numatytų aplinkosauginių tikrinimų sistemą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų pakankamai darbuotojų, turinčių įgūdžius ir kvalifikaciją, reikalingus siekiant veiksmingai atlikti tokius tikrinimus (preambulės 26 p.) ir kitos.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą matyti, kad TIPK leidimo keitimas yra bendroji procedūra, kuri taikoma pasikeitus bet kokioms TIPK leidimo sąlygoms (tiek susijusioms su įrenginiu, tiek su veiklos vykdytoju), suteikianti galimybę ūkinę veiklą prižiūrinčiai institucijai pirmiausia priimti sprendimą dėl prievolės keisti TIPK leidimą. Tuo tarpu Taisyklių 105 punkte įtvirtinto TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo tikslas – atlikti formalius leidimo titulinio lapo tikslinimus, kai neegzistuoja TIPK leidimo keitimo, naikinimo pagrindai, kurie įtvirtinti Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje, t. y. kai nesikeičia įrenginio eksploatavimo sąlygos, nesikeičia teisės aktų reikalavimai ir pan., o tik tikslinami formalūs to paties veiklos vykdytojo duomenys ar pasikeičia veiklos vykdytojas pilno teisių perėmimo ar dalinio teisių perėmimo konkrečiu nurodytu teisiniu pagrindu atvejais. Šiuo TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo institutu įgyvendintas ir Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 937, 19 punktas, pagal kurį licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyta tik reikalavimų, susijusių su licencijų išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją (jeigu taikomas licencijų išdavimo modelis „G“), licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymuisi, įgyvendinimo tvarka, prireikus – licencijų patikslinimo, atliekamo pasikeitus formaliems licencijoje nurodytiems duomenims, pagrindai ir tvarka. Šia prasme TIPK leidimo tikslinimo procedūra yra išimtis iš bendros TIPK leidimo keitimo procedūros ir negali apimti atvejų, kuomet turi būti sprendžiama dėl TIPK leidimo keitimo ar naujo išdavimo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau nurodytame sprendime taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 27 d., kadangi buvo ginčijamas 2018 m. kovo 21 d. Agentūros sprendimas, priimtas tarp ginčo šalių. Tuo metu galiojusių Taisyklių redakcija nenumatė galimybės pakeisti TIPK leidimą tuo pagrindu, kad pasikeitė veiklos vykdytojas. Nors ginčijamas Agentūros sprendimas priimtas galiojant naujai Taisyklių redakcijai, kuri išplėtė TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo atvejus, tačiau iš pacituotų Taisyklių nuostatų, vertinant susiklosčiusius faktinius santykius, nustatytas faktines aplinkybes ir Taisyklių nuostatas sistemiškai aiškinant su aukštesnės galios teisės aktais ir bendrais principais aplinkos apsaugos srityje (Taisyklių 105 punktą kartu su Taisyklių 11 punktu, atsižvelgiant į AAĮ 19¹ str. nuostatas), galima daryti išvadą, kad patikslinti TIPK leidimo rekvizitus pasikeitus veiklos vykdytojui galima tik egzistuojant formaliems anksčiau aptartiems pagrindams, kurių byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, byloje susidarė situacija, kad ginčijamu sprendimu, naudojant TIPK leidimo tikslinimo procedūrą, iš esmės keičiamas Agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. išduotas pareiškėjai TIPK leidimas, kuris buvo pakeistas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-4559 veiklos vykdytoju nurodant UAB „Marijampolės atliekų centras“.

Nustatyta, kad įrenginiui išduotas vienas TIPK leidimas. Pagal Taisyklių 11 punktą vienas TIPK leidimas išduodamas ir tuo atveju, jei įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) eksploatuoja ar valdo nuosavybės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu keli veiklos vykdytojai. Tas pats pasakytina ir apie vieno esamo leidimo tikslinimą, nurodant kelis veiklos vykdytojus, jei prieš tai išduotas vienam veiklos vykdytojui, t. y. toks tikslinimas galimas pagal Taisyklių 11 punktą, jei įrenginį eksploatuoja ar valdo nuosavybės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu keli veiklos vykdytojai. Tad nurodytame punkte įvardinti konkretūs, aiškūs atsakomybės pasidalijimo teisiniai pagrindai (nuosavybė, nuoma, panauda, patikėjimo teisė ar kitas teisinis pagrindas). Skundžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas prieštaringas, kadangi, nors jame nurodoma, kad įrenginį eksploatuoja ir valdo tik UAB „Marijampolės atliekų tvarkymo centras“, tačiau be teisinio pagrindo įrašomas kaip veiklos bendravykdytojas ir pareiškėjas. Atsakovas nepagrindė skundžiamame sprendime jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti atsakomybės pasidalijimo institutą tarp kelių veiklos vykdytojų. Visų pirma, patys nurodomi veiklos bendravykdytojai neigia atsakomybės pasidalijimo egzistavimą. Antra, atsakomybės pasidalijimas galimas, jei veiklos vykdytojai pateikia dokumentus, patvirtinančius ar įrodančius veiklos vykdytojų teises ir atsakomybės pasidalijimą dėl vieno įrenginio, konkretizuojant bendros atsakomybės sritis ir ribas (žr. direktyvą). Tokių dokumentų Agentūra taip pat negavo, todėl nebuvo teisinio pagrindo padaryti priešingas išvadas.

Tiek pareiškėja, tiek UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ laikosi pozicijos, kad jos atsakomybe dėl mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio eksploatavimo nesidalina. Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginį eksploatuoja tik UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“. Su šiais pareiškėjo argumentais sutiktina, iš pacituotų Taisyklių 7.12 papunkčio nuostatos matyti, kad veiklos vykdytojas yra tas, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba jo dalį, Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklėse apibūdintą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), įskaitant kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį ir (ar) bendrą atliekų deginimo įrenginį, privalo turėti leidimą. Taisyklių 11 punkte numatyta, kaip ir kokiais atvejais realizuojamas atsakomybės pasidalijimo institutas. Kaip minėta anksčiau, pareiškėja nuo 2018 m. kovo 13 d. nėra veiklos vykdytojas pagal jai išduotą Agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. TIPK leidimą, kuris pakeistas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, nes nebeeksploatuoja ginčo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja ir nesikreipė į Agentūrą dėl TIPK leidimo keitimo ar tikslinimo tuo aspektu, kad dalijamasi atsakomybe su kita įmone. Pareiškėja tiek atsakyme į paklausimą Agentūrai, tiek teismui procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išreiškė poziciją, kad jokių teisių UAB „Marijampolės apskrities atliekų centras“ pagal sutartį neperdavė.

Šalys sutartimi nebuvo sutarusios teisių perleidimo tvarkos ją nutraukus. Kaip matyti iš įsiteisėjusių bendrosios kompetencijos teismų sprendimų tebevyksta ginčas dėl sutarties nutraukimo sąlygų, kiek tai susiję su restitucijos taikymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 134 p.), todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Agentūrai skundžiamame sprendime konstatuoti apie teisių į įrenginį ar juo labiau jo dalį (nekonkretizuotas ir neapibrėžtas atsakomybės pasidalijimas) perleidimą. Šiuo atveju Agentūra ginčo situaciją negalėjo vertinti kaip formalią, esant akivaizdžiam pareiškėjos ir UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.

Agentūra nurodo, kad skundžiamą sprendimą, be kita ko, priėmė vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl 2018 m. kovo 21 d. Agentūros sprendimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjas nurodytoje administracinėje byloje prašė įpareigoti Agentūrą atlikti tam tikrus veiksmus, nei teismas įsiteisėjusiame sprendime nurodė ar įpareigojo Agentūrą atlikti tam tikrus veiksmus. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei teismo sprendimo vykdymo sąvoka ir ne kiekvienas teismo sprendimas reikalauja papildomo jo įvykdymo. Įgyvendinami (vykdomi) visi teismų sprendimai, nes jie visi daro įtaką materialiniams teisiniams santykiams, tačiau vykdomas, o juo labiau priverstinai, ne kiekvienas teismo sprendimas. Šalis, mananti, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar prašyti teismo išaiškinti teismo sprendimą pagal ABTĮ 96 straipsnį, jei jis buvo neaiškus ir laikė, jog dar neįvykdytas. Teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje, ir įvertintų, ar teismo sprendimas nėra jau įgyvendintas (įvykdytas), ar reikalingas jo priverstinis vykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų įprastai vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 ir kt.). Tad šiuo aspektu esamoje faktinėje situacijoje nebuvo būtini papildomi įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo veiksmai, nes teisines pasekmes sukėlė pats įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo panaikintas 2015 m. TIPK leidimo 2018 m. Agentūros sprendimu atliktas TIPK leidimo patikslinimas. Juo labiau, kad Agentūra 2019 m. liepos 3 d. sprendimu jau buvo pakeitusi 2015 m. TIPK leidimą ir šis viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra pa(si)naikintas.

Taip pat sutiktina su pareiškėju, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės administracinės procedūros taisyklės, priimant sprendimą asmens, kuris neinicijavo administracinės procedūros, atžvilgiu (VAĮ 22 str.). Asmeniui administracinė procedūra, kuri atliekama pagal konkretų pareiškimą ar prašymą, ir jos pagrindu priimtas sprendimas negali būti siurpriziniai. Vien tai, kad Agentūra užklausė pareiškėją apie teisių perleidimą, neduoda pagrindo išvadai, jog jis inicijavo TIPK leidimo tikslinimo procedūrą ar buvo pilnavertis jos dalyvis, turėjęs teisę pasisakyti dėl pateiktų Agentūrai spręsti prašymų ir/ar sprendžiamo klausimo. Šis procedūrinis pažeidimas taip pat galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, netinkamam objektyvių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui bei sprendimo nepagrįstumui (ABTĮ 91 str. )

Kiti skundo argumentai antraeiliai arba išeina už pareiškėjo skundo ir jo teisinio suinteresuotumo ginant savo pažeistas teises ribų, todėl plačiau neanalizuotini.

Atsižvelgus į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, skundžiamas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas naikintinas, kaip priimtas netinkamai nustačius esmines faktines aplinkybes, netinkamai pritaikius TIPK leidimų tikslinimo procedūrą reglamentuojančias teisės normas.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 105 ir 105.1 punktų prieštaravimo Aplinkos apsaugos 19 ir 19¹ straipsniams. Mano, kad Taisyklių 105 ir 105.1 punktai suteikia galimybę TIPK leidimą gauti subjektui, neatitinkančiam Taisyklėse nustatytų sąlygų TIPK leidimui gauti.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys mano, kad Taisyklių 105 ir 105.1 punktai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 105 ir 105.1 punktų atitikties Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsnių nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja TIPK leidimo išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo pagrindus. Aptartos Taisyklių nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų TIPK leidimo išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo pagrindų, o nustato TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo atvejus. Be to, teisės taikymo aktas taikomas ir aiškinamas atsižvelgiant į aukštesnės teisinės galios teisės aktus (įstatymus, Vyriausybės nutarimus). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja UAB "NEG Recycling" prašo priteisti iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pareiškėja 2021 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, advokato Tado Varapnicko išrašytas sąskaitas faktūras už skundo parengimą (2 866,49 Eur) ir už pasirengimą teismo posėdžiui (1 346 Eur), pareiškėja už skundo pateikimą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2100385 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2100762 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. I ketvirtį (pateiktas skundas) ir 2021 m. II ketvirtį (įvyko teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. III ketvirčio – 1 454,8 Eur, 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 637 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 152,42 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis vyko iki 2 valandų.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas ir tai, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą neviršija maksimalaus dydžio, į tai, kad teismo posėdis vyko iki dviejų valandų – prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 3194,39 eurų (2 866,49 Eur + 304,9 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos UAB „NEG Recycling“ skundą.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E-12154 „Dėl Marijampolės rajono komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio TIPK leidimo Nr.T-M.3-5/2015 rekvizitų patikslinimo“.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „NEG Recycling“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB "NEG Recycling" iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 3 194,39 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.