- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eA-3246-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00221-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- UAB "NEG Recycling"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEG Recycling“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E-12154 „Dėl Marijampolės rajono komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio TIPK leidimo Nr.T-M.3-5/2015 rekvizitų patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 105 punkto ir 105.1 papunkčio atitiktį Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra priėmė sprendimą, vadovaudamasi netinkamu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas vadovavosi Taisyklių 105, 105.1 punktais, pagal kuriuos nenumatyta galimybė patikslinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą tuo pagrindu, jog pasikeičia veiklos vykdytojas, tačiau nėra teisių perėmimo. Pareiškėjas paaiškino, kad neįvyko atsakomybės pasidalijimas tarp UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Centras) ir Bendrovės, todėl Agentūros Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas ir Centras dalijasi atsakomybe, nėra pagrįsta.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Centras 2018 m. kovo 13 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą sutartį. Nutraukus sutartį pareiškėjas nebeeksploatuoja mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginio (toliau – ir Įrenginys) – jį eksploatuoja Centras. Pareiškėjas neturi galimybės patekti į Įrenginio teritoriją. Pareiškėjo teigimu, Centras eksploatuoja Įrenginį, pažeisdamas imperatyvias teisės normas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu panaikinus Agentūros sprendimą dėl TIPK leidimo patikslinimo, Centras Įrenginį eksploatavo be privalomo TIPK leidimo.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendime nepasisakė dėl Taisyklių 105.4 papunkčio, numatančio veiklos vykdytojo prievolę turėti finansinį užtikrinimą, ir nepareikalavo iš Centro pateikti jokio finansinio užtikrinimo, tuo palikdama didžiulę riziką, kad, įvykus aplinkai kenksmingam įvykiui, Centras nebūtų pajėgus padengti aplinkai padarytos žalos. Agentūra neįsitikino, ar Centras objektyviai gali eksploatuoti Įrenginį TIPK leidime numatytomis sąlygomis, ar turi tam apmokytus kompetentingus darbuotojus, ar sugeba valdyti Įrenginį, kontroliuoti jo daromą poveikį aplinkai ir t. t. Pareiškėjo teigimu, toks valstybės institucijos elgesys, kai ūkio subjektui padedama išvengti imperatyvių teisės aktų nuostatų laikymosi, neatitinka Taisyklių reikalavimų ir prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems aplinkos apsaugos principams.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir jo pagrindu formuojamos teismų praktikos reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, priimtas neišklausius suinteresuotos šalies ir ją klaidinant bei neįsitikinus, kad egzistuoja tokio sprendimo priėmimui būtinas faktinis pagrindas. Pareiškėjo teigimu, Agentūra neužtikrino viešojo administravimo principų laikymosi.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 17 d. įsigalioję Taisyklių 105 ir 105.1 punktų pakeitimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams. Aktuali Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio redakcija suteikia galimybę TIPK leidimą gauti subjektui, neatitinkančiam Taisyklėse nustatytų sąlygų TIPK leidimui gauti. Tai prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniui. Pareiškėjas nurodė, kad Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio tekstas, leidžiantis tiesiog įtraukti papildomą veiklos vykdytoją į kitam ūkio subjektui išduotą TIPK leidimą, pažeidžia TIPK leidimo gavimo procedūrą atlikusio subjekto teises, kadangi taip sukuriama situacija, kai visos išlaidos tenka vienam subjektui, nors naudą gauna kitas ūkio subjektas, nepatyręs jokių kaštų. Toks Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio taikymas sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir nepaisyti Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų. Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis nepagrįstai išplečia teisių perėmėjo sąvoką ir leidžia ją interpretuoti priešingai Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje įtvirtintiems tikslams. Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis leidžia „teisių perėmėjo“ sąvoką išplėsti iš esmės bet kokioms situacijoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra Sprendime nurodė, jog TIPK leidime veiklos vykdytojų sąrašas išplečiamas įtraukiant ir Centrą tiek dėl atsakomybės pasidalijimo, tiek dėl teisių perėmimo, tačiau šiuo atveju joks pareiškėjo teisių perėmimas neįvyko – pareiškėjas nėra nei likviduotas, nei reorganizuotas, nei pertvarkytas. Tokia Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio aiškinimo praktika iš esmės išplečia šias Taisyklių nuostatas, o kartu reiškia ir tai, kad Taisyklės gali būti aiškinamos kitaip, nei tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Agentūra vykdė įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020. Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą patikslinti Įrenginio TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus, atitinkamai patikslindama nurodyto TIPK leidimo titulinį lapą (viršelį) ir jame nurodydama Bendrovę. TIPK leidimo tituliniame lape (viršelyje) informacija apie Centrą išliko, kadangi pagal veiklos vykdytojo Centro prašymą Agentūros 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-4559 buvo pakeistas Įrenginio TIPK leidimas, šio sprendimo priėmimo metu teisminių ginčų dėl nurodyto Agentūros sprendimo nėra. Centras yra Įrenginio valdytojas ir veiklos vykdytojas. Atsakovas pažymėjo, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo priėmimo Centras vykdė atliekų tvarkymo veiklą, o po to tęsė atliekų tvarkymo veiklos vykdymą pagal pakeisto TIPK leidimo sąlygas. Tokiu būdu Įrenginyje, į kurį atliekos vežamos iš visos Marijampolės apskrities – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų, tvarkant atliekas nepertraukiamai buvo užtikrinama viešo intereso – sutvarkyti atliekas aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu – apsauga. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra, įvykdžiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą, išnagrinėjo Centro pateiktą informaciją ir prašymą pakeisti TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus, t. y. Agentūra 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą patikslinti Įrenginio TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus. Atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad Agentūra priėmė sprendimą, vadovaudamasi netinkamu teisiniu pagrindu. Agentūra Sprendimą priėmė vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio prieštaravimo Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 105 punktas ir 105.1 papunktis neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.
10. Ministerija nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Agentūra, priimdama 2018 m. kovo 21 d sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl TIPK leidimo patikslinimo, nesilaikė Taisyklių reikalavimų, nes Taisyklėse nebuvo numatytas rekvizitų tikslinimo atvejis, pasikeitus veiklos vykdytojui. Ministerija pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymu nesiekiama pateikti baigtinį teisių perėmimo atvejų sąrašą. Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje nurodyti atvejai taikytini tik TIPK leidimo naikinimo atveju, o Taisyklių 105 punkto, 105.1 papunkčio taikymo atvejais, kuris numato TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo institutą (nesusiję su TIPK leidimo naikinimu), teisių perėmimas suprantamas plačiąja prasme taip, kaip jis aiškinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) taikymo atveju (komerciniai sandoriai, juridinio asmens likvidavimas, pertvarkymas, fizinio asmens mirtis, neveiksnumas, ribotas veiksnumas, paveldėjimas ir kt.). Ministerija lygino skirtingų redakcijų Taisyklių 105 punkte ir 105.1 papunktyje nustatytą reglamentavimą ir pažymėjo, kad TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo instituto tikslas – atlikti formalius leidimo titulinio lapo tikslinimus, kai neegzistuoja TIPK leidimo keitimo, naikinimo pagrindai, kurie įtvirtinti Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje, t. y. kai nesikeičia įrenginio eksploatavimo sąlygos, nesikeičia teisės aktų reikalavimai ir pan., o tikslinami tik formalūs to paties veiklos vykdytojo duomenys ar pasikeičia veiklos vykdytojas visiško teisių perėmimo (pvz., komercinių sandorių atvejais, kai įrenginys parduodamas, išnuomojamas ir pan.) ar dalinio teisių perėmimo atveju. Šiuo TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo institutu įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo 19 punktas. Ministerija nurodė, kad šiuo aspektu teisėkūros procese yra pasisakę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento atstovai.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti iš dalies.
12. Centras nurodė, kad Agentūra padarė teisės taikymo klaidą, todėl sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad pareiškėjas ir Centras nesidalija atsakomybe dėl Įrenginio eksploatavimo. Pagal Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienintelė TIPK leidimo tikslinimo sąlyga yra teisės eksploatuoti arba valdyti visą įrenginį ar tokio įrenginio dalį įgijimas kitam fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ar jo padaliniui. Centras yra pateikęs visus duomenis, kad tokią teisę (eksploatuoti įrenginį) jis perėmė iš pareiškėjo nuo 2018 m. kovo 13 d. (nuo sutarties nutraukimo dienos). Centras pažymėjo, kad Taisyklių 105.1 papunktyje nėra jokių papildomų sąlygų, išskyrus pateikimą duomenų, įrodančių apie perimtas teises eksploatuoti Įrenginį, kuriuos Centras yra pateikęs Agentūrai. Centras nurodė, kad jis, kaip veiklos vykdytojas, yra perėmęs visas pareiškėjo, kaip veiklos vykdytojo, teises, o ne jų dalį, todėl nebuvo pagrindo Agentūrai reikalauti duomenų, įrodančių atsakomybės pasidalijimą. Centras pažymėjo, kad Agentūra turėjo patenkinti Centro prašymą patikslinti TIPK leidimo rekvizitus, nurodant, kad veiklos vykdytojas yra tik Centras. Centro teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog Centras yra / nėra pareiškėjo teisių perėmėjas Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio prasme, nėra susiję su pareiškėjo materialiniu teisiniu suinteresuotumu. Centras nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad TIPK leidimas yra išduodamas konkrečiam subjektui. TIPK leidimas yra išduodamas įrenginiui (Taisyklių 11 p.). Veiklos vykdytojo pasikeitimas dėl to, kad pareiškėjas prarado Įrenginio valdymą, o Centras pradėjo jį valdyti, nereiškia TIPK leidimo pakeitimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnį.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 194,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Centras 2013 m. spalio 9 d. sudarė Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutartį Nr. 2013/4-41 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3.3 papunktyje susitarė, kad pareiškėjas įsipareigoja gauti TIPK leidimą, būtiną mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijai vykdyti. Sutartyje numatyta, kad ji baigiasi pasibaigus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo terminui (10 metų nuo eksploatavimo pradžios akto pasirašymo datos), jeigu abipusiu šalių susitarimu nėra pratęsiama papildomam terminui (Sutarties 18.1 p.). Sutarties 20 punkte aptartas teisių perleidimas. Numatyta, jog pasibaigus Sutarties terminui, operatorius (pareiškėjas) ne vėliau kaip per 10 dienų perduos užsakovui įrenginius pilnos komplektacijos, atsižvelgdamas į saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimus bei normalų nusidėvėjimą bei vadovaujantis šios sutarties nuostatomis (Sutarties 20.3 p.).
15. Agentūra 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjui išdavė TIPK leidimą. Centras 2018 m. kovo 13 d. informavo pareiškėją, kad dėl pareiškėjo padarytų esminių Sutarties pažeidimų nutraukia Sutartį. Pareiškėjas sutarties nutraukimą apskundė bendrosios kompetencijos teismui, kartu prašydamas pakeisti Sutartį dėl pasikeitusių esminių aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-342-381/2019 Sutartį nutraukė teismo sprendimu, Sutarties nutraukimo datą nustatė 2018 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-342-381/2019, kuriuo Centro atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Sutarties galiojimas bylą nagrinėjusių teismų nebuvo atkurtas ir Sutartis dėl pasikeitusių esminių vykdymo aplinkybių buvo nutraukta teismo sprendimu nuo 2018 m. kovo 13 d. tuo pagrindu, jog viešųjų pirkimų taisyklės neleidžia pakeisti Sutarties, o nepakeista Sutartis tomis pačiomis sąlygomis toliau nebegali būti vykdoma.
16. Teismas nustatė, kad po Sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. kovo 13 d., Centras de facto (faktiškai) perėmė Įrenginio eksploatavimą ir kreipėsi į Agentūrą dėl pareiškėjo turimo TIPK leidimo patikslinimo. Išnagrinėjusi Centro prašymą, Agentūra 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą patikslinti (pakeisti) pareiškėjui 2015 m. gruodžio 23 d. suteiktą TIPK leidimą, leidime nurodytą veiklos vykdytoją iš pareiškėjo pakeičiant į Centrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2629-821/2018 atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-2657 panaikinimo.
17. Agentūra, priėmė sprendimą pakeisti Centro TIPK leidimą pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymą Nr. (1.13) SD-637. Teismas nustatė, kad šis sprendimas buvo išsiųstas Centrui ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Jis nebuvo išsiųstas pareiškėjui. Sprendimas neginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
18. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020 pagal pareiškėjo UAB „NEG Recycling“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „NEG Recycling“ skundą patenkinti ir panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 21 d sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl TIPK leidimo patikslinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Agentūros 2018 m. kovo 21 d sprendimas Nr. (28.1)-A4-2657 patikslinti TIPK leidimą Nr. T-M.3-5/2015 (pakeitus TIPK leidime Nr. T-M.3-5/2015 nurodytą veiklos vykdytoją) priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 105 punkto bei 105.1 papunkčio reikalavimus. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad būtų pasikeitę Taisyklių 105 punkte numatyti pareiškėjo rekvizitai, kad pareiškėjas, kaip veiklos vykdytojas, dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 būtų teikęs prašymą Agentūrai dėl TIPK leidimo patikslinimo, ir konstatavo, kad nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų sprendimui dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 patikslinimo priimti. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus ir šiam ginčui, nes Agentūra Sprendimą priėmė, atlikdama TIPK leidimo patikslinimo procedūrą.
19. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 27 d. Centras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas trims mėnesiams. Agentūra 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė pareiškėjui raštą, kuriuo prašė pareiškėjo pateikti dokumentus, įrodančius 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjui išduoto TIPK leidimo perdavimą Centrui, kurie aiškiai įrodytų, kad pareiškėjas perduoda, o Centras priima TIPK leidimo originalų egzempliorių. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. atsakė, kad Centras niekada nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl TIPK leidimo perdavimo, pažymėjo, kad civilinės bylos dalis (dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių) buvo perduota nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
20. Teismas nustatė, kad Agentūra 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-10512 kreipėsi į Centrą, prašydama pateikti 2015 m. gruodžio 23 d. Bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 originalo kopijas, kurios būtų patvirtintos notaro antspaudu ir įrašu arba dokumentų perdavimo–priėmimo aktą ar kitą jo esmę atitinkantį dokumentą, pasirašytą abiejų šalių, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad Bendrovė perduoda, o Centras priima TIPK leidimo originalų egzempliorių. Centras 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (1.13)SD 469 pateikė Agentūrai turimą TIPK leidimą, kurio pagrindu Agentūra buvo priėmusi 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl TIPK leidimo rekvizitų patikslinimo.
21. Teismas nustatė, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 105 punktu ir 105.1 papunkčiu, Sprendimu patikslino Įrenginio TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus, atitinkamai nurodyto TIPK leidimo tituliniame lape (viršelyje) įrašydama ir Bendrovę. Sprendime nurodoma, kad TIPK leidimo tituliniame lape (viršelyje) informacija apie Centrą išliko, kadangi pagal veiklos vykdytojo Centro prašymą Agentūros 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-4559 buvo pakeistas Įrenginio TIPK leidimas. Sprendime pažymėta, kad Centras yra Įrenginio valdytojas ir veiklos vykdytojas.
22. Teismas vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu, Taisyklių (2020 m. liepos 16 d. akto redakcija) 7.12, 10, 11, 16, 105, 105.1 punktais, pažymėjo, kad Taisyklės įgyvendina Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d.). Teismas vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 12 dalimi, 13 dalies 6 ir 7 punktais, pažymėjo, kad šiuo teisiniu reguliavimu įgyvendintas Europos Sąjungos teisės aktas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).
23. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad TIPK leidimo keitimas yra bendroji procedūra, kuri taikoma pasikeitus bet kokioms TIPK leidimo sąlygoms (tiek susijusioms su įrenginiu, tiek su veiklos vykdytoju), suteikianti galimybę ūkinę veiklą prižiūrinčiai institucijai pirmiausia priimti sprendimą dėl prievolės keisti TIPK leidimą. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 105 punkte įtvirtinto TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo tikslas – atlikti formalius leidimo titulinio lapo tikslinimus, kai neegzistuoja TIPK leidimo keitimo, naikinimo pagrindai, kurie įtvirtinti Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje, t. y. kai nesikeičia įrenginio eksploatavimo sąlygos, nesikeičia teisės aktų reikalavimai ir pan., o tik tikslinami formalūs to paties veiklos vykdytojo duomenys ar pasikeičia veiklos vykdytojas visiško teisių perėmimo ar dalinio teisių perėmimo atvejais. TIPK leidimo tikslinimo procedūra yra išimtis iš bendros TIPK leidimo keitimo procedūros ir negali apimti atvejų, kai turi būti sprendžiama dėl TIPK leidimo keitimo ar naujo TIPK leidimo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020 taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. (byloje buvo ginčijamas Agentūros 2018 m. kovo 21 d. sprendimas). Teismas nurodė, kad tuo metu galiojusių Taisyklių redakcija nenumatė galimybės pakeisti TIPK leidimą tuo pagrindu, kad pasikeitė veiklos vykdytojas. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas priimtas galiojant naujai Taisyklių redakcijai, kuri išplėtė TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo atvejus, ir padarė išvadą, kad patikslinti TIPK leidimo rekvizitus pasikeitus veiklos vykdytojui galima tik egzistuojant formaliems anksčiau aptartiems pagrindams, kurie byloje nenustatyti.
25. Teismas konstatavo, kad byloje susidarė situacija, jog ginčijamu Sprendimu, naudojant TIPK leidimo tikslinimo procedūrą, iš esmės keičiamas Agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. išduotas pareiškėjui TIPK leidimas, kuris buvo pakeistas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4-4559 veiklos vykdytoju nurodant Centrą.
26. Teismas nustatė, kad Įrenginiui išduotas vienas TIPK leidimas. Teismas vadovavosi Taisyklių 11 punktu, pažymėjo, kad jame įvardinti konkretūs, aiškūs atsakomybės pasidalijimo teisiniai pagrindai (nuosavybė, nuoma, panauda, patikėjimo teisė ar kitas teisinis pagrindas), todėl darė išvadą, kad Sprendimas yra prieštaringas. Teismas nurodė, kad atsakomybės pasidalijimas galimas, jei veiklos vykdytojai pateikia dokumentus, patvirtinančius ar įrodančius veiklos vykdytojų teises ir atsakomybės pasidalijimą dėl vieno įrenginio, konkretizuojant bendros atsakomybės sritis ir ribas. Teismas pažymėjo, kad tokių dokumentų Agentūra negavo, todėl nebuvo teisinio pagrindo padaryti priešingas išvadas.
27. Teismas nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek Centras laikosi pozicijos, kad jie nesidalija atsakomybe dėl Įrenginio eksploatavimo, jį eksploatuoja tik Centras. Teismas vadovavosi Taisyklių 7.12, 10, 11 punktais ir sutiko su šiais pareiškėjo argumentais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 13 d. nėra veiklos vykdytojas pagal jam išduotą Agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. TIPK leidimą, kuris pakeistas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, nes nebeeksploatuoja mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių. Pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą dėl TIPK leidimo keitimo ar tikslinimo tuo aspektu, kad dalijamasi atsakomybe su kita įmone.
28. Teismas nustatė, kad šalys Sutartimi nebuvo sutarusios teisių perleidimo tvarkos ją nutraukus. Iš įsiteisėjusių bendrosios kompetencijos teismų sprendimų teismas nustatė, kad tebevyksta ginčas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, kiek tai susiję su restitucijos taikymu, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Agentūrai Sprendime konstatuoti apie teisių į įrenginį ar juo labiau jo dalį (nekonkretizuotas ir neapibrėžtas atsakomybės pasidalijimas) perleidimą. Teismas nurodė, kad, esant akivaizdžiam pareiškėjo ir Centro ginčui dėl Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, Agentūra ginčo situaciją negalėjo vertinti kaip formalią.
29. Pasisakydamas dėl Agentūros teiginio, kad Sprendimas priimtas, be kita ko, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl Agentūros 2018 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodytoje administracinėje byloje neprašė įpareigoti Agentūrą atlikti tam tikrus veiksmus, teismas įsiteisėjusiame sprendime nenurodė / neįpareigojo Agentūrą atlikti tam tikrus veiksmus. Teismo vertinimu, nebuvo būtini papildomi įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmai, nes teisines pasekmes sukėlė pats įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo panaikintas 2015 m. TIPK leidimo 2018 m. Agentūros sprendimu atliktas TIPK leidimo patikslinimas. Teismas pažymėjo, kad Agentūra 2019 m. liepos 3 d. sprendimu jau buvo pakeitusi 2015 m. TIPK leidimą ir šis viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra panaikintas.
30. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės administracinės procedūros taisyklės (VAĮ 22 str.). Teismas nurodė, kad asmeniui administracinė procedūra, kuri atliekama pagal konkretų pareiškimą ar prašymą, ir jos pagrindu priimtas sprendimas negali būti siurpriziniai. Vien tai, kad Agentūra užklausė pareiškėją apie teisių perleidimą, neleidžia daryti išvados, kad jis inicijavo TIPK leidimo tikslinimo procedūrą ar buvo pilnavertis jos dalyvis, turėjęs teisę pasisakyti dėl pateiktų Agentūrai spręsti prašymų ir / ar sprendžiamo klausimo. Teismas nurodė, kad šis procedūrinis pažeidimas taip pat galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, netinkamam objektyvių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui bei sprendimo nepagrįstumui (ABTĮ 91 str.). Teismas panaikino Sprendimą kaip priimtą netinkamai nustačius esmines faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius TIPK leidimų tikslinimo procedūrą reglamentuojančias teisės normas.
31. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 105 ir 105.1 punktų atitikties Aplinkos apsaugos 19 ir 19¹ straipsnių nuostatoms teismas pažymėjo, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja TIPK leidimo išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo pagrindus, o aptartos Taisyklių nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų TIPK leidimo išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo pagrindų, o nustato TIPK leidimo rekvizitų tikslinimo atvejus. Be to, teisės taikymo aktas taikomas ir aiškinamas atsižvelgiant į aukštesnės teisinės galios teisės aktus (įstatymus, Vyriausybės nutarimus). Todėl teismas neturėjo pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 7 punktais, nustatė, kad teiktos teisinės paslaugos 2021 m. I ketvirtį (pateiktas skundas) ir 2021 m. II ketvirtį (įvyko teismo posėdis), todėl taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodiklius: 2020 m. III ketvirčio – 1 454,8 Eur, 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktais, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas ir tai, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą neviršija maksimalaus dydžio, į tai, kad teismo posėdis vyko iki dviejų valandų – prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 194,39 Eur (2 866,49 Eur + 304,9 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
III.
33. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
34. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 146 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2.1–2.10 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad teismas neteisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl Agentūrai buvo priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino Agentūros atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą turėtų būti sumažinta atsižvelgus į kitus teismų praktikoje, CPK, ABTĮ, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, tačiau teismas dėl jų nutartyje nepasisakė. Agentūra atsiliepime nurodė, kad tarp pareiškėjo ir Centro buvo nagrinėtas ginčas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657, kuriuo pareiškėjui išduotas 2015 m. liepos 23 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-M.3-5/2015 buvo pakeistas ir perrašytas Centro vardu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020, priėmė Sprendimą patikslinti TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitus, atitinkamai patikslindama nurodyto TIPK leidimo titulinį lapą (viršelį) ir jame nurodydama ir Bendrovę. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1973-816/2021 ginčas kilo dėl Agentūros sprendimų, priimtų dėl to paties objekto – TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 rekvizitų tikslinimo, kuris iš esmės nebuvo sudėtingas faktiniu ir teisiniu požiūriu, nereikalavo itin didelių pareikėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, specialių teisinių žinių, todėl pareiškėjui turėtų būti priteistas mažesnis bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsakovo teigimu, teismas nevertino pareiškėjo skundo turinio, aplinkybių, kad skundo surašymas nereikalavo pareiškėjo atstovo teismų praktikos analizės, byloje yra nedaug šalių, bylos medžiagos apimtis nedidelė, abiejuose teismo procesuose pareiškėjui atstovavo tas pats atstovas. Atsakovas pažymi, kad, nustatant pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo parengto skundo turinį ir apimtį. Kadangi teismo posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, nėra patiriamos kelionės išlaidos. Ginčo dalyko objektas – TIPK leidimas Nr. T-M.3-5/2015 – iš esmės yra išanalizuotas jau išnagrinėtoje byloje. Atsakovas daro išvadą, kad teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs visų bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų. Pareiškėjui buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos ir taip galimai buvo pažeistas lygiateisiškumo tarp šalių principas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
35. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
36. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą tik dėl bylinėjimosi išlaidų dalies, taigi pripažino Sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo mažinti teismo priteistą bylinėjimo išlaidų dydį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti ir nepagrįsti atsakovo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovas iš esmės sutinka, kad padarė teisės taikymo klaidą, tačiau viso proceso pirmosios instancijos metu aktyviai gynė savo poziciją, turėjo dvi atstoves, todėl akivaizdu, jog, pareiškėjui realizuojant savo teisę į gynybą, įgyvendinant rungimosi principą, advokato pagalba procese buvo būtina ir ji nebuvo perteklinė. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, aptardamas teisinį reglamentavimą, kriterijus, kurie vertinami sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į Rekomendacijose įtvirtintus principus, o tai, jog atskirai kiekvienas kriterijus teismo sprendime nebuvo atskirai aprašytas, nesuteikia pagrindo teigti, jog ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. kovo 29 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų aptarė Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir pagrindė, jog bylinėjimosi išlaidų dydis pateikiamas atsižvelgus į byloje teiktų procesinių dokumentų skaičių, byloje keliamus klausimus ir kitas aplinkybes, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, analizavo ir vertino šias aplinkybes bei argumentus, jie jam buvo žinomi. Pareiškėjas nurodo, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už teikiamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš viso patyrė 4 235,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė atlyginti visa apimtimi, todėl teismas jau ir taip sumažino pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas ir priteisė mažesnį dydį. Pareiškėjo teigimu, nors jis buvo inicijavęs kitą bylą prieš atsakovą, tačiau tai nereiškia, kad dėl to yra pagrindas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad, nors ginčo šalys išnagrinėtoje byloje buvo tos pačios, tačiau byloje Nr. eA-718-525/2020 buvo ginčijamas kitas sprendimas ir kitais pagrindais negu šioje byloje, todėl visas indėlis rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme bei atstovaujant pareiškėjui teismo posėdyje buvo kokybiškai naujas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyta, jog jis ar jo atstovai nepagrįstai vilkino procesą, reiškė nepagrįstus prašymus ar kitokiu būdu elgėsi nesąžiningai, dėl ko būtų galima teigti, jog bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės ar pernelyg didelės.
Atsiliepimas
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Ministerija nurodo, kad, jeigu šiuo atveju, atsižvelgus į pareiškėjui byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, parengtų procesinių dokumentų apimtį ir turinį, posėdžių trukmę, į aplinkybę dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020 pateiktų išaiškinimų aktualumo Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1973-816/2021 keliamų teisinių klausimų (ne)sudėtingumą, būtų padaryta išvada, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, tai sudarytų pagrindą jas mažinti ir atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies buvo tenkintas pareiškėjo UAB „NEG Recycling“ prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.
39. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo priteisimą, įvertinęs pateiktų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtų išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą bylos nagrinėjimui, turinį, nustatęs, kad teismo posėdis vyko iki dviejų valandų, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl 4 235,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 3 194,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos 3 194,39 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, ji turėtų būti sumažinta atsižvelgus į teismų praktikoje, CPK, ABTĮ, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.
41. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad priimtu sprendimu buvo patenkintos ir apgintos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 d.).
42. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
43. Pareiškėjas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė PVM sąskaitas faktūras už skundo parengimą (2 866,49 Eur) ir už pasirengimą teismo posėdžiui (1 346 Eur), duomenis apie sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2100385 ir Nr. TGSLT2100762 bei apmokėjimus patvirtinantys dokumentai.
44. Teismas nustatė, kad maksimalus už skundą priteistinas dydis pagal Rekomendacijas yra 3 637 Eur, todėl pareiškėjo prašoma 2 866,49 Eur suma neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus priteistino dydžio. Teismas nustatė, kad teismo posėdis vyko iki 2 valandų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui maksimali priteistina suma už 2 val. atstovavimą teisme yra 304,90 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundus ir ginčijamus atsakovo sprendimus šioje administracinėje byloje ir atsakovo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020, nepaisant to, kad pareiškėjo ginčai kelti dėl atsakovo sprendimų, priimtų dėl to paties Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo patikslinimo, ir pareiškėjui šioje administracinėje byloje, kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020, teisines paslaugas teikė, be kita ko, tas pats advokatas D. S., neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl to ginčas šioje administracinėje byloje buvo mažiau sudėtingas ir pareikalavo mažiau pareiškėjo atstovo darbo laiko ir materialinių sąnaudų. Pažymėtina, kad aptariamose administracinėse bylose ginčijami skirtingi atsakovo sprendimai, priimti skirtingais pagrindais. Be to, šioje administracinėje byloje pareiškėjas teikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių 105 punkto ir 105.1 papunkčio atitiktį Aplinkos apsaugos įstatymo 19 ir 19¹ straipsniams. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo turinį ir įvertinusi maksimalų galimą priteisti dydį už skundo parengimą, nurodo, kad pareiškėjui priteista suma yra mažesnė už maksimalią sumą pagal Rekomendacijas, todėl nėra pagrindo ją mažinti nei atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais, nei kitais motyvais.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.
47. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 560,84 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina 2021 m. birželio 25 d. banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, taip pat advokatų kontoros 2021 m. gruodžio 14 d. pažyma dėl teisinių paslaugų apmokėjimo. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama jo prašoma 560,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista pareiškėjui iš atsakovo 3 194,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 560,84 eurus (penkis šimtus šešiasdešimt eurų 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.