Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB, Bendrovė arba Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir iki 2022 m. birželio 30 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. spalio 30 d., Įmonės veikla – pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla ir pagaminto valgio teikimo veikla (EVRK 561000), maitinimo ir gėrimų teikimo veikla (EVRK 560000). Bendrovės vadovas – R. V.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, mokestinę nepriemoką sudarė 15792,21 Eur, iš jų: 5 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 4769 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), iš jų 42,79 Eur GPM delspinigiai, 191,72 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 10628,57 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), iš jų 1922,78 Eur PVM delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Taigi darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vadovavo Bendrovei nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2318-854/2022 UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d.

Teisme R. V. paaiškino, kad įmonei bankroto bylos kelti nenorėjo, tikėjosi, kad situacija pagerės, bandė likviduoti susidariusias skolas, neturėjo naujų įsipareigojimų. Su kitais kreditoriais buvo susitaręs. Dėl buvusios pandemijos verslas sekėsi sunkiai, apie 2 metus gyveno sunkiai, po ko verslo veiklą nutraukė.

Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V., nuo 2013 m. gegužės 27 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteikia finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka, be to, turi mokestinę nepriemoką VMI, kurios nepavyko sumokėti, o įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato (turėjo suprasti), jog jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki, ir privalėjo imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu, bylos duomenimis, netgi gavęs VMI pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R. V. nesiėmė visiškai jokių veiksmų.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

R. V. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdama nuobaudą atsižvelgia į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusiųjų nuo Covid-19 pandemijos sąrašą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Svarbu įvertinti ir tai, kad R. V., kaip Įmonės vadovas dėjo pastangas Bendrijos veiklai išsaugoti, mokėjo atlyginimus darbuotojams, ir nors šios aplinkybės negali būti pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, tačiau tai turi vertinamąjį kriterijų skiriant nuobaudą ANK nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, teismas taip pat atsižvelgia į R. V. asmenybę – asmuo pakankamai jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau aktyviai ieško darbo, gyvena su sutuoktine, turi nepilnamečių vaikų, jo šeimos pajamos sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį, moka 150 Eur per mėnesį už būsto paskolą, apie 250 Eur už elektrą, apie 100 Eur už patarnavimus ir apie 100 Eur per mėnesį už nepilnamečių vaikų lankomus būrelius. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas pirmą kartą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatyta, kad R. V. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. V. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. V. paskirtos baudos mokėjimą 9 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 Eur įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-681-992/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.