Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BH Domus PRO“ ieškinį atsakovui UAB „Gilės kromelis“ dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš ieškinio ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-08 ieškovas ir atsakovas sudarė Nuomos sutartį Nr. DPRO2017/02 (toliau – Sutartis). 2018-02-28 šalys pasirašė susitarimą (toliau – Susitarimas). Susitarimu šalys susitarė, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2018-03-05. Susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovui bus skaičiuojamas Sutartyje numatyti mokesčiai. Ieškovas Sutarties ir Susitarimo pagrindu išrašė ir pateikė apmokėjimui šias PVM sąskaitas – faktūras: 2018-02-12 Serija PRO Nr. 4363 (767,54 Eur sumai), 2018-02-13 Serija PRO Nr. 4391 (267,15 Eur sumai), 2018-03-01 Serija PRO Nr. 4431 (767,54 Eur sumai), 2018-03-13 Serija PRO Nr. 4469 (258,66 Eur sumai), iš viso 2060,89 Eur sumai. Atsakovas apmokėjo tik dalį sumos ir liko skolingas ieškovui 1830,20 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CPK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą 1830,20 Eur sumą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 1830,20 Eur skolos.

Dėl netesybų.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). CK 6.72 str. nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas Sutarties specialiųjų sąlygų 8 punktu susitarė dėl atsakovui taikomų netesybų – 0,02 % nuo uždelstos sumokėti sumos per dieną. Ieškovas paskaičiavo 65,89 Eur palūkanų, neviršijant 180 d. laikotarpio, iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminą ieškovui iš atsakovo priteistina 65,89 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2019 m. ketvirtąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1896,09 Eur (1830,20 Eur + 65,89 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-21) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 43,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 580,80 Eur už teisines paslaugas.

Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nors šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pažymėtina, kad visgi netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis nesuponuoja to, kad minėtos išlaidos priteistinos, kad jos pagrįstos ir pan.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, pažymi, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau nelaikytinos protingomis esamos bylos atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad prašomos priteisti 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 300,00 Eur.

Ieškovui iš atsakovo iš viso priteistinos 343,00 Eur (300,00 Eur + 43,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gilės kromelis“, į. k. 302537468, 1830,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt Eur 20 ct) skolą, 65,89 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 89 ct) palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1896,09 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-21) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 343,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „BH Domus PRO“, į. k. 225439110, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gilės kromelis“, į. k. 302537468, valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.