Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. V. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo, tretieji asmenys B. M. ir K. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus neterminuotai apriboti atsakovo (tėvo) valdžią jo nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Paskirti laikinuosius globėjus (rūpintojus) D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-12-16 sprendimu nustatyta, kad atsakovas yra D. K. tėvas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023-06-05 sprendimu D. K. motinai I. M. yra neterminuotai apribota motinos valdžia D. K. atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2023-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2153-1180/2023 yra išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką D. K. iš jo tėvo A. V. Nurodo, kad nepilnametis vaikas yra likęs be tėvų globos ir jam buvo paskirta laikina globa 2023-02-20 įsakymu Nr. AV-459, o laikinais globėjais paskirti B. M. ir K. M. Kadangi mažamečio vaiko tėvas, tai yra atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, nesidomi sūnumi, nesiekia atkurti ryšio su vaiku, neišlaiko vaiko ir kitaip neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl mano, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią jo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad atsakovo šeimas buvo teikiama pagalba, kurios metu nustatyta, kad atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, jis turi alkoholio vartojimo problemą. Dirbant socialiniams darbuotojams su atsakovo šeima atsakovo sugyventinė socialiniams darbuotojams skundėsi, kad atsakovas kasdiena vartoja alkoholį ir tampa piktas, dėl to namuose nuolat kyla konfliktai. Nurodo, kad atsakovas dėl priklausomybės nuo alkoholio konsultavosi, tačiau vėliau nutraukė konsultacijas. Atsakovas nors ir pripažįsta vaiko tėvystę, tačiau net ir vaiko motinai su vaiku gyvenant (duomenys neskelbtini) vaiką lankė retai, be to lankymas trukdavo ne ilgai ir atsakovas bendraudavo su vaiko motina, ne su vaiku. Atsakovas savarankiškai su vaiku suplanavo tik vieną susitikima nuotoliniu būdu, kurio metu atsakovui nepavyko vaiko sudominti ar jį užkalbinti. Mano, kad atsakovo tėvo valdžios apribojimas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Tretieji asmenys B. M. ir K. M. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. V. yra D. K., gimusio 2021-12-09, tėvas. Atsakovo tėvystė nustatyta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-907-633/2022. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023-06-05 sprendimu civilinėje byloje e2-907-633/2023 neterminuotai apribota motinos I. M. valdžia nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2153-1180/2023 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką D. K. iš jo tėvo A. V. Iš 2023-08-21 Vilkaviškio socialinės pagalbos centro informacijos Dėl A. V. Nr. SD-453 nustatyta, kad 2023-02-17 atsakovo sūnui D. K. nustatyta laikinoji globa. 2023-02-23, 2023-05-23 ir 2023-08-16 vyko atsakovo atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu buvo vykdoma pagalbos plano peržiūra, aptariama esama situacija atsakovo šeimoje, aptariama D. K. laikinosios globos klausimas. Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad atsakovas veda bendrą gyvenimą su savo sūnaus motina, kuriai teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia D. K. atžvilgiu. Atsakovo ir jo sugyventinės santykiai yra nepastovūs. Atsakovas nevykdo pagalbos plane numatytu pagalbos priemonių. Atsakovas gyvena 1 kambario socialiniame būste be patogumų, negerina savo gyvenimo ir buities sąlygų, materialinės padėties. Atsakovo pajamos yra neįgalumo pašalpa ir gaunamos pajamos iš pavienių, atsitiktinių darbų. Nuo 2023-06-16 atsakovas psichologinės konsultacijos nelanko, registruotis atsisako. Atsakovas nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemą, neįžvelgia poreikio palaikyti pastovią blaivybę. Iš 2023-01-23 Vaiko situacijos vertinimo matyti, kad nustatyti šios faktinės aplinkybės: vaiko tėvui nustatytas 30 proc. darbingumas, kurį įtakoja ligų diagnozės – F20.0 (šizofrenija) ir F70.0 (lengvas protinis atsilikimas). Vaiko tėvas neturi galimybių rūpintis vaiku (namuose nėra vaikui lovytės skirtos miegojimui, taip pat nėra žaislų, drabužių atitinkančių vaiko amžių, lytį). 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnamečiui D. K. nuo 2023-02-20 yra nustatyta laikina globa, o laikinaisiais globėjais paskirti B. ir K. M. Teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo duomenimis atsakovas nuo 2023-09-22 dirba pas individualią žemės ūkio veikla užsiimanti (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų nustatyta, kad atsakovas teistas 1 kartą, tai yra 2015-02-09 teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-503/2015 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis (dėl vagystės). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu yra surašyti du administracinio nusižengimo protokolai – 2023-09-12 ROIK 23220654315 už tai, kad vairavo dviratį neblaivus; 2019-02-14 ROIK 19097633341 už tai, kad automobilyje su įrengtais saugos diržais, sėdėdamas ant galinės sėdynės buvo neprisisegęs saugos diržo. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2022-10-21 yra sudaręs neterminuota nuomos sutartį Nr. VŪ-81/2022, kurios pagrindu nuomojasi patalpas 5-1, 5-2, 5-3,5-4 ir 1/5 kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini).

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš ieškovės ir trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo, jo priežiūros, neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką pas save, nebendradarbiauja su specialistais. Tretieji asmenys, kurie šiuo metu yra paskirti atsakovo nepilnamečio sūnaus laikinais globėjais, nurodė, kad atsakovas šiuo metu visiškai nekontaktuoja su vaiku, neteikia jam išlaikymo ir per visą tą laikotarpį kol jie yra paskirti laikinais globėjais su vaiku atsakovas bandė susiekti tik vieną kartą ir tai buvo prieš daugiau nei kelis mėnesius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2023-02-23 atsakovui buvo teikiama socialinė pagalba, ir nors pradžioje atsakovas bandė pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau jo dedamos pastangos rezultatų nedavė, atsakovas ir toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą (dažnas alkoholio vartojimas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas), jis ir toliau yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, jo priežiūros, dėl ko darytina išvada, kad tokiu elgesiu yra daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi.

Įvertinęs susidariusią situaciją, socialinių darbuotojų, dirbusių su atsakovu, pateiktas išvadas, pastebėjimus, teismas pripažįsta, kad atsakovo elgesyje nematyti jokių aktyvių pastangų jam pačiam auginti ir auklėti savo nepilnametį sūnų, vien tai, kad atsakovas įsidarbino, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas pakeitė iš esmės savo gyvenimo sąlygas ir gali pasirūpinti vaiku. Atsakovo noras auginti vaiką ir jį susigrąžinti yra tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais atsakovo realiais veiksmais iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas deda maksimaliais pastangas susigrąžinti vaiką ir nuoširdžiai rūpinasi vaiku, jo sveikata ir dėl to būtų pagrindas terminuotai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovui tinkamai vykdyti tėvo pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir jis galėtų grįžti gyventi pas atsakovą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas tinkamai neatlieka savo kaip tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovas savo veiksmais daro žalą vaikui, nesugeba tinkamai juo pasirūpinti, dėl ko vaikas auga atskirtas nuo tėvo priežiūros. Atsakovas nededa maksimalių pastangų, kad susigrąžinti vaiką, nesistengia įvykdyti jam skirtų įsipareigojimų, kurie jam buvo skirti siekiant padėti atsakovui susigrąžinti vaiką, atsakovas neturi tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų, kad galėtų vaiką pasiimti ir juo rūpintis. Teismo vertinimu atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo jis negali auginti vaiko, visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, siekiant sukurti jam saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nes atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo padėtis dėl bendravimo su vaiku gali pasikeisti, be to pats atsakovas sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Atsakovo vaikas yra dar labai jauno amžiaus, todėl jam būtina stabili ir saugi aplinka, kurioje jis jaustųsi mylimas ir saugus ir jam būtų skiriamas pakankamas dėmesys. Tai, kad atsakovas įsidarbino nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad atsakovas yra pajėgus susigrąžinti vaiką, be to atsakovas gaudamas pastovias pajamas neteikia išlaikymo sūnui.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui kaip tėvui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.

Atsakovas pateikdamas rašytinius paaiškinimus nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį – vidutiniškai 324,00 Eur, todėl dėl prastos finansinės padėties prašo nepilnamečiui vaikui prašoma priteisti išlaikymą sumažinti iki 50,00 Eur dydžio per mėnesį. Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau iš byloje surinktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas. Ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu duodami parodymus nurodė, kad atsakovas šiuo metu vaikui išlaikymo neteikia.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui, atsakovo vaiko amžių, atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, nors ir turi neįgalumą, tačiau yra darbingo amžiaus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, tai yra nuo 2023-09-21, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas dėl savo itin sunkios turtinės padėties galėtų vaikui teikti tik 50,00 Eur išlaikymą, nes atsakovas nors ir yra tik iš dalies darbingas, tačiau turi imtis priemonių ir dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad net gaudamas pastovias pajamas jis reguliariai teiktų išlaikymą sūnui ar kitokia forma prisidėtų prie savo vaiko išlaikymo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo vaikui D. K. nuo 2023-02-20 įsakymu Nr. AV-459 nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais (rūpintojais) paskiriant trečiuosius asmenis B. ir K. M. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko D. K. teises ir teisėtus interesus, jo gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jo dabartiniais laikinais globėjais, tai yra B. M. ir K. M.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojais skirtini laikini globėjai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovės ieškinys byloje patenkintas visiškai.

Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) kas mėnesį periodinėmis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023-09-21) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. K. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtini vaiko laikini globėjai B. M. ir K. M.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui D. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.