Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-01-02 · Civilinė byla Nr. 2-816-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Apeliacija2014-03-13Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-12-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2014-12-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-02
Bylos Nr.
2-816-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00741-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB ,,Pontem“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2-816-524/2014(Proceso Nr. 2-57-3-00741-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 69, 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams D. K. ir J. R. P., atsakovės atstovei advokatei D. S., trečiojo asmens atstovui advokatui M. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Pontem“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje VšĮ „Kretingos maistas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2013-10-21 rašte Nr. AS-4304 užfiksuotus sprendimus dėl ieškovo UAB „Pontem“ pasiūlymo atmetimo ir Derybų laimėtojo paskelbimo. Nurodo, atsakovė 2013-08-07 CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintas skelbiamas derybas „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 140960, kuriam pasiūlymus pateikė UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas‘‘. Pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. 2013-10-09 įvyko perkančiosios organizacijos ir ieškovės darybos dėl pasiūlymo kainos sumažinimo. Ieškovė derybų metu pirminę pasiūlymo kainą 4,37 Lt su PVM sumažino iki 4,18 Lt su PVM. Atsakovė spalio 15 d. pakvietė tiekėją pateikti galutinį pasiūlymą. Ieškovė spalio 18 d. pateikė galutinį savo kainos pasiūlymą. Atsakovė spalio 18 d. 10 val. įvykdė vokų su galutiniais pasiūlymais atplėšimo procedūras, kurių metu buvo paskelbta, kad ieškovės galutinė pasiūlymo kaina yra 4,10 Lt su PVM, o VšĮ „Kretingos maistas“ galutinė pasiūlymo kaina – 4,16 Lt su PVM. Atsakovė spalio 21 d. pranešimu Nr. AS-4304 informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas derybose yra atmestas, vadovaujantis pirkimo sąlygų 69.7 punktu, nes pateikto galutinio pasiūlymo kaina skiriasi nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Atsakovė šiame pranešime taip pat nurodė, kad derybų laimėtoja yra paskelbta VšĮ „Kretingos maistas“. Ieškovė 2013-10-25 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią atsakovė 2013-11-04 raštu atmetė.

Ieškovė nurodė, kad derybų metu jos pasiūlyta 4,18 Lt su PVM kaina buvo atskleista vėliau derybose dalyvavusiai VšĮ „Kretingos maistas“, todėl pastaroji pasiūlė 2 centais mažesnę kainą. Abejodama pirkimų skaidrumu, ieškovė savo galutinį pasiūlymą (4,10 Lt su PVM) pateikė užklijuotame voke. Tokią pasiūlymo formą numatyta Perkančiosios organizacijos, kurios tikslas, vadovaujantis Derybų sąlygų 71 punktu, yra gauti kuo mažesnės kainos pasiūlymą. Atsakovės sprendimas atmesti mažiausios kainos pasiūlymą motyvuojant formaliu Derybų sąlygų draudimu galutiniame kainų pasiūlyme keisti derybų galutinį rezultatą, užfiksuotą derybų protokole, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei neatitinka Derybų sąlygų 71 punkto nuostatų, o minėtą draudimą nustatančios Derybų sąlygų 69.7 ir 79 punktų nuostatos prieštarauja derybų esmei, todėl negali būti taikomos perkant paslaugas.

Derybų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad derybos pirmiausiai yra vykdomos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Taisykles, CK, kitus teisės aktus ir tik tuomet vadovaujantis šiomis pirkimo sąlygomis, t. y. pirkimo sąlygų 2 punktas pateikia deryboms taikomų reikalavimų hierarchiją, pagal kurią Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir Taisyklių reikalavimai yra aukščiau pirkimo sąlygų reikalavimų. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 dalyje ir atitinkamai Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Taisyklių 105.3 punktas nustato, kad su kiekvienu tiekėju atskirai deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, siekiant geriausio rezultato. Pabaigus derybas, dalyvių prašoma pateikti galutinius kainos bei techninių duomenų, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pasiūlymus užklijuotuose vokuose. Taisyklių 105.4 punktas nustato, kad pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustatomas geriausias pasiūlymas.

Anot ieškovės, šių teisės aktų nuostatų analizė leidžia teigti, kad derybų sąlygų reikalavimai, draudžiantys galutiniuose vokuose keisti derybų protokole nurodytą kainą, yra niekiniai ir negaliojantys, nes jie prieštarauja teisiniam reguliavimui, esančiam aukščiau derybų sąlygų. Be to, pagal Taisyklių 59 punktą, kuris apibrėžia, kokiais atvejais perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjo pasiūlymą, priežasties, nurodytos derybų sąlygų 69.7 punkte, apskritai nėra, t. y. Taisyklės nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo tuo atveju, jei jis galutiniame kainos pasiūlyme, pateiktame užklijuotame voke, dar labiau sumažina savo pasiūlymo kainą.

Atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, neatitinka ne tik minėtų Viešųjų pirkimų įstatymo, Taisyklių ir pačių derybų sąlygų bei derybų esmės, bet ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas viešojo pirkimo esmės, o ne formalumų laikymosi požiūriu.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, jog pateikdamas pasiūlymą, dalyvis sutinka su visais pirkimo dokumentų reikalavimais ir privalo jų laikytis. Pirkimo dalyviams išaiškinta teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, tačiau nė vienas dalyvių nesikreipė. 69 p. pateiktas sąrašas atvejų, kuriais pirkimo komisija atmeta pasiūlymus: jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (69.2. p.), pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole (69.7. p.) ir kt. Pagal 73 p. tiekėjas, vėliausiai pateikęs pasiūlymą CVP IS priemonėmis, kviečiamas pirmas į derybas, derybos vykdomos konfidencialiai (76 p.), derybos su kiekvienu tiekėju vedamos atskirai (76.1. p.), galutiniai kainų pasiūlymai yra derybų protokolo pagrindu užpildyta pasiūlymų forma pagal pirkimo sąlygų 5 priedą (76.5. p.), o galutiniame kainų pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole (79 p.). Pirkimo sąlygų 5 priede taip pat aiškiai nurodyta, kad galutinės kainos pasiūlymas parengtas pagal derybų metu ir derybų protokole užfiksuotą kainą. Derybų metu ieškovės atstovai dar kartą buvo informuoti, kad tiekėjas (t. y. ieškovė) turės pateikti derybose užfiksuotą galutinį kainos pasiūlymą užklijuotame voke pagal pirkimo sąlygų 1 priedo nustatytą formą perkančiosios organizacijos nurodytu laiku ir kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Abu ieškovės įgalioti asmenys pasirašė derybų protokole, pastabų dėl derybų eigos neturėjo. Susipažinus su tiekėjų galutiniais pasiūlymais paaiškėjo, kad galutiniame pasiūlyme ieškovė nurodė kitokią nei derybų protokole užfiksuotą kainą, o trečiasis asmuo savo galutiniame pasiūlyme pateikė kainą, lygią derybų protokolo užfiksuotai kainai, todėl komisija nutarė atmesti ieškovės pasiūlymą ir 1 vietą pasiūlymų eilėje užėmusį trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų, kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti. Atsakovės nuomone, ieškovė neabejotinai laikytina patyrusia viešųjų pirkimų dalyve, puikiai suvokiančia pirkimo sąlygų svarbą, žinančia, kad pirkimo sąlygos gali būti ginčijamos tik ribotą laikotarpi, o kilus bet kokiems sąlygų neaiškumams tiekėjui yra privalu kreiptis į perkančiąją organizaciją išaiškinimo, nes priešingu atveju tiekėjas prisiima reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo pateikimo riziką. Be to, ieškinyje ieškovė netgi nekelia klausimo dėl pirkimo sąlygų neaiškumo. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti konkrečias pirkimo procedūras individualizuojančias sąlygas. Ieškovės argumentai, kuriais suabsoliutinamas racionalus lėšų panaudojimas, laikytini nepagrįstais. Racionalus lėšų panaudojimas yra ypatingai svarbus, nes juo, be kita ko, užtikrinama viešojo intereso apsauga, tačiau siekdama racionaliai naudoti lėšas perkančioji organizacija negali ignoruoti kitų svarbių viešųjų pirkimų principų, tokių kaip lygiateisiškumas, nediskriminavimas, skaidrumas. Ieškovei leidus nesilaikyti pirkimo sąlygose nustatyto draudimo būtų pažeisti kitų tiekėjų, iš jų ir trečiojo asmens, teisėti lūkesčiai, nes galbūt ir trečiasis asmuo galutiniame pasiūlyme galėjo pateikti kitokią kainą, tačiau laikydamasis perkančiosios organizacijos nustatytų taisyklų to nedarė. Todėl darytina išvada, kad perkančiajai organizacijai elgiantis taip, kaip aiškina ieškovė, neabejotinai būtų iškraipoma konkurencija tarp tiekėjų ir paneigiama viešųjų pirkimų esmė, o ieškovė nepagrįstai įgytų pranašumą prieš kitus dalyvius.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ginčo konkursas buvo vykdomas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos 2013-05-30 patvirtintas supaprastintas skelbiamų derybų sąlygas (t.1, b.l. 20). Byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl jos atmesto pasiūlymo derybose, vadovaujantis pirkimo sąlygų 69.7 punktu, nes pateikto ieškovės galutinio pasiūlymo kaina skiriasi nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Byloje įrodyta, kad ieškovės pasiūlyta perkamos paslaugos kaina derybose buvo užfiksuota 4,18 Lt (t.2, b.l. 54-55), o po derybų galutinė kaina voke buvo pasiūlyta 4, 10 Lt, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovės veiksmų - pateikti perkančiajai organizacijai žemesnę kainą nei buvo susitarta derybų metu - teisėtumas. Atsakovės pirkimo sąlygų 69.7 p. ir 79 p. (t.1, b.l.34-35) tiekėjams buvo viešai paskelbta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Ieškovė nesikreipė dėl šių punktų išaiškinimo, šių pirkimo sąlygų neginčijo, ieškinyje reikalavimo dėl šių sąlygų neteisėtumo nesuformulavo, tik teismo posėdyje paaiškino, jog teismas savo iniciatyva turėtų pasisakyti dėl šių sąlygų teisėtumo. Tačiau tokia pozicija nėra paremta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintais principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pateiktais išaiškinimais. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo pirkimų sąlygų 69.7 p. ir 79 p. prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog visais atvejais, kai teismas nagrinėja su viešuoju interesu susijusius ginčus, jam kyla pareiga peržengti ieškinio ribas. Šioje byloje įvertintini ieškovės veiksmai dėl jos įrodinėjamų neteisėtų pirkimo sąlygų punktų - 69.7 ir 79 p. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektą (VPĮ 27 str.). Kandidatai, dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų nuostatas, skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais nustatomas reikalavimas pirkimo objektui, bei kitas sąlygas, ribojančias kandidato, dalyvio galimybę dalyvauti konkurse. Taigi dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė šia savo teise buvo pasinaudojusi, todėl po įvykusių derybų kitokių pirkimo sąlygų nustatymas ieškovei reikštų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą, nes šioje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė savo pasiūlymą nesilaikydama pirkimo sąlygų ir nesikreipdama dėl jų išaiškinimo.

Paminėtoje apžvalgoje išaiškinta, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visiems be išimties tiekėjams gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/20; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Ieškovė, nurodydama motyvą, jog tikėtina, kad po derybų su ieškove buvo paviešinta jos pasiūlyta kaina trečiajam asmeniui ir tuo pažeistas skaidrumo principas, jokių įrodymų šiam motyvui pagrįsti nepateikė, o jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai nurodomai aplinkybei įrodyti (CPK 178 str.),.

VPĮ 2 straipsnio 3 d. 6 p. numatyta, kad derybos – tai pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą. Ši nuostata leidžia padaryti išvadą, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija, vykdant pirkimą derybų būdu, gali derėtis dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau viešai paskelbtos pirkimo sąlygos negali būti pakeistos, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti vertinamas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, t.y. pagal 69.7 p. Byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl pirkimo sąlygų ir byloje ieškovė neįrodė, kad ginčo pirkimo sąlyga, nustatyta 79 p. (t.1, b.l. 35), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kad teismas turėtų pagrindą savo iniciatyva panaikinti šią atsakovės paskelbtą supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų punktą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą, teismas, pirma, privalo išaiškinti atitinkamų pirkimo sąlygų turinį ir, antra, įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai jas pritaikė, priimdama skundžiamus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). VPĮ 58 str. reglamentuoja neskelbiamų derybų reikalavimus, kurio 5 p. įtvirtina, kad teikėjų pasiūlymai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, atitinkančiu perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, ir nustato geriausią pasiūlymą pagal šio įstatymo 39 str. VPĮ 39 str. nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Todėl įvertinus šias įstatymo nuostatas negalima padaryti išvados, kad ieškovės nurodomi pirkimo sąlygų punktai prieštarauja įstatymui ir pažeidžia jos teises. Atsakovė įrodė, kad įstatymo nuostatas ji perkėlė į pirkimo sąlygas ir viešai paskelbė visiems tiekėjams, nurodydama, kad derybose užprotokoluota pirkimo kaina negalės bus pakeista ir tokia turės būti pasiūlyta užklijuotame voke. Protokolu, kurį pasirašė ieškovės atstovai, įrodyta, kad papildomai dar buvo išaiškinta, jog galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole (t.1, b.l.93), todėl šioje byloje neįrodytas ieškovės teisių pažeidimas vien dėl įstatyme ir atsakovės pirkimo sąlygose numatytos pareigos pateikti po derybų voką, kuriame negali būti keičiama derybose nustatyta kaina. Byloje neįrodyta, kad šis reikalavimas pažeidė ieškovės teises, o remtis vien tik žemiausios kainos pasiūlymu formalizuotose viešojo pirkimo procedūrose nėra pagrindo šioje byloje, nes žemiausia kaina pagal paminėtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas privalo būti pasiūlyta laikantis atsakovės parengtų pirkimo dokumentų. Ieškovė motyvai dėl atsakovės pažeidimų vykdant kitas viešojo pirkimo procedūras šiai bylai neturi teisinės reikšmės, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė prašo priteisti 3 407, 36 Lt, o trečiasis asmuo prašo priteisti 12 533, 66 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo suteikta atsiliepimo į ieškinį paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt, todėl maksimalus užmokestis už atsiliepimą į ieškinį paruošimą galėjo būti 3000 Lt. Atsakovė ir trečiojo asmens advokatai dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 50 min., o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą, t. y.150 Lt, todėl už dalyvavimą 2013-12-16 teismo posėdyje priteistini 275 Lt, todėl iš viso iš ieškovės atsakovei priteistini 3275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o iš trečiojo asmens priteistini 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitos išlaidos advokato pagalbai, nurodytos pažymoje, nepriteistinos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nes šioje byloje buvo iškeltas teisės taikymo klausimas, nesusijęs su įrodymų rinkimu (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 423⁹ str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB ,, Pontem“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Pontem‘‘ Plungės rajono savivaldybės administracijai 3275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir VšĮ ,,Kretingos maistas‘‘ 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė