Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1035/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Apeliacija2014-03-13Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-12-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2014-12-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2A-1035/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00741-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Kretingos maistas“
Civilinė byla Nr. 2A-1035/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00741-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos 69; 121.18; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-816-524/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“, dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Pontem“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 21 d. sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą ir paskelbti laimėtoją. Ieškinį grindė tokiais motyvais: atsakovas paskelbė viešą pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu; pirko Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugas. Pasiūlymus pateikė jis (ieškovas) ir trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“. Derybų metu jis (ieškovas) pradinę pasiūlymo kainą 4,37 Lt su PVM sumažino iki 4,18 Lt su PVM. 2013 m. spalio 15 d. perkančioji organizacija pakvietė pateikti galutinį pasiūlymą. 2013 m. spalio 18 d. buvo atplėšti vokai su galutiniais pasiūlymais, ir paskelbta, kad UAB „Pontem“ galutinė pasiūlymo kaina yra 4,10 Lt su PVM, o VšĮ „Kretingos maistas“ – 4,16 Lt su PVM. Perkančioji organizacija 2013 m. spalio 21 d. pranešė, kad jo (ieškovo) pasiūlymas, remiantis pirkimo sąlygų 69.7 punktu, atmestas, nes pateikta galutinio pasiūlymo kaina skiriasi nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Konkurso laimėtoju paskelbė VšĮ „Kretingos maistas“. Dėl to buvo pateikta pretenziją, kurią atsakovas atmetė.

Ieškovas mano, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą yra formalus, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų tikslui racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nes atmetus mažiausios kainos pasiūlymą ir sutartį siekiama sudaryti su brangesnę kainą pasiūliusiu tiekėju. Be to, derybų sąlygų 69.7 ir 79 punktų nuostatos, kad galutiniame kainų pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole, prieštarauja derybų esmei, yra neteisėtos, todėl negali būti taikomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovo UAB „Pontem“ ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovo pasiūlyta perkamos paslaugos kaina - 4,18 Lt, buvo užfiksuota derybose, tačiau po derybų voke buvo nurodyta 4,10 Lt paslaugos kaina. Atsakovo pirkimo sąlygų 69.7 ir 79 punktai nustatė, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Ieškovas nesikreipė dėl šių sąlygų išaiškinimo, jų neginčijo, ieškinyje reikalavimo dėl sąlygų neteisėtumo nesuformulavo. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pirkimo sąlygų 69.7 ir 79 punktai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas pažymėjo, kad jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Teismas nenustatė, kad ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs, todėl po įvykusių derybų kitokių pirkimo sąlygų nustatymas ieškovui reikštų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė savo pasiūlymą nesilaikydamas pirkimo sąlygų ir nesikreipdamas dėl jų išaiškinimo.

Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog po derybų, tikėtina, buvo paviešinta jo (ieškovo) pasiūlyta kaina trečiajam asmeniui ir pažeistas skaidrumo principas. Įrodymų šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).

VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata leidžia teigti, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija, vykdant pirkimą derybų būdu, gali derėtis dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau viešai paskelbtos pirkimo sąlygos negali būti pakeistos, todėl ieškovo pasiūlymas turėjo būti vertinamas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, t. y., 69.7 punkto pagrindu. Byloje nebuvo ginčo dėl pirkimo sąlygų, ir ieškovas neįrodė, kad ginčo pirkimo sąlyga, nustatyta 79 punkte, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko teismas turėtų pagrindą savo iniciatyva panaikinti ginčo sąlygą.

Teismas, remdamasis VPĮ 58 ir 39 straipsnio nuostatomis, priėjo prie išvados, kad ieškovo nurodomi pirkimo sąlygų punktai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia jo (ieškovo) teisių. Atsakovas įrodė, kad įstatymo nuostatas jis perkėlė į pirkimo sąlygas ir viešai paskelbė visiems tiekėjams, nurodydamas, kad derybose užprotokoluota pirkimo kaina negalės bus pakeista ir tokia turės būti pasiūlyta užklijuotame voke. Protokolu, kurį pasirašė ieškovas, įrodyta, kad jam papildomai dar buvo išaiškinta, jog galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole, todėl teismas sprendė, kad neįrodytas ieškovo teisių pažeidimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Pontem“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Įtardamas, kad trečiajam asmeniui bus atskleista žodinių derybų metu ieškovo pasiūlyta kaina (4,18 Lt), galutiniame pasiūlyme nurodė dar mažesnę kainą – 4,10 Lt. Toks galutinės kainos pateikimas užklijuotame voke visiškai atitinka VPĮ teisinį reguliavimą ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų sąlygas.Pirmosios instancijos teismas neįvertino derybų tikslo – derėtis su kiekvienu tiekėju dėl mažiausios kainos. Mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas galutiniame etape privalo būti pripažintas laimėtoju. Teismas perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo laimėtoju pripažintas didžiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, pripažino tinkamu, todėl sprendimas laikytinas neatitinkančiu VPĮ imperatyvių nuostatų ir turėtų būti panaikintas. Pagal VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą pasiūlymai, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos, turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose. Šis reikalavimas įtvirtintas ir Supaprastintų pirkimų taisyklėse. Laikydamasis taisyklių 105.3 punkto, galutiniame pasiūlyme nurodė 4,10 Lt kainą. Toks mažesnės kainos nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pasiūlymas negalėjo būti atmestas.Pirkimo sąlygų 69.7 ir 79 punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms toje dalyje, kurioje draudžia tiekėjui galutiniame pasiūlyme (užklijuotame voke) nurodyti mažesnę kainą, nei buvo suderėta žodinių derybų metu. Tokios pirkimo sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, konkurencijos užtikrinimo principui, VPĮ 18 straipsnio 3 daliai, supaprastintų pirkimo taisyklių 105.3 punktui.

Atsiliepimas

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jo (ieškovo) perkančiajai organizacijai pasiūlyta kaina galbūt tapo žinoma trečiajam asmeniui. Argumentai grindžiami ne įrodymais, o prielaidomis ir ieškovo samprotavimais.Jei ieškovas turėjo abejonių dėl konkurso sąlygų neatitikimo VPĮ nuostatoms ar supaprastintų pirkimų taisyklėms, jis turėjo galimybę teikti prašymus dėl sąlygų paaiškinimo ar pretenziją dėl sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Vykdant pirkimą jokių klausimų dėl pirkimo sąlygose nustatytų derybų proceso (eigos) nebuvo gauta. Ieškovas pirkimo sąlygas pradėjo ginčyti tik po to, kai buvo informuotas apie pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentams.Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad galutinės kainos pateikimas užklijuotame voke visiškai atitinka VPĮ teisinį reguliavimą ir pačios perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles. Pripažinęs ieškovo pasiūlymą tinkamu, atsakovas būtų pažeidęs pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta ne viena nuostata, draudžianti keisti derybų metu sutartą kainą (76.5, 79, 80 ir 69.7 p.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą pritaria atsakovo pozicijai ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie neskaidrų perkančiosios organizacijos ar VšĮ „Kretingos maistas“ elgesį. Vien tai, kad UAB „Pontem“ pasiūlė mažiausią paslaugos kainą, nesudaro pagrindo paskelbti šį pasiūlymą laimėtoju. Viešasis pirkimas turi būti vykdomas pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, kurios turi būti vienodai taikomos visiems tiekėjams. Nustačiusi, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija privalo tokį pasiūlymą atmesti.Tiekėjui manant, kad nustatytos pirkimo sąlygos prieštarauja VPĮ ar kitiems teisės aktams, VPĮ numatyta tiekėjo teisė kreiptis tiek į perkančiąją organizaciją, tiek į teismą dėl šių sąlygų pakeitimo bei tiekėjo pažeidžiamų teisių gynimo. Nepasinaudojus šia teise nustatytu laiku, tiekėjams taikomas ribojimas skųsti pirkimo sąlygas perkančiajai organizacijai jau priėmus sprendimą dėl laimėtojo. Pirkimo sąlygos atitiko tiek VPĮ normas, tiek supaprastintų pirkimų taisykles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija supaprastintų skelbiamų derybų būdu pirko Plungės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugas. Pasiūlymus pirkimui pateikė apeliantas UAB „Pontem“ ir trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“. Atsakovas, susipažinęs su tiekėjų pasiūlymais ir įvertinęs jų (pasiūlymų) atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, pakvietė juos abu dalyvauti derybose (1 t., 91 b. l., 2 t., 53 b. l.). 2013 m. spalio 9 d. įvykusių derybų su apeliantu UAB „Pontem“ metu buvo nustatyta galutinė šio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos suderėta pasiūlymo kaina, t. y., tiekėjo pasiūlyta pirminė 4,37 Lt su PVM nemokamo maitinimo paslaugų kaina derybų metu sumažinta iki 4,18 Lt su PVM (1 t., 92-93). Minėtame derybų protokole nurodyta, kad tiekėjas turės pateikti derybose užfiksuotą galutinį kainos pasiūlymą užklijuotame voke bei kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Su derybų protokolu apeliantas buvo supažindintas, pasirašė, patvirtinęs, kad pastabų neturi. Po derybų atsakovas 2013 m. spalio 15 d. raštu paprašė tiekėjus UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ pateikti užklijuotuose vokuose galutinės kainos pasiūlymą pagal konkurso sąlygų 76.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad galutiniai kainų pasiūlymai yra derybų protokolo pagrindu užpildyta pasiūlymo forma (1 t., 95). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas 2013 m. spalio 18 d. pateikė galutinį pasiūlymą, pakeitęs kainą (1 t., 96-98 b. l.). Dėl to apelianto pasiūlymas buvo atmestas (1 t., 99,109-112 b. l.).

Taigi byloje kilęs ginčas ar apeliantas turėjo teisę pateikiant pasiūlymą voke sumažinti jo kainą, nustatytą ir užfiksuotą derybų protokole.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.).

Atsakovo parengtų sąlygų 79 punkte buvo nustatyta, jog galutiniame kainų pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Derybų sąlygų 69.7 punktas numatė, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo sprendimas atmesti UAB „Pontem“ pasiūlymą yra teisėtas ir pagrįstas, nes pasiūlymą ieškovas pateikė nesilaikydamas pirkimo sąlygų. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis išvadomis, teigia, jog toks jo galutinės kainos pateikimas užklijuotame voke visiškai atitiko VPĮ teisinį reguliavimą ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų sąlygas. Šiuos teiginius grindžia VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Supaprastintų pirkimų taisyklių 105.3 punktu (1 t., 187 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.

Kaip minėta, vykdydamas supaprastintą nemokamo maitinimo paslaugų pirkimą, atsakovas pasirinko skelbiamų derybų pirkimo būdą (VPĮ 42 str. 1 d. 4 p.) bei nustatė, kad pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (VPĮ 39 str. 4 d. 1 p., derybų sąlygų 71 p.). Taigi šiam pirkimui taikytinos VPĮ V skirsnio „Derybos“ ir IV skyriaus „Supaprastinti pirkimai“ nuostatos.

VPĮ 57 straipsnis, reglamentuojantis skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymą, nustato derybų etapus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija skelbimas derybas vykdo keturiais etapais. Nagrinėjamam ginčui svarbūs trečias ir ketvirtas etapai. Trečiame derybų etape (VPĮ 57 str. 1 d. 3 p.) kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus, o juos pateikus, pagal VPĮ 58 straipsnyje nustatytas sąlygas perkančioji organizacija derasi su kiekvienu iš kandidatu, siekia geriausio rezultato. Iš VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos akivaizdu, kad derantis bei siekiant geriausio rezultato turi būti laikomasi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ketvirtame derybų etape nustatomas geriausias pasiūlymas (VPĮ 57 str. 1 d. 4 p.). VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose. Taigi tiek derantis su tiekėjais, tiek nustatant geriausią pasiūlymą, turi būti paisoma pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. VPĮ 57 straipsnio 3 dalis išskiria pasiūlymo, vertinamo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, vertinimą, nukreipiant į VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovas pasiūlymus pasirinko vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų (derybų sąlygų 71 p.), todėl nuostatos dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo šiam ginčui neaktualios. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pasiūlymų kainų vertinimas ir nustatymas, atliekamas skelbiamų derybų metu atsižvelgiant į pasirinktą pasiūlymo vertinimo kriterijų (mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas), iš esmės skiriasi. Kai pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, derybos vyksta dviem pakopom: 1) patikrinami ir įvertinami tik pasiūlymų techniniai duomenys, pranešant dalyviams rezultatus; 2) tikrinami ir vertinami pasiūlymai, pateikti užklijuotuose vokuose, po ko dalyviai kviečiami derėtis. Atsakovas vykdė derybas parengtų ir patvirtintų sąlygų pagrindu, nustatęs, kad bus deramasi tik dėl kainų sumažinimo (derybų sąlygų 77 p.) (pasirinktas mažiausios kainos kriterijus), o po derybų tiekėjai turės pateikti galutinius kainos pasiūlymus, užfiksuotus derybų metu ir negalės keisti derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokole (derybų sąlygų 79 ir 80 p.). Tai neprieštarauja VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktui bei VPĮ 18 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nors šioje teisės normoje kalbama apie galutinės pasiūlymo kainos nustatymą ne tik derybų protokole, bet ir po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme, tačiau nuostata dėl galutinio pasiūlymo suformulavimo momento turi būti aptarta konkurso sąlygose. Atsakovas sąlygos dėl galutinio pasiūlymo suformavimo ir pateikimo po derybų pirkimo dokumentuose nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo parengti pirkimo dokumentai yra aiškūs ir be dviprasmybių. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad galutinis pasiūlymas turėjo būti pateiktas toks, koks nustatytas derybų protokole. Atsakovo rašto tiekėjams, pateikto po derybų, prašant pateikti galutinį pasiūlymą, įformintą derybų protokole, turinys aiškus ir atitinka sąlygų nuostatas.

Viešųjų pirkimų taisyklių 105.3 punktas, kuriuo remiasi apeliantas, numato, kad su kiekvienu tiekėju atskirai deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, siekiant geriausio rezultato. Pabaigus derybas, dalyvių prašoma pateikti galutinius kainos ir techninių duomenų, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pasiūlymus, užklijuotuose vokuose. Taigi šioje nuostatoje nurodytas galutinių pasiūlymų pateikimo būdas taikytinas tuomet, kai perkančioji organizacija pasiūlymus vertinti pasirenka pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Nagrinėjamu atveju atsakovas sąlygose pasirinko mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad derybų sąlygos, draudžiančios siūlyti mažesnę kainą, nei užfiksuota derybų protokole, prieštaravo supaprastintų pirkimų taisyklių 105.3 punktui.

Kaip minėta, 2013 m. spalio 9 d. derybų protokole nurodyta, kad tiekėjas turės pateikti derybose užfiksuotą galutinį kainos pasiūlymą užklijuotame voke bei kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Su derybų protokolu apeliantas buvo supažindintas ir parašu patvirtino, kad pastabų neturi. Atsakovo 2013 m. spalio 15 d. prašyme dėl galutinės kainos pateikimo buvo dar karta nurodyta pateikti galutinės kainos pasiūlymą pagal konkurso sąlygų 76.5 punkto reikalavimus. Taigi derybų sąlygą, draudžiančią keisti derybų protokole užfiksuotą kainą, atsakovas pakartojo tiek derybų protokole, tiek rašytiniame prašyme tiekėjams dėl galutinės kainos pateikimo. Įvertinus šias bylos faktines aplinkybe, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo formuluotė dėl galutinio pasiūlymo ir jo pateikimo buvo neaiški. Jei apeliantui kilo neaiškumų ar abejonių dėl konkurso sąlygų, jis turėjo teisę kreiptis į atsakovą ir prašyti jas (sąlygas) paaiškinti, tačiau byloje nustatyta kad tokia teise apeliantas neapsinaudojo, todėl dėl savo nerūpestingumo turi prisiimti pasekmių riziką.

Nesutiktina su apeliantu, kad galutinės sumažintos kainos pateikimas užklijuotame voke visiškai atitiko atsakovo pirkimo dokumentų sąlygas, todėl jis (pasiūlymas) negalėjo būti atmestas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas UAB „Pontem“, 2013 m. spalio 18 d. pateikęs galutinį pasiūlymą, pakeitė 2013 m. spalio 9 d. derybų su perkančiąją organizacija metu sulygtas kainas, nors, kaip paminėta, keisti derybų galutinį rezultatą, užfiksuotą derybų protokole, draudė derybų sąlygų 79 punktas. Nurodytos sąlygos nei apeliantas, nei kiti tiekėjai neginčijo, todėl ji (sąlyga), kaip galiojanti, yra privaloma tiekėjams bei pačiai perkančiajai organizacijai. Priešingu atveju, jei atsakovas būtų priėmęs apelianto pasiūlymą, kuriame nurodyta kaina skiriasi nuo derybų protokole užfiksuotos kainos, jis (atsakovas) pats būtų pažeidęs esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.)

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perkančioji organizacija visų viešojo pirkimo procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrinant tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant tiekėjų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y., perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01).

CPK 178 straipsnis nustato, kad bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, jog turi įtarimų, kad trečiajam asmeniui buvo atskleista jo (apelianto) derybų metu pasiūlyta kaina, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Įrodymai bei įrodinėjimo priemonės apibrėžti CPK 177 straipsnyje. Prielaidos įrodymas nepriskirtos.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto UAB „Pontem“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.

Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 8 470 Lt.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas. Trečiojo asmens prašomos priteisti 8 470 Lt (6 541,20 Lt be PVM atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir 522 Lt be PVM prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, viršija minėtą koeficientą, tačiau teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Nagrinėjamoje byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti trečiajam asmeniui visas jo prašomas bylinėjimosi išlaidas (8 470 Lt), tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą pobūdį bei galimas laiko sąnaudas, būtinas tokiam atsiliepimui parengti, sprendžiama, kad trečiajam asmeniui priteistina dalis apeliacinės instancijos teisme jo patirtų bylinėjimosi išlaidų - 4 235 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 4 235 Lt (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus