Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-477-460/2014

2014 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7992-793/2013 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovo V. T. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas V. T. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prieštaravimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 preliminaraus sprendimo, nurodė, kad su minėtu sprendimu ir ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui priklausančio buto, dviejų pakopų metalinius laiptus su aikštele suremontavo ne G. Šacauskas, o pats ieškovas už mažesnę sumą. Nesutinka, kad ieškovo suremontuotus laiptus reikėjo perdaryti dėl likusių matomų, atsakovo veiksmais padarytų, įbrėžimų, jais (laiptais) buvo galima naudotis ir esant įbrėžimams. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (b. l. 17–18).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. T. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-03-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-41 buvo nubaustas pagal ATPK 188 straipsnį įspėjimu už tai, kad jis 2011-09-24 apie 23.50 val. elektriniu metalo pjovimu prietaisu tyčia nupjovė ieškovui E. B. priklausantį turtą – dviejų pakopų metalinius laiptus, ir tokiu būdu neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą E. B. (b. l. 10). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-01-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinę bylą matyti, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog sugadintus laiptus suremontavo pats, nuostolius iš pradžių įvertindamas 718 Lt, o vėliau 878 Lt suma (b. l. 19-20). Iš statybų inžinieriaus V. K. sudarytos Lokalinės sąmatos, kurią pateikė atsakovas, matyti, kad ieškovui sugadintų laiptų remonto kaina sudaro 156,65 Lt (b. l. 36, 37).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, t. y. tyčia nupjovė ieškovui E. B. priklausančio buto dviejų pakopų metalinius laiptus su aikštele, tokiu būdu sugadino ieškovo turtą. Šiais savo veiksmais atsakovas padarė žalą ieškovui, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Ieškovas tikina, kad dėl V. T. neteisėtų veiksmų jis patyrė 878 Lt žalą, kurią sudaro ieškovo patirtos išlaidos dėl laiptų remonto.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų parodymai apie tai, kad laiptai nebuvo išvežti remontui, nėra vienareikšmiški. Nė vienas liudytojas kategoriškai nepatvirtino fakto, kad visą ilgą laikotarpį – nuo 2011-09-24 – nuo pažeidimo datos iki 2012-11-07 – laiptų atstatymo į pradinę vietą, laiptai visą laiką buvo ieškovui priklausančiame žemės sklype ir niekur per minėtą laikotarpį nebuvo transportuoti remontui.

Antra, bylos rašytiniai įrodymai – Gintauto Šacausko individualios įmonės komercinis pasiūlymas metalinių laiptų remontui (b. l. 13), darbų pridavimo aktas (b. l. 40), pinigų priėmimo kvitas (b. l. 11) ir sąskaita faktūra 878 Lt sumai (b. l. 12) patvirtina, kad laiptai buvo remontuojami įmonėje ir vėliau atstatyti į pradinę vietą. Minėtas darbų pridavimo aktas ir kiti finansiniai dokumentai byloje nėra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais ir kt., todėl tai yra bylai reikšmingi ir teisinę galią turintys įrodymai (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Trečia, teisėjų kolegijai nekelia abejonių faktas, kad ieškovui padaryta žala turi būti atlyginta visiškai, tačiau netoleruotina situacija, kad atlyginant žalą ieškovas gautų iš to naudos ir nepagrįstai praturtėtų ar kitaip tariant daiktas būtų papildomai pagerintas atsakovo sąskaita. Šiuo atveju darbų pridavimo aktas patvirtina, kad be suvirinimo darbų buvo atliekamas visų laiptų smėliavimas, gruntavimas, dažymas ir dėl šių darbų, iš esmės dėl smėliavimo, laiptus buvo būtina transportuoti į specializuotą remonto vietą. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės ir savo rizika pagerino laiptų savybes ir minetą pagerinimą siekia įvykdyti atsakovo sąskaita, t. y. reikalauja, kad į žalos dydį būtų įskaičiuoti ne tik būtini ir reikalingi remonto darbai, tačiau ir žymus daikto pagerinimas, kuris, atstatant daiktą į pradinę padėtį, nebuvo reikalingas. Kolegija įsitikinusi, kad tai neatsitinka teisingo žalos dydžio reguliavimo instituto teisinio reguliavimo, todėl apylinkės teismo sprendimas dėl žalos dydžio pakeistinas perskaičiuojant ieškovo patirtą žalos dydį (CK 6.249 straipsnis). Vertinant ieškovo patirtą realią žalą skaičiuotina ir į vertę įtrauktina 150 Lt kaina už turėklų paruošimą suvirinimui, 80 Lt vertės suvirinimo darbai, 65 Lt vertės šlifavimo darbai (atsižvelgiant į 2012-11-07 darbų pridavimo aktą), 9 Lt vertės suvirinimo vietų gruntavimo darbai (pagal ieškovo pateiktą sąmatą 5.80 Lt + 31 proc. socialinis draudimas + 21 proc. PVM mokestis ? 9 Lt) (b. l. 36), analogiškai 17 Lt vertės vietinis dažymas, iš viso 321 Lt.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 321 Lt skolos ir 5 procentai procesinių palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl pakeistino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo analogiškai ta pati Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 preliminaraus sprendimo dalis dėl skolos dydžio pakeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinta 37 procentai jo reikalavimų, reiškia atmestina yra 63 procentų dalis.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: pirmosios instancijos teisme 29 Lt žyminio mokesčio ir 484 Lt už teisines paslaugas, iš viso 513 Lt (b. l. 4, 5).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 190 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas patyrė šias išlaidas: 50 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 63 procentai ieškinio, atsakovui iš ieškovo priteistina 32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus įskaitymus ieškovui iš atsakovo priteistina 158 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 preliminarų sprendimą pakeisti;

ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui E. B. iš atsakovo V. T. 321 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 321 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 Lt bylinėjimosi išlaidų.