- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-514-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19921-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo –
A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, bei nuteistas:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 243 straipsnį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. S. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.
Į galutinę bausmę įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) diena, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. S. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
A. S. kartu su bausme taip pat paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas 5 (penkerius) metus vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) 1 520 (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties) Eur konfiskavimas (išieškojimas).
Iš A. S. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 15 (penkiolika) Eur išlaidų atlyginimo, susijusių su automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu.
Iš A. S. valstybės naudai priteista 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai penkiasdešimt euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo kaip įrodytas šias aplinkybes: A. S., žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2021 m. birželio 18 d. apie 21.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį ir jam skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus bei lankytis tam tikrose vietose, taip pat taikyti intensyvią priežiūrą.
3. Nuteistasis neneigia, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jam skirta laisvės atėmimo bausmė nepadės pasitaisyti ir nepasieks bausmės tikslų, nes jis dirba bei išlaiko (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė tenkinti A. S. apeliacinį skundą, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kelia tik jam paskirtos galutinės subendrintos bei sumažintos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei prašo skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, paskiriant draudimus ir intensyvią priežiūrą, todėl teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumo bei proporcingumo ir kitų bylos klausimų, t. y. patikrina skundžiamą nuosprendį tik dalyje dėl bausmės A. S. individualizavimo.
8. Baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl skirtinos bausmės, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, individualizuojant skiriamą bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
9. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks konkretus jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus bei užtikrins bausmės paskirtį.
10. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Konstatuotina, kad šiose sankcijose nėra numatytos nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde prašomos skirti laisvės apribojimo bausmės. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų nuteistajam A. S. skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Pirmosios instancijos teismas, A. S. skirdamas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė griežčiausių rūšių ir maksimalių dydžių bausmes, t. y. areštą keturiasdešimt penkioms paroms (pagal BK 243 straipsnį) ir laisvės atėmimą vieneriems metams (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Be to, paskirtąsias bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu, o subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo A. S. asmenybės pavojingumą, paskirtos bausmės – proporcingos, adekvačios padarytiems nusikalstamiems veiksmams bei neprieštaraujančios BK 41 ir 54 straipsniuose numatytiems bausmės paskirčiai bei bausmės skyrimo pagrindams, todėl galutinės subendrintos ir sumažintos bausmės (laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams) švelninti nėra pagrindo.
12. Byloje nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Byloje taip pat nustatyta, kad A. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta, kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. ne tik ne kartą buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau ir daug kartų baustas už administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymą. Pažymėtina, kad nuteistasis ne kartą administracinėn atsakomybėn buvo trauktas ir už vairavimą esant neblaiviam ar vairavimą neturint specialiosios teisės tai daryti, tačiau jam skiriamos administracinės nuobaudos (baudos) jokios teigiamos įtakos neturėjo bei nuo sistemingo neteisėto elgesio (vairavimo esant neblaiviam bei neturint teisės tai daryti) ir naujų teisės pažeidimų darymo nesulaikė, t. y. A. S. ne tik nemoka jam skirtų baudų, tačiau ir toliau neblaivus vairuoja, kai teisė vairuoti iš viso yra atimta. Svarbu ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) net 7 kartus buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemones neblaivus, kas patvirtina visišką asmens abejingumą į jam skiriamas nuobaudas bei bausmes, elementarių visuomenės moralės normų negerbimą, akivaizdų įstatymų nesilaikymą ir skiriamų administracinių nuobaudų bei kriminalinių bausmių neefektyvumą. Iš A. S. paaiškinimų ikiteisminiame tyrime ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje matyti, kad nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau, vietoje to, jog šią problemą bandytų spręsti konkrečiais veiksmais, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nors pripažįsta, kad alkoholio vartojimas jam sukelia neigiamas pasekmes, t. y. asmuo suvokia savo neteisėto elgesio pagrindinę priežastį, tačiau ją visiškai ignoruoja, kas jį, kaip asmenį, daro pavojingą visuomenei.
13. Individualizuojant A. S. skiriamas bausmes esminę reikšmę turi tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis net trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o šioje byloje nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,94 promilės) beveik du kartus viršija baudžiamajame įstatyme nustatytą ribą (1,51 promilės), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Taip pat akcentuotina ir tai, kad nuo šioje byloje nagrinėjamo elgesio A. S. nesulaikė ir prieš tai už analogiškų nusikaltimų padarymą paskirtos žymiai švelnesnės kriminalinės bausmės – 60 parų areštas ir 4 mėnesių laisvės atėmimas, kurio vykdymas buvo atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. S. padarė praėjus vos dviem mėnesiams nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, t. y. įvykdžius atidėtą laisvės atėmimo bausmę, A. S. nepasiunčiant vykdyti jam paskirtos realios bausmės. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad prieš tai parodytas pasitikėjimas nuteistuoju, pastarojo elgesiui jokios įtakos neturėjo ir nesulaikė nuo analogiškos naujos nusikalstamos veikos padarymo ateityje, todėl nagrinėjamu atveju efektyvios bausmės bus tik realus asmens atribojimas nuo visuomenės, nes A. S. elgesys yra neprognozuojamas, sistemingas, nėra atsitiktinio pobūdžio, be to, didelį pavojų keliantis ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei.
14. Taip pat svarbu paminėti, kad net paskirta ir atlikta arešto bausmė (past. – realus izoliavimas nuo visuomenės) už analogiško nusikaltimo padarymą A. S. nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei švelnesnės kriminalinės bausmės nuteistojo elgesio nekeičia. Konstatuotina, kad tik maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui izoliavus A. S. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje, taip pat užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė teisingas bausmes ir parinko tinkamus jų dydžius, kurių mažinti nėra pagrindo, taip pat teisingai subendrino paskirtas bausmes bei pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
16. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 139,50 Eur už A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog A. S. neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatą Ramūną Vanagą.
18. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo A. S. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.