Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-110-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
II-110-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00041-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
S. Č.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-110-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00041-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 20122272618KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Č.,jo atstovui advokato padėjėjui M. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, skundą dėl 2020 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-14578-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad S. Č. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui. Tokiu būdu S. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punkto reikalavimus (b. l. 8-9).

2020 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Č., surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-14578-2020, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. sausio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto S. Č. skundas dėl 2020 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu S. Č. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinę bylą jo atžvilgiu. Skundas motyvuojamas tuo, kad apie šį administracinį nusižengimą jis sužinojo iš darbdavio, kuris jo paprašė pasiaiškinti, kur jis buvo išvykęs įvykio dieną su automobiliu. Jis paaiškino, kad tokios aplinkybės yra neteisingos, nes jam patikėta transporto priemonė nurodomu metu, pasibaigus darbo laikui, po 17.00 val., pagal nustatytą įmonės tvarką, buvo palikta įmonės aikštelėje, o jis buvo išvykęs namo. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pagrindinės atliekamos darbo funkcijos išvežioti autotransporto priemonių detales po servisus ar kitas prekybos vietas. Atsižvelgiant į darbovietės lokalizaciją, prekių logistikos maršrutus, pro (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esančią geležinkelio pervažą, jis pravažiuoja vidutiniškai apie 10 kartų. Vienu iš atvejų jis buvo patekęs į eismo situaciją, panašią į inkriminuojamą, tačiau įvykio laikas su protokole nurodomomis aplinkybėmis nesutampa. Tikėtina, jog kalba eina apie tą patį įvykį, kai (duomenys neskelbtini), važiuojant link geležinkelio pervažos, buvo sustojęs priešais važiavęs automobilis, arčiau kelkraščio ir buvo įsijungęs avarinį signalą. Dėl kokių priežasčių buvo sustojęs minėtas automobilis, jam nėra žinoma. Šį stovintį automobilį aplenkė kelios transporto priemonės ir jis taip pat pradėjo susidariusios kliūties aplenkimo manevrą. Tačiau jam nebaigus manevro, stovėjusi transporto priemonė pradėjo palengva judėti ir sukliudė jam užbaigti pradėtą manevrą, todėl jis buvo priverstas viduryje kelio lėtai judėti į priekį ir laukti, kol kitos transporto priemonės jam leis įvažiuoti į savo eismo juostą. Suprato, jog tai galėjo sukelti neigiamų pasekmių eismo dalyviams, tačiau jis į tokią situaciją pateko netyčia, negalėdamas numatyti įvykių sekos. Jis jokių grubių, piktybiškų manevrų, neatliko. Priimtas nutarimas yra analogiškas, kaip nurodoma protokole, todėl jis turi pagrindo manyti, jog egzistuoja išankstinė bylą nagrinėjusios pareigūnės nuostata apie įvykio situacijos pobūdį ir aplinkybes, skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalinus esamų abejonių. Byloje turi būti įvertinta įrodymų visuma, o administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl S. Č. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Nepasitvirtinus padaryto administracinio nusižengimo faktui administracinio nusižengimo teisena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu turi būti nutraukta.

Pareiškėjas S. Č. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad jis 2020 m. rugpjūčio 31 d. vairavo darbinį automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio dieną prie sankryžos buvo sustojusi mašina su avarinėmis šviesomis, todėl jis stengėsi apvažiuoti kliūtį. Visi automobiliai lėtai judėjo kolona. Ne viena mašina priešais jį aplenkė stovinčią mašiną, todėl ir jis pradėjo lenkimo manevrą. Tik, kai jis pradėjo važiuoti, pamatė, kad minėtas automobilis, įsijungęs avarines šviesas, pradėjo judėti. Jis kirto ištisinę liniją, nes nebūtų kitaip galėjęs apvažiuoti kliūties. Jis tik norėjo susidariusią kliūtį apvažiuoti, kaip ir kiti automobiliai. Dėl administracinio nusižengimo protokole nurodomo laiko paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.47 val., jis buvo Giruliuose, važiavo dviračiu, todėl įvykis įvyko galbūt dvejomis valandomis anksčiau, tiksliai negalėjo pasakyti kada. Pažymėjo, kad registratoriaus pateikti duomenys yra neteisingi ir netikslūs. Po darbo valandų jis nesinaudoja darbiniu automobiliu. Prašo panaikinti nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti, nes jis nevairavo pavojingai, o tik norėjo apvažiuoti kliūtį. Kadangi kliūtis netikėtai pradėjo judėti su avarinėmis šviesomis, todėl taip ir gavosi. Jeigu automobilis nebūtų pradėjęs judėti, jis sėkmingai būtų pabaigęs manevrą, kaip ir kiti automobiliai, kurie prieš tai buvo aplenkę minėtą automobilį.

Šalies argumentai

S. Č. atstovas teisme nurodė, kad registratoriaus vaizdo įraše matoma data, kuria rėmėsi policijos pareigūnai ir kurią nurodė administracinio nusižengimo protokole, t.y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.47 val. yra netiksli, todėl kelia abejones dėl paties įvykio tikslumo. Pažymėjo, kad registratoriaus duomenys netikslūs, nes jame nurodomas neteisingas įvykio laikas. S. Č. yra vairuotojas – ekspeditorius, todėl jo mobiliojo ryšio telefonas yra kartu ir darbinis telefonas, todėl internetu visi duomenys fiksuojami ir visada jo maršrutas yra matomas, galima nustatyti, kaip S. Č. judėjo įvykio dieną. S. Č. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, t.y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., važiavo dviračiu Giruliuose. Pažymėjo, kad pateiktas vaizdo įrašas nėra informatyvus, nesimato pradėto manevro pabaigimo, jis labai trumpas ir nėra pakankamai aiškus.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo S. Č. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, pranešėjo pateikta informacija), esantys administracinio nusižengimo byloje, neginčijamai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo padarymą. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas aptariamas administracinis nusižengimas, aiškiai matyti, jog pareiškėjo apvažiuojamoje transporto priemonėje, nėra įjungta avarinė šviesos įjungimo signalizacija, ši transporto priemonė tikrai nestovi ir transporto priemonių eismui jokių kliūčių nesudaro, o priešingai – juda kartu su transporto priemonių srautu, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini. Be to, nekyla abejonių dėl pavojingos situacijos sukėlimo, kadangi minėtame įraše matyti, kad pranešėjas, važiuojantis priešpriešinio eismo juosta, buvo priverstas staigiai stabdyti bei naudoti garso signalą. Nekyla abejonių, jog S. Č. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Prašo S. Č. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Iš byloje esančio informacijos apie asmenį, kuris vairavo, valdė ar naudojosi transporto priemone išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.57 val., transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio anoniminio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.57 val., (duomenys neskelbtini), ties posūkiu (duomenys neskelbtini), geltonas automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę liniją ir sukėlė avarinę situaciją (b.l. 18).

Skaitmeninėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis buvo priverstas pristabdyti automobilį bei naudoti garsinį signalą (b.l. 23).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 4 d. pateikto rašto matyti, kad administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) informacijos dėl transporto priemonės „Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingo vairavimo policijai pateikė anonimas. Pateiktame policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, matosi, kad pranešėjas policijai jokių savo duomenų nėra pateikęs ir nėra galimybės jų nustatyti.

Iš pareiškėjo atstovo pateiktų įeinančių skambučių išklotinių bei judėjimo schemos matyti, kad S. Č. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laiku, t.y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., važiavo dviračiu Giruliuose.

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo S. Č. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, išanalizavęs byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, patikrinęs byloje esančius įrodymus, apklausęs pareiškėją S. Č., išklausęs jo atstovo paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl S. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. Č. 2020 m. lapkričio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui. 2020 m. gruodžio 18 d. Institucijos nutarimu Nr. 30-ANR_N-14578-2020 S. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlus įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad veiksmai, kuriais gali būti padaromas šioje dalyje numatytas nusižengimas nurodyti alternatyviai, todėl administracinė atsakomybė kyla padarius bent vieną iš nurodytų veiksmų. Be to, pažeidimų – lenkimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – objektyvioji pusė minėto straipsnio dalies dispozicijoje įtvirtinta blanketinėmis nuostatomis, nukreipiančiomis į KET nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog S. Č. pažeidė KET 9 punktą. Šiame punkte numatyta bendroji pareiga, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Visų pirma pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją.

ANK 420 str. 1 d., dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo S. Č. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, be kita ko, tai yra ir pavojingą situaciją sukėlęs vairavimas. Taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 1 d. turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kuriuo vadovaujantis asmuo kaltinamas sukėlęs pavojingą situaciją. Tiek Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jos priimtame skundžiamame nutarime nurodyta, jog S. Č. teisei priešingi veiksmai pasireiškė tuo, kad jis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui, ir taip pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Šiame KET punkte numatyta bendroji pareiga, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Akivaizdu, jog KET 9 punktas yra nukreipiamoji norma, joje nustatoma bendroji taisyklė ir neformuluojama konkreti pareiga ar reikalavimas eismo dalyviui – tokie reikalavimai įtvirtinti šiame punkte minimuose KET prieduose ir kituose teisės aktuose. Taigi šis abstraktus, bendro pobūdžio KET punktas be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ANK pagrindas.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas S. Č. teismo posėdžio metu ginčijo administracinio nusižengimo protokole nurodomą įvykio laiką – 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.57 val. Pareiškėjas S. Č. teisme tvirtino, kad po nustatytų darbo valandų, t.y. 17.00 val., darbiniu automobiliu nesinaudoja. Administracinio nusižengimo protokole nurodomu įvykio laiku jis buvo ne protokole ir skundžiamame nutarime nurodytoje įvykio vietoje, o važiavo dviračiu Giruliuose, ką patvirtina jo pateikti duomenys. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų - 2020 m. rugpjūčio 31 d. įeinančių skambučių išklotinių ir judėjimo schemos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Č. administracinio nusižengimo protokole nurodytu įvykio laiku, t.y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., važiavo dviračiu Giruliuose. Akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokole nurodomas administracinio nusižengimo laikas kelia pagrįstas abejones dėl paties įvykio aplinkybių tikslumo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, rėmėsi automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame nurodomas įvykio laikas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, todėl iš esmės ne tik nėra galimybės patikrinti šio įrodymo šaltinio patikimumo, bet ir joje užfiksuotos informacijos tikrumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo S. Č. nurodomomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo protokole nurodomo įvykio laiko.

Teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo esmės (ANK 638 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skundžiamame nutarime galimai netiksliai yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laikas, kas yra laikytina esminiu netikslumu ir sudaro paties nusižengimo esmę, jo sudėtį, tai yra objektyvusis nusižengimo požymis, kurio teismas savavališkai keisti negali. Teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nėra suteikta teisė keisti administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių (padarymo vietos, laiko ir kt.). Akivaizdu, jog šios visos šios aplinkybės (duomenų, pagrindžiančių pažeidimo padarymo laiką, trūkumas) kelia pagrįstas abejones dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

S. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingą situaciją sukėlusį vairavimą (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama S. Č. kaltės klausimą ir vertindama jo veiksmus kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi pateiktu anoniminiu pranešimu (b.l. 18) bei kartu pateiktu vaizdo įrašu (b.l. 23) dėl padaryto administracinio nusižengimo, iš kurių darė išvadą, kad S. Č. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui.

Pareiškėjas S. Č. teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną, jam kelią pastojo kliūtis, t.y. sustojęs automobilis su avarinėmis šviesomis, todėl jis stengėsi apvažiuoti kliūtį. Paaiškino, kad šį stovintį automobilį aplenkė kelios transporto priemonės, todėl jis taip pat pradėjo susidariusios kliūties apvažiavimo manevrą. Tačiau jam nebaigus manevro, stovėjusi transporto priemonė pradėjo palengva judėti ir sukliudė jam užbaigti pradėtą manevrą, todėl jis buvo priverstas viduryje kelio lėtai judėti į priekį ir laukti, kol kitos transporto priemonės jam leis įvažiuoti į savo eismo juostą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tyrimas pradėtas gavus anoniminį pranešimą su pateiktu vaizdo įrašu apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18.57 val., (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), geltonas automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę liniją ir sukėlė avarinę situaciją (b.l. 18). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 4 d. pateikto rašto matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pranešėjas policijai jokių savo duomenų nėra pateikęs ir nėra galimybės šio asmens nustatyti. Byloje kitų asmenų galimai mačiusių įvykį ar šio įvykio liudytojų nenustatyta. Iš byloje esančio itin trumpo vaizdo įrašo matyti, kad lėtai judančiai automobilių kolonai, automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kirto siaurą ištisinę liniją. Priešpriešine eismo juosta važiavęs vairuotojas pristabdė automobilį ir panaudojo garsinį signalą. Tačiau vaizdo įrašas nėra pakankamai informatyvus ir išsamus bei yra itin trumpas, dėl dienos metu esančio apšvietimo nesimato, ar prieš automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis yra įsijungęs avarines šviesas. Taip pat nesimato automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėto kliūties apvažiavimo manevro pabaigos. Taip pat nėra aišku, kokiu greičiu važiavo priešpriešine eismo juosta važiuojantis automobilis, kurio vairuotojas pateikė vaizdo įrašą.

Šiuo atveju, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, todėl iš esmės ne tik nėra galimybės patikrinti šio įrodymo šaltinio patikimumo, bet ir joje užfiksuotos informacijos tikrumo. Byloje daugiau nėra jokių duomenų (išsamių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, įvykio vietos ženklinimo ir matavimų schemos, kelio ruožo fotografijų, liudytojų paaiškinimų), kurie patvirtintų, jog S. Č. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui. Kaip jau minėta, byloje pateiktas vaizdo įrašas tik rodo, jog S. Č. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, tačiau tai nepatvirtina, jog buvo padarytas ANK 420 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas.

Akivaizdu, jog vien tik įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir siauros ištisinės linijos kirtimas, nenustačius kitų svarbių pareiškėjo atsakomybę patvirtinančių aplinkybių, neleidžia konstatuoti jo veiksmuose buvus visus ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties požymius. Šiuo atveju byloje nebuvo paneigta pareiškėjo S. Č. versija, jog jis lenkimo manevrą pradėjo tik norėdamas apvažiuoti kliūtį, t.y. priešais jį stovintį automobilį su avarinėmis šviesomis, kuris jam pradėjus ir nebaigus manevro, pradėjo judėti ir sukliudė jam užbaigti pradėtą manevrą, todėl jis buvo priverstas viduryje kelio lėtai judėti į priekį ir laukti, kol kitos transporto priemonės jam leis įvažiuoti į savo eismo juostą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. Č. kaltei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai. Įvertinus byloje esančius duomenis bei pareiškėjo paaiškinimus duotus teisme, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl S. Č. pavojingo vairavimo, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, kad priešais jį stovintį automobilį aplenkė kelios transporto priemonės ir jis taip pat pradėjo kliūties aplenkimo manevrą, tačiau jam nebaigus apvažiavimo manevro, stovėjusi transporto priemonė pradėjo judėti ir sukliudė jam sėkmingai užbaigti pradėtą manevrą.

Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad S. Č. 2020 m. rugpjūčio 31 d., 18 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir eismo saugumui.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn S. Č. patrauktas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo byla S. Č. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p., 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 23) paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo S. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14578-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną S. Č. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė