Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. T. ir V. T. ieškinį atsakovui M. T. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. (buvusi pavardė J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad V. T. ir B. T. nuosavybės teise turi 72/100 dalis, o atsakovas M. T. 28/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 28/100 dalis pastato M. T. įgijo 2006-06-27 dovanojimo sutarties Nr. VJ-4409 pagrindu, kuria taip pat nustatyta ir šio pastato naudojimosi tvarka. 0,0720 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik V. T. ir B. T..

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6152-676/2016 matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu atmetė ieškovo M. T. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovus V. T. ir B. T. sudaryti minėto žemės sklypo panaudos sutartį, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia dovanoto pastato dalimi, o atsakovų priešieškinys tenkintas iš dalies - panaikinta dovanotojų B. T. ir V. T. 2006-06-27 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. VJ-4409), kurios pagrindu dovanos gavėjui M. T. atiteko 28/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei grąžinta ši 28/100 dalis gyvenamojo namo bendrosios jungtinės nuosavybės teise B. T. ir V. T., kita priešieškinio dalis atmesta; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (T.1, b.l. 115-120).

Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-05 sprendimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovų priešieškinys, ir dėl jo priimtas naujas sprendimas – atsakovų B. T. ir V. T. priešieškinys ieškovui M. T. dėl 2006-06-27 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. VJ-4409) panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas; pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteista iš atsakovų V. T. ir B. T. po 835 EUR žyminio mokesčio valstybei, kita sprendimo dalis palikta nepakeista; priteista iš atsakovų V. T. ir B. T. po 50 EUR žyminio mokesčio valstybei (T.1, b.l. 179-189).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartimi, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-05 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimų dalys, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. T. ir B. T. dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikintos ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita apygardos teismo nutarties dalis (tame tarpe kuria atsakovų B. T. ir V. T. priešieškinys ieškovui M. T. dėl 2006-06-27 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. VJ-4409) panaikinimo CK 6.472 straipsnio pagrindu atmestas kaip nepagrįstas) palikta nepakeista (T.2, b.l. 60-65).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas 720 kv.m. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką : ieškovui M. T. paskiriant naudotis 28/100 sklypo dalį, sudarančią 45,64 kv.m., esančią po gyvenamuoju namu, bei 57 kv.m plotą, susidedantį iš UAB „Inžinierija“ sudarytame vidinio valdymo nustatymo plane nurodytų sklypų vienetų – A/9 kv.m., A/14 kv.m, A/34 kv.m, o atsakovams B. T. ir V. T. paskiriant naudotis 283 kv.m. plotą, susidedantį iš UAB „Inžinierija“ sudarytame vidinio valdymo plane nurodytų sklypų vienetų – A/19 kv.m., B/14 kv.m., B/130 kv.m, B/120 kv.m., kitą sklypo dalį paliekant bendram šalių naudojimuisi. 2016-09-15 sprendimu teismas taip pat nusprendė įpareigoti atsakovus B. T. ir V. T. per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu M. T. naudojimosi 720 kv.m. žemės sklypu, u/n (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, dėl ieškovo M. T. naudojimosi 28/100 sklypo dalimi, sudarančia 45,64 kv.m., esančia po gyvenamuoju namu bei 57 kv.m plotu, susidedančiu iš UAB „Inžinierija“ sudarytame vidinio valdymo nustatymo plane nurodytų sklypų vienetų – A/9 kv.m., A/14 kv.m, A/34 kv.m.

Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-04 nutartimi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimą nutarė palikti iš esmės nepakeistą. 2017-01-04 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nutarė patikslinti 2016-09-15 sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:„nustatyti 720 kv.m. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovui M. T. paskirti naudotis 28/100 sklypo dalį, sudarančią 45,64 kv.m., esančią po gyvenamuoju namu, bei 57 kv.m plotą, susidedantį iš UAB „Inžinerija“ sudarytame vidinio valdymo nustatymo plane nurodytų sklypų vienetų – A (9 kv.m.), A (14 kv.m.), A (34 kv.m.), o atsakovams B. T. ir V. T. paskirti naudotis 283 kv.m. plotą, susidedantį iš UAB „Inžinerija“ sudarytame vidinio valdymo plane nurodytų sklypų vienetų – A (19 kv.m.), B (14 kv.m.), B (130 kv.m.), B (120 kv.m.), kitą sklypo dalį palikti bendram šalių naudojimuisi. Įpareigoti atsakovus B. T. ir V. T. per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu M. T. naudojimosi 720 kv.m. žemės sklypu, u/n (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Išaiškinti atsakovams, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimo dalyje dėl panaudos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-6152-676/2016, atsakovams B. T. ir V. T. už sprendimo nevykdymą gali būti paskirta iki 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo naudai“.

2017-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas B. T. ir V. T. ieškinys atsakovui M. T., kuriuo ieškovai prašo teismo CK 6.394 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti, kad 2006-06-27 dovanojimo sutartis, kuria V. T. ir B. T. dovanojo M. T. 28/100 pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti nuo jos pasirašymo momento; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovams ką yra gavęs šios sutarties pagrindu bei atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas, P-6 (1/1 iš 4,50 kv. m.) ir patalpą P-2, (1/1 iš 23,49 kv.m.), esančias gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovo atstovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį ieškovų ieškinio reikalavimams nuo ginčo sandorio sudarymo momento (2016-06-27), kurio metu ieškovams ir atsakovui buvo pagarsintas ir išaiškintas dovanojimo sandorio su įpareigojimu sudaryti panaudos sutartį turinys. Ieškovų atstovas nesutinka, kad yra praleista ieškinio senatis, kadangi ji turi būti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie savo pažeistas teises, t.y. kai jie gavo M. T. ieškinį dėl įpareigojimo dovanotojus sudaryti panaudos sutartį prieš tai nagrinėtoje tų pačių ginčo šalių byloje.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 2 d.). Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-342-686/2016).

Išklausius ieškovo, atsakovo, šalių atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, susipažinus su prijungta civiline byla Nr. 2-6152-676/2016 (su B. T. ir V. T. atsiliepimu į ieškinį ir su jų priešieškiniu, kuriuos jie pasirašė, pripažindami, kad dovanojimo „sutartyje nurodyta, kad dovanos gavėjas žemės sklypu naudosis panaudos teise, pagal sudarytą žemės sklypo panaudos sutartį. Tokia sutartis buvo žodinė.“), teismas nesutinka su ieškovo V. T. teiginiais, kad ieškovai apie jų galimai pažeistas teises tariamai sužinojo ne šio sandorio sudarymo metu, o vėliau, t.y. tik kai gavo M. T. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį. Tokius teiginius V. T. pradėjo reikšti tik šios bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus kaip savo gynybinę poziciją. Teismas taip pat nesutinka su M. T. teiginiais, kad prieš tai nagrinėtoje tų pačių ginčo šalių byloje jo atstovas procesinius dokumentus rengė nesuderinęs su atstovaujamaisiais. Abejotini ir M. T. teiginiai, kad jis ir B. T. ginčijamą dovanojimo sutartį pasirašė jos neskaitę, taip pat kad dovanodami neaptarinėjo ir klausimo dėl atsakovo teisių naudotis žemės sklypu, kad jis galėtų pagal paskirtį naudotis gyvenamojo namo dalimi, kurią jam dovanojo jo tėvai V. T. ir B. T.. Sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti. Tai, kad sutartis pasirašyta jos neperskaičius neatleidžia sandorio šalių nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Taip pat ir pasirašydami atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį šių procesinių dokumentų teikėjai turi prisiimti atsakomybę už dokumentuose nurodytus teiginius, į kuriuos atsikirtimus reiškia kita proceso šalis ir kuriuos su kitais įrodymais vertina teismas, o tuos teiginius neigti vėliau gali tik turėdami tam pakankamą pagrindą.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimams taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie tai, kad ginčijamas sandoris galimai pažeidžia jų teises. Kadangi B. T. ir V. T. apie dovanojimo sutarties nuostatas, susijusias su tolimesniu apdovanotojo žemės naudojimu, t.y. kad sandorio šalys privalo sudaryti žemės panaudos sutartį, tapo žinoma šio sandorio sudarymo metu (2006-06-27), todėl reikšti ieškinio reikalavimus dėl šio sandorio nuginčijimo pasibaigė dar 2016-06-27. Ieškininius reikalavimus dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo su reikalavimu grąžinti ieškovams ką atsakovas yra gavęs šios sutarties pagrindu ieškovai pareiškė 2017-04-05, t.y. praėjus 10 mėnesių nuo senaties termino reikšti tokius reikalavimus pasibaigimo. Įvertinęs tai, kad V. T. ir B. T. jau ginčijo tą patį sandorį tik kitu pagrindu, nagrinėtoje byloje naudojosi teisine pagalba, taip pat įvertinęs tai, kad jau prieš tai nagrinėtoje byloje iš naujo nagrinėjant klausimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį netgi buvo užsimenama ir apie dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir dėl to, kad tariamai žemės klausimas neišspręstas, tačiau priešieškinio reikalavimai nebuvo atitinkamai tikslinami, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą šioje civilinėje byloje ieškovų reikalavimams pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir iš šio reikalavimo išvestiniam reikalavimui grąžinti ieškovams ką atsakovas yra gavęs šios sutarties pagrindu. Todėl teismas atmeta šiuos ieškinio reikalavimus dėl senaties (CK 1.131 str. 1 d.). Priešingu atveju būtų pažeistos teisės asmens, kuris prieš daugiau kaip vienuolika metų įsigijo šią nuosavybę, be to taip būtų pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas ir taip nebūtų paisoma jau įsiteisėjusių sprendimų, kuriais buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, glaudžiai susijęs su nagrinėjamu ginču.

Reikia pastebėti, kad ieškovas ir ieškovų atstovas nenurodė tikslaus momento, kada ieškovai sužinojo apie jų pažeistas teises atsakovui tariamai savavališkai užimant rūsio patalpas, taip pat ir nenurodė net apytikriai metų, kada ir kaip atsakovas užėmė gyvenamo namo, esančio Molo g. 36D, Klaipėdoje, rūsio patalpas, pažymėtas indeksais P2-6 ir P-2. Atsakovo atstovė taip pat nepasisakė dėl momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas senaties terminas dėl šio ieškinio reikalavimo. Šis klausimas nebuvo keliamas nagrinėtoje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-6152-676/2016.

Išklausęs proceso dalyvius, susipažinęs tiek su nagrinėjamos bylos, tiek su prijungtos civilinės bylos medžiaga teismo vertinimu senaties terminą reiktų pradėti skaičiuoti nuo V. T. duoto rašytinio sutikimo 2013-05-07 AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialui, kad M. T. į gyvenamą namą, esantį Molo g. 36D, Klaipėdoje, įsivestų gamtines dujas, taip pat atitinkamai nuo užsakovo M. T. užsakymu 2013 metais atliktų dujų įrengimo į namo rūsį darbų ir dujinio katilo pastatymo rūsio patalpoje P-6 (c.b. Nr. 2-6152-676/2016 I t. 144-148 b.l.). Nors tikslios datos, kada dujinis katilas pastatytas rūsyje teismas neturi, tačiau akivaizdu, kad turint kartu name (duomenys neskelbtini), gyvenančio bendraturčio sutikimą dujų įsirengimui, šie darbai buvo atliekami su ieškovo ir jo sutuoktinės žinia ir pritarimu (iki šio ieškinio teismui pateikimo pretenzijos nebuvo reiškiamos). Ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš rūsio patalpų P-6 ir P-2 ieškovai teismui pateikė 2017-04-05, todėl akivaizdu, kad dešimties metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas anksčiausiai nuo ieškovo 2013-05-07 rašytinio sutikimo, ieškovai nėra praleidę.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atsakovui grąžinti ieškovams ką yra gavęs šios sutarties pagrindu.

Nepaisant to, kad teismas konstatavo, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams reikšti ir kad nėra pagrindo šio termino atnaujinti teismas pasisakys dėl šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Ieškovai 2006-06-27 dovanojimo sutartį ginčija remdamiesi CK 6.394 straipsnio 2 dalies norma, kurioje numatyta kad sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Ieškovas teigia, kad dėl įsipareigojimo šalims sudaryti žemės panaudos sutartį notarė savavališkai įrašė sakinį į dovanojimo sutartį (sutarties 1.3 punktą) ir apie tai nepranešė ieškovams, neišaiškino ieškovams pareigos sudaryti tokią sutartį, tik pagarsino, kad žemės sklypas nėra dovanojamas ir lieka dovanotojų nuosavybe. Ši savavališkai įrašyta sąlyga dėl žemės panaudos prieštarauja tikrajai ieškovų valiai, todėl dovanojimo sutartis yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015, 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Ieškovo teigimu priešieškinyje jo atstovas įrašė nepasitaręs su atstovaujamaisiais apie notarės išaiškinimą dovanojimo sandorio šalims dėl panaudos sudarymo būtinybės, nes kitokiu būdu būtų negalimas dalies patalpų perleidimas. Atsakovo atstovė su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir pažymi, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose tiek teikdamas paaiškinimus išnagrinėtoje byloje teigė priešingai, pats nurodydamas, kad 2006-06-27 dovanojimo sutartyje šalių aptarta, kad žemės dalis M. T. nėra dovanojama ir kad sandorio šalys sudarys žemės panaudos sutartį, kad jis galėtų patekti į namo dalį, kurią jam dovanojo tėvai, ir kad panaudos sutartis buvo sudaryta žodinė.

CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį; jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu savininkas nenori perleisti žemės sklypo ar jo dalies, be žemės nuosavybės teisių perdavimo tokiu atveju, pastato (jo dalies) įgijėjui gali būti leista tuo žemės sklypu naudotis kitokios teisės pagrindu (nuomos, užstatymo teise, taip pat panaudos sutarties pagrindu), svarbu tik kad ši butą, kitas patalpas, pastatą ar jo dalį įgyjančio asmens teisė būtų aptarta jų įgijimo (pirkimo–pardavimo) sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-221/2013; 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-241-611/2015, kt.).

Reikia pastebėti, kad CK XXVII skyriuje, reglamentuojančiame dovanojimo sandorio nuostatas, nėra detaliai reglamentuota pareiga dovanotojui perleidžiant apdovanotojam pastatą (jo dalį) kartu perleisti žemės sklypo (jo dalies) ar leisti įgijėjui leisti tuo žemės sklypu (jo dalimi) naudotis kitokios teisės pagrindu, todėl šiuo atveju svarstytina, ar galima tokį sandorį pripažinti niekiniu kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį (CK 1.80 str.), taip pat sprendžiant ieškovų reikalavimą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento pagal CK 6.394 straipsnį, šio straipsnio nuostatas reikėtų taikyti pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.).

Iš prijungtos civilinės bylos nustatyta, kad galutinai išnagrinėjus šalių ginčą atmestas B. T. ir V. T. reikalavimas 2006-06-27 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio pagrindu (dėl apdovanoto asmens pasikėsinimo ar pavartoto smurto prieš apdovanotąjį ar jo artimus giminaičius), taip pat nustatyta žemės sklypo, esančio adresu Molo g. 36D, Klaipėdoje, naudojimosi tvarka. B. T. ir V. T. dar 2017-01-04 įsiteisėjusiu 2016-09-15 teismo sprendimu įpareigoti per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su M. T. naudojimosi šiuo žemės sklypu panaudos sutartį pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. B. T. ir V. T. taip pat išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimo dalyje dėl panaudos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-6152-676/2016, jiems už sprendimo nevykdymą gali būti paskirta iki 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną M. T. naudai. Šie įsiteisėjęs teismų sprendimai ginčo šalims turi res judicata galią, šalys negali jiems nustatytų įpareigojimų ir sprendimuose nustatytų faktų kvestionuoti ir privalo sprendimus vykdyti nedelsdami ir įvykdyti sprendimus tinkamai, nes įsiteisėjusių sprendimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sukelia juos nevykdantiems asmenims įstatymo ir sprendime nustatytas pasekmes (CPK 279 str. 4 d., 771 str.).

Akivaizdu, kad ieškovų iš naujo tik kitu pagrindu ginčijamoje 2006-06-27 dovanojimo sutartyje, kuri buvo tvirtinama tuo metu buvusios notarės V. J. (dabartinė pavardė K.) 1.3 punkte buvo aptartos asmens, kuriam buvo dovanojama dalis gyvenamo namo Molo g. 36D, Klaipėdoje, teisės naudotis sklypu panaudos sutarties pagrindu. Ieškovai niekuo nepagrindė savo teiginių, kad jiems tariamai nebuvo žinoma tokia pareiga sudaryti panaudos sutartį, kai patys prieš tai nagrinėtoje byloje teigė, kad su M. T. buvo sudaryta žodinė žemės panaudos sutartis pagal nusistovėjusią tvarką. Teismas nori pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs kasacinį skundą prijungtoje civilinėje byloje, 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016 konstatavo, jog dovanojimo sutarties 1.3 punkto lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė sudaryti žemės sklypo panaudos sutartį. Visa tai įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovų reikalavimą pripažinti, kad 2006-06-27 dovanojimo sutartis, kuria V. T. ir B. T. dovanojo M. T. 28/100 pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti nuo jos pasirašymo momento (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą M. T. grąžinti ieškovams ką yra gavęs 2006-06-27 dovanojimo sutarties pagrindu.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti užimtas patalpas.

Ieškiniu ieškovai taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą M. T. atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas, P-6 (1/1 iš 4,50 kv. m.) ir patalpą P-2, (1/1 iš 23,49 kv.m.), esančias gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Pažymi, kad dalį rūsio patalpų atsakovas yra užsiėmęs savavališkai, pasistatęs jose dujų katilą ir pasidėjęs savo daiktų (padangas, kitus daiktus).

Atsakovas su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad siekdamas užsidirbti ir dėl ieškovo konfliktiško elgesio jis dažnai uždarbiauja užsienyje, rūsio patalpų savavališkai nėra užsiėmęs, ieškovų sutikimu nuosavybės teise turimų namo patalpų tinkamam naudojimui (šildymui šaltuoju metu laiku) yra įrengęs dujinį katilą, pasidėjęs kelis daiktus. Atsakovo atstovė pažymi, kad šios patalpos yra atviros, niekada nebuvo rakinamos ir ieškovams nėra apribotos galimybės į jas patekti. Patalpoje P-6 yra atsakovo dujų katilas, kuris įrengtas pagal nustatytus reikalavimus tam tinkamoje patalpoje ir kuris jam būtinas siekiant šildyti turimas gyvenamąsias patalpas, kurioje jis gyvena kartu su sutuoktine ir dukra ir kurio statymui ir dujų į namą įsivedimui ieškovas V. T. 2013-05-07 yra davęs rašytinį sutikimą. Patalpoje P-2 yra atsakovo suvirinimo aparatas, senos padangos ir bagažinės skydas, kuriuos jis pasidėjęs kad neužstatyti kiemo. Ieškovai nevaržomai gali patekti tiek į patalpą P-6 tiek į patalpą P-2, gali taip pat ten pasidėti savo daiktų jei reikia.

Prijungtoje byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, jog nėra duomenų, kad dujų katilą atsakovas yra įsirengęs neteisėtai ir be ieškovų žinios, be to jis įrengtas tam pritaikytoje vietoje, be to lyginant su kitomis (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis pačioje mažiausioje rūsio patalpoje (12 b.l.). Atsakovo teigimu jis į šią patalpą dažniausiai eina tik du kartus į metus, - kai reikia įjungti šį katilą patalpų šildymui ir kai reikia šildymą išjunti. Dujų katilas yra būtinas atsakovui kaip namo bendraturčiui tinkamai naudotis nuosavybės teise turimomis gyvenamosiomis patalpomis, iš kurių jis pagal nustatytą namo naudojimosi tvarką patenka per rūsio P-1, kuri jam 2006-04-27 dovanojimo sutartimi yra priskirta naudotis kartu su ieškovais, ir per kitas pereinamas rūsio patalpas. Dujų katilo įrengimas atsakovo turimose gyvenamosiose patalpose nėra galimas, be to šio katilo perkėlimas į kitas ieškovų valdomas rūsio patalpas, kurios yra didesnės būtų susijęs su papildomomis didelėmis investicijomis atsakovui. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovo naudojimosi rūsio patalpa P-6 teismo vertinimu ieškovų kaip šio namo bendrasavininkų teisių niekaip nepažeidžia. Be to reikia pažymėti, kad ieškovas konkrečiai net neįvardijo, kuom pažeidžia jo ir jo sutuoktinės teises atsakovo katilo pastatymas ir eksploatavimas būtent tose patalpose. Ieškovas taip pat neįvardijo kuom konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovų teisės atsakovui pasidėjus dalį daiktų rūsyje (kad ieškovai negali praeiti per daiktus, negali pasidėti savo daiktų ir pan.). Ieškovas neneigė, kad patalpos P-6 ir P-2 nėra rakinamos, kad niekaip nėra apribotos galimybės ieškovams patekti į šias patalpas.

Pažymėtina, kad CK 4.37 straipsnyje numatyta savininkų nuosavybės teisė nėra absoliuti, nes CK 4.39 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų savavališkai užėmęs ieškovų nurodomas gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas. Teismas taip pat nenustatė, kad dujų katilą vienoje iš rūsio patalpų (P-6) atsakovas būtų pastatęs neteisėtai ir pažeidžiant kitų bendrasavininkų teises ir interesus. Galiausiai nenustatyta, kad ginčo šalių įvardytų atsakovų daiktų pasidėjimas rūsio patalpoje P-2 pažeistų kitų bendrasavininkų teises ir interesus.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti ieškovų reikalaujamo teisių gynimo būdo (CK 4.98 str.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlaisvinti rūsio patalpas P-6 ir P-2 yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų, rašytinių įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių, kurios teismo nuomone sprendimui įtakos neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.), o valstybei - teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Taikyti ieškinio senatį ieškovų ieškinio reikalavimams dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl įpareigojimo atsakovui grąžinti ieškovams ką yra gavęs šios sutarties pagrindu.

Atsakovo atstovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimui dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas atmesti.

Ieškovų ieškinį atmesti.

Iš ieškovų B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovui M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovų B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis priteisti 20,66 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.