Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei Z. V., nedalyvaujant atsakovui K. V., trečiojo asmens AB DNB banko atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai (57 b. l.). Atsakovas šiuo metu laikomas (duomenys neskelbtini), prašymo etapuoti į teismo posėdį nereiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, byloje yra gautas trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, jog bankas neprieštarauja dėl kreditorinių įsipareigojimų, pagal 2008-07-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo po Z. V. ir K. V. santuokos nutraukimo, kadangi ieškinyje nėra prašoma pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų (33 b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių įregistruota santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (55, 56 b. l.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Todėl vertintina, kad atsakovas su ieškiniu sutinka. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu rėmėsi dvejomis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytomis prezumpcijomis: tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina, bei tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę už tyčinį nusikaltimą. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo ir neprieštaravo dėl savo kaltės, tačiau, teismo nuomone, atsakovo nuteisimas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą nagrinėjamu atveju nėra šeimos iširimo priežastis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su sutuoktiniu kartu negyvena nuo 2009 metų, nes jis paliko šeimą ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę atsakovas padarė jau šalims gyvenant skyrium, t. y. 2011-12-03. Todėl atsakovo nusikaltimo padarymas niekaip neįtakojo šalių santuokos, nes sutuoktiniai jau gyveno skyrium. Kita prezumpcija, kuria rėmėsi ieškovė – šeimos palikimas daugiau kaip metus ir visiškais nesirūpinimas ja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2009 m., išėjo gyventi pas savo tėvus ir nuo to laiko šeima visiškai nesirūpino, turėjo kitą moterį su kuria gyveno. Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Akivaizdu, kad šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Todėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpina, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktine daugiau kaip metus kartu negyvena. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – V., V. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (6-8, 9, 10 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Nekilnojamasis turtas: ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. V. įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi vieną bendrą kreditorių – AB DNB bankas, kuriam pagal 2008-07-24 Kreditavimo sutartį su atsakovu atsako solidariai (4 b. l.). Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo ir toliau prievolę kreditoriui palikti vykdyti solidariai, t. y. neprašo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų. Bankas sutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytais reikalavimais dėl solidarios atsakomybės (33 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-07-24 AB DNB bankas iš vienos pusės ir Z. V. bei K. V. iš kitos pusės sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas kredito gavėjams Z. V. ir K. V. suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą iki 2013-06-30 (16-17 b. l.). Atsižvelgiant į tai Z. V. ir K. V. yra solidarūs banko skolininkai. Todėl ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui palikti vykdyti solidariai yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 3.109 str. 1–3 d.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 142 Lt žyminio mokesčio (14, 23 b. l.) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.).

Patenkinus ieškinį valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 21 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. B. (po santuokos sudarymo V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo Z. V. palikti santuokinę pavardę – V., K. V. palikti prigimtinę pavardę – V..

Kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankas pagal 2008-07-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo toliau palikti vykdyti solidariai ieškovei Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt (vieną keturiasdešimt du litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21 Lt (dvidešimt vieną litą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.