Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Uzbekistano Respublikos piliečiui J. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ). UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pagrindai, kada gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

4. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą Nr. 760380381 laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2026 m. rugpjūčio 23 d., vadovaujantis UTPĮ 44 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nuostatomis (darbo pagrindu).

5. 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304625 Migracijos departamentas panaikino leidimą Nr. 760380381, kadangi buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Migracijos departamento prie LR VRM duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Paskelbus leidimą laikinai gyventi negaliojančiu, nuo 2025 m. sausio 17 d. asmens buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Duomenų, jog dėl minėto sprendimo yra pateiktas skundas – nėra.

6. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S18548, kuriuo nusprendė grąžinti J. U. į kilmės valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2025-02-03. Tačiau minėto sprendimo užsienietis neįvykdė. Duomenų, jog dėl minėto sprendimo yra pateiktas skundas – nėra.

7. 2025 m. vasario 4 d. 13 val. 40 min., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu J. U. sulaikytas iki 48 val., vėliau perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui.

8. UTPĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriame nurodoma, kad užsieniečio, kuris nėra E. S. valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas nuostatos. Migracijos departamentui 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304625 panaikinus leidimą Nr. 760380381, užsienietis jokio dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje neįgijo ir iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, ir vadovaujantis to paties UTPĮ 39 straipsnio 2 punkto nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Todėl J. U. Lietuvoje yra neteisėtai, taip pat užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas.

9. Nagrinėjamu atveju Uzbekistano Respublikos pilietis J. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų gyventi viešbutyje, jam finansiškai galėtų padėti draugai, tačiau nenurodė asmenų, su kuriais gyveno ar palaikė santykius. Pažymėtina ir tai, kad užsienietis teismo posėdžio metu jokių duomenų apie jo turimas pragyvenimo lėšas nepateikė. Užsieniečio teiginiai, kad jis buvo sudaręs darbo sutartį ir kad šiuo metu nagrinėjamas skundas Darbo ginčo komisijoje, teismo vertinimu, yra hipotetinio, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Užsienietis nepateikė įrodymų dėl darbdavio galbūt padarytų darbo teisės pažeidimų, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, užsienietis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl Migracijos Departamento priimtų sprendimų yra pateikti ir nagrinėjami skundai, kad jų vykdymai yra sustabdyti, o teismui nesuteikta diskrecija šiame teismo posėdyje vertinti Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad Uzbekistano Respublikos pilietis J. U. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (nors užsienietis prašo leisti jam gyventi viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, pvz., nuomos sutarties, gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ar pan.), neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), bei lėšų pragyventi (vykdant užsieniečio apklausą, jis yra deklaravęs, kad jam padėjo draugai, teismo posėdyje taip pat deklaratyviai nurodė, jog padėtų draugai, tačiau šių duomenų nepagrindė). Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas, jog minėtas užsienietis pasislėps, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje, o tai yra pagrindas sulaikymui. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas. (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2, 3, 4 punktai).

Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ILTU kodo Nr. 90012640468, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. gegužės 5 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.