Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-497-560/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
e2A-497-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21413-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-497-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21413-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 3 608,07 Eur negrąžintą kredito dalį, 190,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 27 d.), 24 proc. (1 340,29 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 13 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 276,58 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2019 m. kovo 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K790415241, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 4 066 Eur palūkanų, 483,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. kovo 13 d.). Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. liepos 27 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Ieškovė pažymi, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1, 5.2 punktai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 3 608,07 Eur negrąžinto kredito dalį, 190,37 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. liepos 27 d., 22,46 Eur dydžio dalį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, 993,80 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 15 d.), 24 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 814,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 286,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nurodė, kad remiantis byloje esančiai įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. kovo 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K790415241, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 066 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 483,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. kovo 13 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. liepos 21 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė nuo 2021 m. liepos 27 d. su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra. Atsakovas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo atliktomis įmokomis padengė 1 618,82 Eur vartojimo kredito, 2 535,34 Eur palūkanų, 210,03 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 608,07 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalį laikė pagrįstu ir tenkino. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. liepos 27 d.), priteisimo, priteisė ieškovei iš atsakovo 190,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas ieškovei priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 15 d.), kurių suma – 993,80 Eur, taip pat 24 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Šalies argumentai

6. Ieškovė taip pat prašo priteisti neapmokėtą 276,58 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalį. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju – 5 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 483,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Nagrinėjamu atveju remiantis mokėjimo grafiku iki 2021 m. liepos 27 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti 232,49 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip jau nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovas atliktomis įmokomis padengė 210,03 Eur dalį tarpininkavimo mokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog tarpininkavimo mokestis gali būti priteisiamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, teismas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 276,58 Eur tarpininkavimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei 22,46 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 254,12 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-07-27) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-03-13), dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. kovo 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K790415241, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 066 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 483,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. kovo 13 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. liepos 21 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė nuo 2021 m. liepos 27 d. su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra.

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 22,46 Eur tarpininkavimo mokesčio (iš prašyto 276,58 Eur). Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore. Nei bendrose Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai, dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos Sutarties sąlygos.

12. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 5 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 483,29 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 10 149,29 Eur. Atsakovui pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo mokėti po 8,05-8,38 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

13. Taigi, Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kokių ir kiek išlaidų patiria administruojant atsakovo sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismuose yra laikomasi praktikos, kad kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022, kt.).

14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, tačiau šie argumentai gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie rodytų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, nėra laikytinas pagrįstu.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius