Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) inžiniere–konstruktore, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 7.49 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, t. y. važiuodama šalutiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), nelygiareikšmių kelių sankryžoje privalėdama duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) antra eismo juosta jai iš kairės pusės į nelygiareikšmių kelių sankryžą įvažiavusiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. K. sveikata, – jam nustatytas krūtinkaulio lūžis ir dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. K. sveikata, nes jam nustatytas krūtinkaulio lūžis. Teismas išreikalavo nukentėjusiojo medicininius dokumentus, kuriuos įvertinęs specialistas R. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog su eismo įvykiu susijęs ir nukentėjusiajam ne iš karto po eismo įvykio, o vėliau nustatytas dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Iš tikrųjų iš dokumentų matyti, kad eismo įvykio dieną apžiūrimas ligoninėje A. K. skundėsi dešinio peties skausmu, tačiau su tuo susijęs sužalojimas jam buvo nustatytas ne iš karto, o tik vėliau lankantis ambulatoriškai ir atlikus papildomus tyrimus. Tačiau tai nepaneigia, kad šis sužalojimas, kaip ir krūtinkaulio lūžis, yra eismo įvykio pasekmė. Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino specialistas R. Ž., dėl nustatyto papildomo sužalojimo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, nes tiek kartu, tiek atskirai vertinant šie sužalojimai (krūtinkaulio lūžis ir dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, papildant kaltinimą nauju sužalojimu, kuris buvo nustatytas nukentėjusiajam. Dėl to kaltinimas keistinas tuo aspektu, kad nurodoma, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojui A. K. buvo nustatytas ne tik krūtinkaulio lūžis, bet ir dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pagal pasekmes tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šių aplinkybių visumą: kaltinamoji padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą, jos atžvilgiu nėra pradėti jokie nauji ikiteisminiai tyrimai, padarytas nusikaltimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau administracine tvarka per paskutinius 5 metus kaltinamoji nebausta (1 t., b. l. 122), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124), darbdavio charakterizuojama tik teigiamai (2 t., b. l. 19), ištekėjusi, augina 2 nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 20–22), jokios neigiamai kaltinamąją charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visi šie faktai rodo, kad kaltinamoji tikrai nėra linkusi pažeidinėti teisės aktų reikalavimų ir padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po įvykio vairuodama elgiasi dar atidžiau. Taigi teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad neabejotinai yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamosios laiduotoja siekia būti paskirta jos motina A. G., kuri yra pensininkė. A. G. gyvenamosios vietos seniūnija ją charakterizuoja teigiamai, ji neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 18, 23–25, 29, 32). Jau po eismo įvykio (2022 m. lapkričio 2 d.) mirė kaltinamosios tėtis ir A. G. sutuoktinis R. G. (2 t., b. l. 29–31), todėl, kaip paaiškino kaltinamoji ir A. G., nors jos kartu negyvena, kiekvieną dieną bendrauja telefonu, o savaitgaliais susitinka, esant poreikiui A. G. prižiūri anūkes, jų tarpusavio santykiai geri, o po R. G. mirties V. K. dar labiau rūpinasi A. G.. Glaudų jų tarpusavio bendravimą patvirtina aplinkybės, kad kaltinamoji dar tą pačią dieną apie eismo įvykį pranešė mamai, kuri ją labai palaiko. A. G. teigimu, pati V. K. labai gailisi ir pergyvena dėl avarijos, be to, ji vairuoja labai atsargiai, todėl nebijo važiuoti su dukra automobiliu, dukra kreipiasi į ją patarimų gyvenimiškais klausimais, ji 100 proc. pasitiki dukra ir tiki, kad ji ateityje nebenusikals. Atsižvelgęs į visas šias A. G. apibūdinančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji būtų paskirta savo dukros V. K. laiduotoja.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. G. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (gaunamos pensijos dydžio), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas trumpiausias 1 metų laidavimo terminas, nes padarytas neatsargus nusikaltimas ir egzistuoja tik teigiamai tiek kaltinamąją, tiek laiduotoją apibūdinančios aplinkybės. Įvertinus ne tik jau nurodytas V. K. palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, kaltinamosios finansines galimybes, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamai kaltinamajai skirtina BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis A. K. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį patirtos turtinės ir neturtinės žalos daliai, kurios jo prašymu neatlygino draudimo bendrovė, atlyginti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamosios vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad šiuo atveju pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, o ne kaltinamajai, iš kurios civiliniame ieškinyje prašoma šį žalos atlyginimą priteisti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo atkreiptinas dėmesys, kad jos tikslas yra asmens grąžinamas į prieš eismo įvykį buvusią turtinę padėtį, kompensuojant jo dėl eismo įvykio pasekmių patirtus materialinius nuostolius. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis pretenzijų neturi, nes jos jam buvo atlygintos (2 t., b. l. 1, 8). Nukentėjusysis nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai su dėklu, buvę striukės kišenėje, sulaužyta bagažinėje buvusi daiktadėžė ir sugadinta striukė, nes išplėštas jos užtrauktukas. Aplinkybę, kad šie daiktai iš tikrųjų yra sugadinti, patvirtina A. K. pateiktos nuotraukos (2 t., b. l. 68, 70, 72), o dėl to, jog jie buvo sugadinti būtent eismo įvykio metu ir todėl tapo netinkami naudoti, ginčo byloje net nėra, nes draudimo bendrovė dalį žalos už šiuos daiktus jau atlygino (2 t., b. l. 64).

Sugadintų daiktų vertės aspektu teismas pažymi, kad daiktų įsigijimo dokumentų A. K. nepateikė, nes nurodė, jog daiktai pirkti prieš kurį laiką (akiniai pirkti prieš 3–4 metus, įrankių dėžė buvo apie 2–3 metų senumo, o striukė dėvėta apie 2 metus) ir jų įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, tačiau tiek draudimo bendrovė, tiek ir nukentėjusysis pateikė įrodymus, kiek tokie nauji daiktai kainuoja (2 t., b. l. 65, 69, 71, 73). Draudimo bendrovė striukę įvertino 69,13 Eur, įrankių dėžę – 28,29 Eur, akinių dėklą – 7 Eur, akinių rėmelius – 59 Eur, o akinių lęšių komplektą – 65 Eur, iš viso 228,42 Eur. Iš šios sumos draudimo bendrovė atėmė 63,57 Eur (27,83 proc.) nusidėvėjimą ir dėl to apskaičiavo bei išmokėjo nukentėjusiajam 164,85 Eur turinės žalos atlyginimą dėl minėtų daiktų sugadinimo. Teismo vertinimu, draudimo bendrovė, apskaičiuodama atlygintiną žalos dydį už sugadintus daiktus, pagrįstai įvertino daiktų nusidėvėjimą, nes, kaip pripažino pats nukentėjusysis, buvo sugadinti kelerius metus naudoti / dėvėti, o ne nauji daiktai.

Pats nukentėjusysis striukę vertina 60 Eur, įrankių dėžę – 50 Eur, o akinius su dėklu – 400 Eur. A. K. pateikė dokumentus, kad nauja striukė kainuoja 60,69 Eur, nauja įrankių dėžė 28,29 Eur, t. y. mažiau nei prašo nukentėjusysis kompensuoti, naują akinių rėmelį jis užsisakė už 95 Eur, akinių lęšius – už 300 Eur ir dar 10 Eur kainuoja gamybos paslauga (2 t., b. l. 66, 69, 71, 73). Teismas, įvertinęs draudimo bendrovės ir paties nukentėjusiojo pateiktus argumentus bei įrodymus, konstatuoja, kad dėl striukės, įrankių dėžės ir akinių dėklo sugadinimo nukentėjusiajam atlyginta žala yra pakankama jo nuostoliams kompensuoti, tačiau (duomenys neskelbtini) žalą skaičiavo pagal per mažas akinių rėmelių ir lęšių vertes. Nukentėjusiojo nurodytos akinių rėmelių ir lęšių vertės pagrįstos Fielmann naujų akinių užsakymo sutartimi (2 t., b. l. 69). Kaip nurodė nukentėjusysis, jis užsisakė naujus ne pigiausius ir ne brangiausius, o vidutinės vertės akinius. Už akinių rėmelį ir lęšius nukentėjusiajam turėjo būti atlyginta 285,07 Eur (395 Eur – draudimo bendrovės skaičiuotas 27,83 proc. nusidėvėjimas) ir 10 Eur gamybos paslauga, o buvo atlyginta tik 89,49 Eur. Taigi papildomai iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteistina turtinė žala – 205,58 Eur (295,07 – 89,49).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Šioje byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė A. K. iš pradžių buvo išmokėjusi 2900 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl diagnozuoto krūtinkaulio lūžio (2 t., b. l. 6). Po to, kai nukentėjusysis pateikė papildomus dokumentus apie nustatytą rotatorių manžetės sindromą, jam draudimo bendrovė apskaičiavo ir išmokėjo papildomą 300 Eur draudimo išmoką (2 t., b. l. 8). Kaip jau minėta, iš karto po eismo įvykio A. K. nustatytas krūtinkaulio lūžis, be to, jis skundėsi dešinio peties skausmu (2 t., b. l. 10–12). 2022 m. rugsėjo 21 d. dėl krūtinkaulio lūžio nurodyta dieną nešioti krūtinės ląstos įtvarą, pagal poreikį tęsti analgetikų vartojimą, riboti fizinį krūvį, nuo 6 sav. pradėti lengvą krūtinės priekinės sienos raumenų mankštą. 2022 m. spalio 20 d. buvo atlikta dešinio peties echoskopija ir nustatytas supraspinatus sausgyslės dalinis plyšimas, subdeltinio bursito vaizdas, nurodyta, kad supraspinatus sausgyslės pakitimai labiau panašūs į tendinozę paviršiniame lapelyje su smulkiais įtrūkimais. 2022 m. lapkričio 10 d. atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. 2022 m. lapkričio 17 d. dėl peties traumos diagnozuotas rotatorių manžetės sindromas, rekomenduotos reabilitac. procedūros, kurias nukentėjusysis apie 2 savaites lankė 2023 m. sausio mėnesį. 2023 m. kovo 15 d. krūtinės chirurgas nustatė, kad nesuaugęs krūtinkaulio lūžimas, po 2,5 mėn. nurodyta atvykti pakartotinei konsultacijai (2 t., b. l. 16–17). 2023 m. balandžio 4 d. ortopedas traumatologas dėl dešinio peties traumos rekomendavo atlikti operaciją, kurios data nustatyta 2023 m. birželio 21 d. (2 t., b. l. 74). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir jo medicininių dokumentų matyti, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. beveik 3 mėnesius, buvo nedarbingas ir daug kartų lankėsi pas įvairius gydytojus, nes iki pat šiol tiek dėl krūtinkaulio lūžio, tiek ir dėl dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo jaučia neigiamus padarinius savo sveikatai, nors nuo eismo įvykio praėjo jau daugiau nei 8 mėnesiai.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nukentėjusysis per daugiau nei 8 mėnesius patyrė, iki šiol patiria ir dar ateityje patirs nepatogumus, fizinį skausmą, ypatingai kiek tai susiję su fizinio krūvio netoleravimu, dėl to atsirandančius dvasinius išgyvenimus, nes patirtos traumos trukdo jam atlikti savo funkcijas darbe, įprastus namų ūkio darbus, rūpintis sodybos priežiūra, turi prašyti kitų asmenų pagalbos tam, kad būtų atlikti būtini darbai, kurių jis pats dėl jaučiamo skausmo atlikti negali. Nukentėjusiajam rekomenduotas operacinis gydymas dėl peties traumos, po planuojamos operacijos laukia pooperacinis laikotarpis ir su tuo susiję nepatogumai, be to, 2023 m. kovo 15 d. buvo konstatuota, kad dar nesuaugęs krūtinkaulio lūžimas, kuris pagal gydytojo rekomendacijas pakartotinai tikrinamas 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Nukentėjusysis iki eismo įvykio turėjo ir šiuo metu turi gretutinių sveikatos problemų, o patirtos traumos tik dar labiau pablogino jo sveikatos būklę, apribojo jo galimybes užsiimti įprasta veikla. Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais, o ne tyčia, nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, iki šiol nebaigtas gijimo procesas, reikalinga operacija, ir, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias A. K. patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-361/2023, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022), nukentėjusiojo nurodoma 5000 Eur suma yra adekvati kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą. Kadangi draudimo bendrovė iki šiol atlygino 3200 Eur, tai papildomai iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai priteistina 1800 Eur neturtinė žala.

Byloje esanti optinė duomenų laikmena paliktina saugoti byloje (1 t., b. l. 17), o nukentėjusiojo medicininiai dokumentai grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 144–147) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojos A. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti A. K. naudai 205,58 Eur (du šimtus penkis eurus 58 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančią optinę duomenų laikmeną palikti saugoti byloje.

Po teismo nuosprendžio paskelbimo nukentėjusiojo medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.