- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-3033-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02142-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- M. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatyno; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D. (gim. 2015 m. vasario 19 d.) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisė ieškovei iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.) iki sprendimo šioje byloje priėmimo, pavedė ieškovei nepilnamečiam vaikui skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į teismų praktikoje pripažįstamą kaip orientacinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijų Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri nutarties priėmimo dieną buvo 400 Eur. Dėl to teismas sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai turėtų skirti po 200,00 Eur į mėnesį.
5. Teismas vertino, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaiko poreikius, kol bus išnagrinėta ši byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
6. Atsakovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį: sumažinti iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 50 Eur per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nurodo, jo neturi finansinių galimybių mokėti priteistą 200 Eur išlaikymą. Nurodo esąs neįgalus, jo darbingumas 45 proc. neįgalumas nustatytas dėl diagnozuotų psichikos sutrikimų iki 2055 m. lapkričio 15 d., t. y. kol atsakovas sulauks pensinio amžiaus. Nurodo, kad dėl ligos yra nepatrauklus darbdaviams, neturi galimybės įsidarbinti. Vienintelis pajamų šaltinis – 156 Eur šalpos neįgalumo pensija, kurios jam nepakanka vaistams, kelionėms pas medikus. Atsakovas nurodo, kad gyvena su mama, kuri rūpinasi jo mityba. Atsakovo mama padėti jam negali, nes taip pat yra neįgali, jo gaunamos pajamos – 7 Eur šalpos neįgalumo pensija.
6.2. Atsakovas nurodo, kad dukrą lanko kartą į mėnesį, prie išlaikymo prisideda nuveždamas jai maisto produktų.
6.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus, nes priteistas laikinas išlaikymas viršija mano gaunamas pajamas, nelieka jokių lėšų atsakovo poreikių tenkinimui.
6.4. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog trejų metų vaikui priteisto laikino išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo tarp atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, nurodo, kad su juo sutinka iš dalies, nes ieškovės ir atsakovo pajamos maždaug vienodos. Ieškovė sutinka, kad atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėtų nepilnamečiam vaikui 100 Eur laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – atsakovo neįgaliojo pažymėjimo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymų apie atsakovo gaunamas pajamas kopijas. Teismas sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovui neturint galimybės pateikti atsikirtimų į jį, šalių ginčas kilęs dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 376 straipsnis).
17. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
19. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
20. Įstatymo leidėjas įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
21. Vadovaudamasis CK 3. 65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bei vaiko teisę gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, bet, atsižvelgdamas į šalių argumentus, pateiktus duomenis, preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko galimybę normaliai vystytis.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
24. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė teismui neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovui nustatytas 45 proc. darbingumas, neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2055 m. lapkričio 15 d. Atsakovas nurodo, kad jo vienintelės pajamos – 156 Eur šalpos neįgalumo pensija, todėl gali teikti nepilnamečiui vaikui tik 50 Eur išlaikymą kas mėnesį.
25. Atsakovas yra tėvas, kuris privalo vykdyti savo pareigas vaikui. Ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos nedidelės, sunki jo turtinė būklė, nepaneigia pareigos teikti nepilnamečiui išlaikymą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas dėl savo neįgalumo negali dirbti jokio darbo, ar kad jo sveikata toliau tik blogės.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių vaiko amžių (treji metai), taip pat į tai, kad abu tėvai gauna panašias pajamas, sprendžia, kad priteisus iš atsakovo 50 Eur išlaikymą vaikui, nebūtų užtikrinti vaiko minimalūs būtinieji poreikiai normaliai augti. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovės sutikimą, kad atsakovas mokėtų 100 Eur laikiną išlaikymą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, be to, tik minimaliai užtikrinantis šalių vaiko poreikius iki sprendimo priėmimo.
27. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
28. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies atsakovo M. D. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.) iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.