- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1063-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- G. S., A. S.
- Ieškovas
- S. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį G. S. ir A. S. dėl neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų bei palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 120 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvusi ieškovės darbuotoja atsakovė G. S. be teisinio pagrindo išsimokėjo ieškovės pinigines lėšas; dalį lėšų grąžinusi, atsakovė 2021 m. birželio 2 d. raštu įsipareigojo likusią sumą grąžinti iki 2021 m. liepos 1 d. Atsakovė A. S. 2021 m. birželio 2 d. pasirašyta laidavimo sutartimi įsipareigojo ieškovei atsakyti kaip bendraskolė su savo dukra atsakove G. S. Nustatytu terminu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovėms nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Nurodė, kad, be kita ko, ieškinys grindžiamas atsakovių pripažinimu skolos ieškovei. Ieškinys pareikštas fiziniams asmenims; atsakovė G. S. yra bedarbė, neturi jokio turto; atsakovė A. S. ieškovei nurodė, kad atsiskaitys pardavusi turimą nekilnojamąjį turtą, dalis kurio jau rezervuota būsimam pirkėjui, dėl kitos turto dalies pardavimo sudarytos sutartys su nekilnojamojo turto brokeriais. Atsakovei A. S. įvykdžius ketinimą parduoti turtą, prievolės ieškovei vykdymas priklausytų tik nuo atsakovių geros valios ir sąžiningumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. S., pasinaudodama tarnybinėmis funkcijomis, pasisavino didelės vertės ieškovės turtą, o A. S. (laiduotoja) yra jos motina, ieškovės vertinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad turtas bus perleistas turint tikslą išvengti atsiskaitymo su ieškove.
3. Teisme 2021 m. rugpjūčio 25 d. teisėjo rezoliucija priimtas atsakovės A. S. priešieškinis dėl 2021 m. birželio 2 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 120 000 Eur vertės atsakovėms G. S. ir A. S. nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas.
Šalies argumentai
6. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie skolos susidarymą, atsakovių prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti bei vengimą vykdyti prievolę ieškovei, atsakovių nebendradarbiavimą, taip pat aplinkybės, kad atsakovė G. S. neturi turto, o A. S. aktyviai ieško turimo nekilnojamojo turto pirkėjo, leido teismui daryti pagrįstą prielaidą apie atsakovių nesąžiningumą, kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui ieškinio patenkinimo atveju. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė A. S. gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikėsi nuostatos, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovės G. S. ir A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovė G. S. jokio turto neturi, todėl ji objektyviai negali atlikti nesąžiningų veiksmų, apsunkinančių būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės įvardinti veiksmai, kuriais tariamai buvo pasisavintos ieškovės piniginės lėšos, yra ginčo objektas byloje, todėl jie nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl ieškovės atstovų naudotos psichinės prievartos būdu išgautų atsakovės G. S. prisipažinimo pasisavinus pinigus ir atsakovės A. S. laidavimo yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas.
7.2. Ieškovė neįrodė atsakovės A. S. nesąžiningumo. Ieškovė neteisingai nurodė, kad atsakovė A. S. pardavinėja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pateikdama interneto portale aruodas.lt publikuojamą skelbimą dėl 101 aro ploto žemės sklypo pardavimo ieškovė nepateikia įrodymų, kad sklypas priklauso (priklausė) atsakovei A. S. Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovė A. S. ketina parduoti kitą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra sudariusi sutartis su brokeriais ir pan. Nors atsakovei priklauso keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nei vienas jų nėra 101 aro ploto, kas paneigia ieškovės pateikto skelbimo sąsajas su atsakovės A. S. turimu turtu.
7.3. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl atsakovių nesąžiningų veiksmų siekiant paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti joms priklausantį turtą, kas turėtų įtakos ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, skundžiama nutartis prieštarauja nuosekliai teismų praktikai, nes nei didelė ieškinio suma, nei atsakovių turtinė padėtis, nesant jų nesąžiningo elgesio apraiškų, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.4. Be objektyvaus poreikio pritaikytos laikinosios apaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Atsakovės neturi turto už 120 000 Eur, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų ribojamas atsakovių disponavimas banko sąskaitose esančiomis lėšomis, sukelsiantis nepatogumų tenkinant kasdienius poreikius ir ribosiantis teisę į efektyvią gynybą (apmokėti pasirinkto advokato teisines paslaugas).
Atsiliepimas
8. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovių atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Paaiškėjus pinigų pasisavinimo faktui, atsakovė A. S. gera valia sudarė laidavimo dėl skolos grąžinimo sandorį; vykusio pokalbio su ieškovės atstovais metu atsakovė informavo, kad ieško pirkėjų turimam nekilnojamajam turtui ir pati pateikė skelbimą portale aruodas.lt. apie pardavimą. Laidavimo sandorio sudarymo metu atsakovė teigė, kad turi ir kito nekilnojamojo turto, dėl kurio pardavimo yra sudariusi sutartis su brokeriais.
8.2. Su atskiruoju skundu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė neužtikrina ieškovės pareikšto reikalavimo dydžio.
8.3. Teismas teisingai nurodė, kad aplinkybės apie atsakovių vengimą vykdyti prievolę ieškovei leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie atsakovių nesąžiningumą, kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui ieškinio patenkinimo atveju. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ieškovė pagrindė įvardijusi konkrečius atsakovės A. S. veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.
8.4. Atsakovė A. S. atskirajame skunde neneigia turimo nekilnojamojo turto realizavimo galimybės. Tai įrodo realiai egzistuojančią grėsmę ieškovės interesams ieškinio tenkinimo atveju.
8.5. Priešingai nei nurodo atsakovės, ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal ieškovės pareiškimą Kauno apygardos prokuratūrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateikė naujus rašytinius duomenis ? nekilnojamojo turto registro išrašus.
11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas apie tai nepranešant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui), tie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo išsprendimui įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, o pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pirmosios instancijos teisme joms nebuvo sudaryta galimybė, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė susipažino su naujai pateikiamais įrodymais ir pateikė savo poziciją dėl jų turinio, apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovių atskiruoju skundu pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)egzistavimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, plačiau dėl jos nepasisako.
14. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos aplinkybes.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės paaiškinimus apie skolos susidarymo aplinkybes, atsakovių prisiimtą įsipareigojimą bei vengimą vykdyti prievolę, jų nebendradarbiavimą su ieškove, aplinkybes, kad viena iš atsakovių neturi turto, o kita aktyviai ieško turimo nekilnojamojo turto pirkėjų, vertino kaip atsakovių nesąžiningo elgesio prielaidas, sukuriančias grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui ieškinio patenkinimo atveju. Apeliančių teigimu, minėtos aplinkybės nesuponuoja jų nesąžiningumo, nes veiksmai, kuriais tariamai buvo pasisavintos ieškovės piniginės lėšos, yra ginčo objektas byloje, o neturėdama turto G. S. objektyviai negali jo perleisti ar kaip nors apsunkinti. Apeliantė A. S. neigia sudariusi sutartis su nekilnojamojo turto brokeriais dėl turto pardavimo, nurodo, kad nors jai priklauso keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas jų nėra ieškovės nurodyto 101 aro ploto. Apeliantės taip pat aiškina, kad nei didelė ieškinio suma, nei atsakovių turtinė padėtis, nesant jų nesąžiningo elgesio apraiškų, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Vertinant apeliančių išdėstytus nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad veiksmai, kuriais ieškovė grindžia jos piniginių lėšų neteisėtą pasisavinimą, yra ginčo objektas byloje; tokie veiksmai bus ištirti ir dėl jų pasisakyta priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, todėl jų (veiksmų) turinys nevertintinas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taipogi apeliantės teisingai pastebi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma savaime nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Aplinkybė dėl ieškinio sumos nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-336-186/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-292-790/2020, kt.).
17. Nepaisant to, kad apeliantės nepateikė jų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, aplinkybės, jog atsakovė G. S. neturi registruoto nekilnojamojo turto, o abi atsakovės, tikėtina, neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui įvykdyti, taip pat dar nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neturėjimas finansinių galimybių įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas sprendimą įvykdyti – tai visiškai skirtingos faktinės situacijos. Siekio išvengti vykdyti sprendimą situacijoje, prevenciniais tikslais gali būti taikomi skolininko disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019 ir kt.). Kita vertus, ieškovė, nagrinėjamoje byloje grįsdama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ne tik pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, tačiau ir įrodinėjo, kad atsakovės tikėtinai yra nesąžiningos, siekdamos realizuoti (parduoti) turimą nekilnojamąjį turtą.
18. Teisminėje praktikoje pažymima, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021, kt.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
19. Šiuo atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovių nesąžiningumą kaip grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pateikė atitinkamus įrodymus – skelbimo, patvirtinančio 101 aro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavinėjimą su žyma „rezervuota“, kopiją (padaryta 2021 m. birželio 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir apeliančių pateikti įrodymai nepatvirtina jų teiginio, kad, nors A. S. priklauso keli žemės sklypai, nei vienas jų esą nėra 101 aro ploto. Apeliančių pateiktais nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. S., be kitų sklypų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir 0,1011 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), besiribojantis su (duomenys neskelbtini). Vien skirtingų sklypo ploto matavimo vienetų (ploto arais ir hektarais) nurodymas pardavimo skelbime ir nekilnojamojo turto registre nepaneigia aplinkybės, kad ieškovės pateiktame skelbime yra nurodoma apie atsakovei A. S. priklausančio žemės sklypo pardavimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia atsakovės G. S. skolos pripažinimu ir pasižadėjimu ją grąžinti, taip pat galiojančia (dar nenuginčyta) atsakovės A. S. 2021 m. birželio 2 d. pasirašyta laidavimo sutartimi, į aplinkybę, jog ieškovės pateiktame pardavimo skelbime (galiojusiame 2021 m. birželio 7 d.) išreikštas ketinimas perleisti atsakovei A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodė grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo tikėtino apsunkinimo egzistavimą. Labiau tikėtina prielaida, jog atsakovei A. S. priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti perleidžiamas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove ar jį apsunkinti. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti tokias priemones. Tą lemia civiliniame procese įtvirtinti šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir jų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Šiuo atveju teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad apeliantės turėjo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais vertina apeliančių argumentus, jog taikytos laikinosios apaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Tačiau nepažeisdamas minėtų principų, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė areštuotino turto eiliškumą, nurodydamas pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik šio esant nepakankamai ? atsakovių turimas lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, paliekant galimybę disponuoti ta lėšų dalimi, kuri būtų reikalinga atsakovių būtiniausiems poreikiams tenkinti. Tokių lėšų konkrečią sumą (jei būtų areštuojamos atsakovių piniginės lėšos), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovių būtiniausiems poreikiams tenkinti, teismas pavedė nustatyti antstoliui (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Apeliantės nepateikė duomenų apie faktiškai įvykdytą jų piniginių lėšų areštą.
Dėl procesinės baigties
22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų buvimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atsakovių atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.