Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-143-309/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-09
Bylos Nr.: 1A-143-309/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-40-1-00187-2013-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Civilinis ieškovas: „Mn. I. S.“, „E. D. P.“, „B. C. AG“, UAB „B.“
Advokatai: Gintaras Žičkus, Julija Beldeninovienė, Vilija Viešūnaitė, Rūta Pumputienė, Julija Baldeninovienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-309/2015Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00187-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.2.17.8; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.16.2.18; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4/6.3.1; 2.4.6.4.3.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,civilinio ieškovo atstovei advokatei Julijai Baldeninovienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjui advokatui Gintarui Žičkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J., už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

A. J. perduotas A. Js. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Patvirtintas A. J. ir civilinio ieškovo „Mn. I. S.“ 2014 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. J. įsipareigoja sumokėti civiliniam ieškovui „Mn. I. S.“ 12 000,00 Lt (dvylika tūkstančių litų 00 ct) žalos atlyginimo, į šią sumą įskaitant „Mn.“ teisines išlaidas, visą sumą pervedant į „Mn.“ sąskaitą banke ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos.

Civilinio ieškovo „E. D. P.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

Priteista iš A. J. 2593,00 Lt (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt trys litai 00 ct) (750,98 Eur) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „E. D. P.“ naudai.

Civilinių ieškovų „B. C. AG“ ir UAB „B.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš A. J. 8143,30 Lt (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt trys litai 30 ct) (2358,46 Eur) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „B. C. AG“ naudai. Priteista iš A. J. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 ct) (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „B. C. AG“ naudai.

Kita dalis civilinio ieškinio atmesta.

A. J. įpareigotas po nuosprendžio įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti laikraščiuose „Valstiečių laikraštis“ ir „Šiaulių kraštas“ baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje kalbama apie civilinių ieškovų „B. C. AG“ ir UAB „B.“ civilinio ieškinio tenkinimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto „ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę“ ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas, gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 2013 m. birželio 5 d., 12.00 val., neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, turėdamas tikslą realizuoti, (duomenys neskelbtini) kelio sankryžos, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą svetimo prekių ženklais pažymėtą didelį produktų (prekių) kiekį: ne mažiau nei 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su žymenimis „Gr.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „B. C.“ produkto Lietuvoje bendra 4 kg vertė – 8143,30 Lt ), kurie yra pažymėti „B. C.“ priklausančiais registruotais prekių ženklais; 4 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „Gn.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „D. P. G. “ bendra 2 kg vertė – 2940,30 Lt), kurie yra pažymėti „D. P. G. “, priklausančiais registruotais prekių ženklais; 6 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „M.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „Mn. M.“ bendra 3 kg vertė – 12027,40 Lt ), kurie yra pažymėti „Mn. M.“, priklausančiais registruotais prekių ženklais; iš viso 9 kg (produktų) prekių už 23 111,00 Lt, tokiais savo veiksmais padarė žalos prekių ženklų savininkams – „B. C.“, „D. P. G. “, „Mn. M.“.

Šalies argumentai

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjas advokatas Gintaras Žičkus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kuriuo pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. padaręs BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo prie bylos prijungti kaip įrodymą 2010 m. spalio 3 d. Lyginamųjų ženklų klaidinamo panašumo ir tapatumo analizę, ir ją vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje A. J. visiškai pripažino savo kaltę, t. y., teisme duodamas parodymus jis visiškai pripažino faktines aplinkybes, įvykusias 2013 m. birželio 5 d. apie 12 val., kad atvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), bei pateikė realizuoti 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su užrašu „Gr. (75WG)“ (75%), 4 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „Gn.“ (75%), 6 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „M.“ (75%). A. J. neneigė savo kaltės, todėl prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos A. Js. laidavimą. Teismas tenkino būtent šį A. J. prašymą. Tačiau jis, kaip A. J. gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje užėmė kitokią gynybinę poziciją, o būtent, išdėstęs argumentus ir motyvus, įrodančius A. J. nekaltumą, prašė A. J. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje padarymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų iš esmės neanalizavo bei dėl jų nepasisakė. Nuosprendyje remiamasi A. J. prisipažinimu bei surinktais įrodymais, kurie neva patvirtina tai, kad A. J. padarė veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, pasak gynėjo, su tokiu teismo vertinimu, pateiktu nuosprendyje, sutikti negalima.

Žemesnės instancijos teismas

BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo rūšiniu objektu laikoma normali teisės aktais sureguliuota ekonomikos ir verslo tvarka, o tiesioginiu - prekių (ir paslaugų) ženklų naudojimo tvarka. Papildomas objektas - kito asmens (prekių ar paslaugų ženklo savininko) turtiniai interesai (nuosavybė) ir neturtiniai interesai (prestižas), taip pat vartotojų interesai, nes jie yra klaidinami ir apgaunami dėl įsigyjamų prekių (ir paslaugų) kokybės, kilmės ir kitų savybių. Taigi, BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo papildomas objektas, nurodo, kad šio nusikaltimo dalyku gali būti ne bet kokiu, o tik kitam asmeniui priklausančiu (svetimu) prekių (ar paslaugų) ženklu pažymėtos prekės (ar paslaugos). Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 2 straipsnio 1 dalį, prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. PŽĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad prekių ženklo savininkas yra šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje saugomo prekių ženklo savininkas. Dėl to, BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti tik tie prekių ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pagal PŽĮ 3 straipsnio nuostatas, tokiais saugomais prekių ženklais turi būti laikomi: 1) Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ženklai; 2) ženklai, kurie yra Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas; 3) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas; 4) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais (jie saugomi net neregistruoti). Saugomi prekių ženklai gali būti sudaromi iš bet kokiu žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui: 1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; 2) raidžių, skaitmenų; 3) piešinių, emblemų; 4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); 5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; 6) bet kokio šio straipsnio 1-5 punktuose nurodytų žymenų derinio (PŽĮ 5 straipsnis). Taigi, apelianto nuomone, įvertinus saugomų prekių ženklų teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje ir BK 204 straipsnio tiesioginio objekto santykį, galima daryti išvadą, jog tik panašūs į saugomą prekių ženklą, tačiau jam netapatūs (nors ir klaidinantys) prekės ženklai negali būti laikomi aptariamo nusikaltimo dalyku. Tai reiškia, kad tokių (panašių, klaidinančių, t. y. netapačių saugomiems) ženklų naudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o tik įgalina saugomo prekės ženklo savininkus pažeistas teises, susijusias su prekių ženklo apsauga, ginti kitais įstatymuose numatytais būdais, t. y. ženklų savininkas gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus veiksmus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas į minėtus argumentus, kurie buvo detaliai išdėstyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neatsižvelgė, nes, kaip minėjo, pagal BK 204 straipsnio 1 dalį gali atsakyti tik tas asmuo, kuris: 1) neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį, ir/arba 2) tokias prekes pateikė realizuoti. Pasak gynėjo, kaip matyti iš A. J. inkriminuotos veikos turinio jis buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas prekių ženklų savininkų leidimo, turėdamas tikslą realizuoti, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį produktų (prekių) kiekį, o būtent: 1) 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su žymenimis „Gr.“ (75%), kurie yra pažymėti „B. C.“ priklausančiais registruotais prekių ženklais; 2) 4 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „Gn.“ (75%), kurie yra pažymėti „D. P. G. “, priklausančiais registruotais prekių ženklais; 3) 6 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „M.“ (75%), kurie yra pažymėti „Mn. M.“, priklausančiais registruotais prekių ženklais. Siekiant pagrįsti argumentus, kad A. J. inkriminuotų svetimais prekių ženklais pažymėti produktai (prekes) buvo pažymėti netapačiais į saugomus prekių ženklus, o tik klaidinamai į juos panašias, gynybos iniciatyva buvo atlikta 2014 m. spalio 3 d. Lyginamųjų ženklų klaidinamo panašumo analizė, kurią atliko patentinė patikėtinė Lyra Tarnauskienė, turinti Lietuvos Respublikos patentinio patikėtinio liudijimą Nr. 26. Ir nors apylinkės teismas be jokio pagrindo atsisakė šią specialisto išvadą prijungti prie baudžiamosios bylos, atliktos analizės metu paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu sulaikytų produktų (prekių) pavadinimai - žodiniai elementai „M.“, „Gn.“, „Gr.“, išpildyti lotyniškosios abėcėlės raidėmis stambiu šriftu („M.“, „Gn.“ didžiosiomis, „Gr.“ - pirmoji raidė didžioji, likusios mažosios), atskirai kaip etiketės (ženklai) neregistruoti, taip pat atskirai neregistruoti kaip ženklai ir žodiniai elementai „M.“, „Gn.“, „Gr.“. Be to, lyginamosios analizės metu buvo nustatyta, kad: 1) prekės pavadinimas „M.“ yra tik klaidinamai panašus į registruotą žodinį ženklą „M.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį „M. T“, US, kuris skirtas žymėti 5 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms: farmacijos, veterinarijos ir higienos preparatai; dietiniai produktai (medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai; 2) prekės pavadinimas „Gn.“ taip pat yra tik klaidinamai panašus į įregistruotą žodinį ženklą „Gn.“ – registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą žymėti 5 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms: herbicidai, skirti naudojimui žemės ūkyje, priklausantį „E. D. P.“, US; 3) prekės pavadinimas, „Gr.“, yra tapatus registruotam žodiniam ženklui „Gr.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam „B. I. P. “ GmbH, DE, kuris skirtas žymėti 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją: preparatai nuo kenkėjų, fungicidai, herbicidai. Lyginamosios analizės metu taip pat nustatyta, kad atlikus etikečių kaip ženklų, kuriose yra įvardinti prekių pavadinimai „M.“, „Gn.“, „Gr.“, paiešką pagal registruotus ir galiojančius Lietuvos Respublikos teritorijoje ženklus, panašių ar tapačių etikečių su žodiniais elementais „M.“, „Gn.“, „Gr.“ nerasta, taip pat nerasta registruotų ženklais žodinių elementų „M.“, „Gn.“ (žr. 1 priedą), tačiau rastas aukščiau minėtas žodinis elementas „Gr.“ registruotas ženklu - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rastas galiojantis ženklas „M. A., M. B.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas žymėti taip pat 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją. Apeliantas nurodo, kad vertinant klaidinamą ženklų panašumą ar tapatumą, Lietuvos Respublikos patentinė patikėtinė Lyra Tarnauskienė rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo. Šiuose Metodiniuose nurodymuose nustatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, jų svarba kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis. Metodinių nurodymų 3.1 punktas detalizuoja, kad žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas). Į tai atsižvelgiant buvo nustatyta, kad A. J. naudojami ženklai - etiketės vizualiai dėl grafinio išpildymo skiriasi nuo vienintelių žodinių elementų „M.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), „Gn.“ -registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), „Gr.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau žodiniai elementai „M.“, „Gn.“ yra klaidinamai panašūs į „M.“, „Gn.“. „Gr.“ įvardintas etiketėje tapatus registruotam žodiniam ženklui „Gr.“ - registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Gynėjo nuomone, išdėstyti teisiniai argumentai, kuriuos pagrindžia 2014 m. spalio 3 d. Lyginamųjų ženklų klaidinamo panašumo analizė, patvirtina, kad A. J. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, dalykas baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas neteistai ir nepagrįstai. Klaidinamai panašiais, tačiau netapačiais, kaip saugomų, prekių ženklais pažymėtų prekių pateikimas realizuoti - baudžiamosios atsakomybės negali užtraukti, nors už tokias veikas įstatymai ir numato kitus saugomų prekių ženklų savininkų pažeistų teisių gynimo būdus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškovas „E. D. P.“ savo civiliniame ieškinyje pripažino, kad preparato „Gn.“ pakuotė ir ženklinimas neatitinka originalaus ieškovo produkto. Atitinkamai civiliniai ieškovai „B. C. AG“ ir UAB „B.“ savo civiliniame ieškinyje (8 punkte) taip pat patvirtino aplinkybę, kad „Gr.“ pakuotė nėra tiksli originalaus produkto „Gr.“ pakuotės kopija. Kaip minėjo, BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo papildomu objektu yra laikoma ne tik kito asmens (saugomo prekių ženklo savininko) turtiniai interesai (nuosavybė) ir neturtiniai interesai (prestižas), bet ir vartotojų interesai, nes jie yra klaidinami ir apgaunami dėl įsigyjamų prekių (ir paslaugų) kokybės, kilmės ir kitų savybių. Europos Teisingumo Teismas 2003 m. kovo 20 d. sprendimu byloje C- 291/00 LTJ Diffusion SA prieš Sadas Vertbaudet SA, suformavo teisės taikymo taisyklę, kad tik tuo atveju, kai prekių ženklo savininko teisių pažeidimas pasireiškia tapačių žymenų naudojimu tapačioms prekėms, vartotojų suklaidinimo galimybė yra preziumuojama ir neturi būti įrodinėjama. Apeliantas nurodo, jog yra įsitikinęs, kad esant situacijai kai produktai (prekės) buvo pažymėtos netapačiu, o klaidinančiu ar panašiu į saugomą prekės ženklą, vartotojų suklaidinimo galimybė turi būti įrodinėjama, bet ne preziumuojama, o pastarojoje byloje to taip pat nebuvo padaryta, nors akivaizdu, kad skyrėsi ne tik saugomi prekių ženklai, tačiau ir prekių pakuotės dydžiai, etiketės, jų dizainas, produktų aprašymai, kas paneigia ir papildomą BK 204 straipsnyje numato nusikaltimo objektą, susijusį su vartotojų interesų apsauga. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, sulaikytas prekes iš A. J. užsakė ne eilinis vartotojas, o saugomo prekės ženklo „Mn. C.“ atstovybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje direktoriaus M. K. sutuoktinė A. K.. Ji patvirtino, kad sulaikytas prekes užsakė ne asmeniniams poreikiams, o siekdama padėti Lietuvos Respublikos policijai, kuri bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) biuru. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės, net tik pagrindžia, kad A. J. buvo neteisėtai provokuojamas daryti neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kad A. J. veiksmai, susiję su augalų apsaugos priemonių neteisėta prekyba, prekių kilme, kokybe ir pan., prekių pirkėjui turėjo būti gerai žinoma ir jo, kaip vartotojo interesų, pažeisti negalėjo.

Gynėjas nurodo, kad BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra materialios, todėl nusikalstami padariniai yra būtinas šio nusikaltimo baudžiamojo nusižengimo požymis. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta tik tuo atveju, jei minėtais veiksmais yra padaroma didelė žala., o BK 204 straipsnio 2 dalyje - jei padaroma žala. Jei dėl tokių veiksmų įvardintų pasekmių neatsiranda, priklausomai nuo aplinkybių kaltininko veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti aptariamą nusikaltimą ar BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą arba asmuo pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai svetimu prekių ženklu yra pažymimas arba pateikiamas realizuoti didelis prekių kiekis, tačiau dėl to nebuvo padaryta žalos, tokie veiksmai negali būti laikomi baigtu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal šį straipsnį. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012). Didelės žalos ir žalos požymių vertinimas priklauso nuo to, kokio pobūdžio žala buvo padaryta. Vadovaujantis BK 212 straipsnio 1 dalimi, žala laikoma didele, jei ji viršija 150 MGL dydžio sumą (arba 19500 Lt). Pasak gynėjo, iš A. J. pateiktų kaltinimų matyti, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, jam buvo inkriminuotas dėl to, kad buvo laikoma, jog jis padarė 23 111 Lt dydžio žalą. Padarytos žalos dydį teismas, nustatė remdamasis 2014 m. rugsėjo 26 d. Kilnojamojo turto (3-jų rūšių herbicidų) rinkos vertės tyrimo ekspertizės akte nustatytomis herbicidų vertėmis (nes 2013 m. birželio 5 d. mažmeniniame prekybos tinkle 9 kg originalių prekių vertė galėjo būti 19 100 Lt). Kadangi prekės buvo pateiktos realizuoti, teismas sprendė, jog sulaikytų prekių vertė turi būti skaičiuojama arba vertinama su 21% dydžio pridėtinės vertės mokesčiu, kas sudaro bendrą 23 111 Lt žalos dydį. Gynėjo nuomone, suprantama, jog teismo nurodytų originalių 9 kg prekių vertė pagal atliktos ekspertizės aktą galėjo būti 19100 Lt be PVM ir 23111 Lt su PVM. Tačiau nagrinėjamu atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 9 kg neoriginalių minėtų prekių buvo įsigyti iš fizinio asmens, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tokių prekių ir tokio prekių kiekio įsigijimas ir pardavimas negali būti laikomas PVM objektu, kadangi neoriginaliomis prekėmis, neturint leidimo, prekiauti negalima, be to visiškai neaišku, kaip susieti originalių prekių vertę, su neoriginalių prekių verte. Byloje nėra duomenų, kokia yra minėtų 9 kg neoriginalių prekių vertė. Vertinant tai, kad, kaip nurodė A. J., tų prekių kaina buvo apie 1000 Eur, todėl labiau tikėtina, kad jų tokia vertė ir buvo, nes jos neoriginalios, jose esančios cheminės sudėtys yra kitokios, prastesnės, nei originalių atitinkamų prekių, kaip nurodoma byloje esančiuose laboratoriniuose tyrimuose. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją M. K., pastarasis 2013 m. birželio 10 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad A. J. nurodė siūlomų produktų kainą – 1400 Eur (kas sudaro 4833,92 Lt, o tai tiek su PVM, tiek be PVM yra gerokai mažiau nei 150 MGL).

Gynėjo teigimu, kaip minėta, vertinant žalą, kartu turi būti įvertinama tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio žala, taip pat ne tik ženklo savininkui ar teisėtam naudotojui, bet ir kitiems susijusiems asmenims (pvz., vartotojams) padaryta žala (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-418/2012; Nr. 1A-57/2010). Taigi, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas tariamos žalos dydį apskaičiavo remiantis originalių teisėtų gamintojų prekių kainomis su pridėtinės vertės mokesčiu. Toks turtinės žalos tapatinimas su originalių prekių rinkos kaina yra akivaizdžiai neteisingas ir prieštaraujantis įstatymo nuostatoms. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, jog nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl žalos dydžio ne tik vertinant A. J. pateiktų realizuoti prekių (jei jos būtų originalios) vertę, tačiau padarytos žalos dydį. Pastebi, kad pagal teismų praktiką padarytos didelės žalos vertinamasis požymis siejamas su prekių dideliu kiekiu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-57/2010, 1A-418/2012) bei pagal minėtų sprendimų analizę, turtine žala galėtų būti laikoma leidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertė, tačiau civiliniai ieškovai (prekių ženklų savininkai), nenurodė, kokia tokio leidimo vertė.

Gynėjo nuomone, vertindamas tariamai padarytos žalos dydį, teismas netinkamai įvertino taip pat ir bendruosius civilinės atsakomybės taikymo kriterijus, nes nepagrįstai neatsižvelgė, kad: a) sulaikytos prekės nepateko į rinką, todėl tiesioginė žala neatsirado; b) į negautas saugomų prekių ženklų savininkų pajamas, už į rinką nepateiktas originalias prekes, pridėtinės vertės mokestis negalėjo būti skaičiuojamas, nes tokių prekių pateikimas į rinką nėra šio mokesčio objektas; c) dėl prekių kokybės, kilmės ir pan., vartotojai negalėjo būti suklaidinti, jų interesai negalėjo būti pažeisti, nes padaryti neteisėtus veiksmus A. J. buvo provokuojamas vieno iš saugomų prekių ženklų atstovybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje administracijos vadovo ir jo sutuoktinės, kuri dalyvavo neteisėtoje policijos pareigūnų operacijoje; d) saugomų prekių ženklų savininkai baudžiamojoje byloje nepateikė duomenų kiek kainuotų leidimas naudotis jiems priklausančiais prekių ženklais; e) iš vidutinės herbicidų rinkos kainos arba vertės nebuvo išskaičiuotas originalių prekių pagaminimo, transportavimo, ir mažmeninės prekybos tarpininkavimo kaštai, arba originalių prekių savikaina, kas objektyviai ir ženkliai sumažintų inkriminuotos turtinės žalos dydį; f) teismas netinkamai sprendė, kad vienam iš saugomų prekių ženklų geranoriškai atlyginta turtinė žala buvo būtent dėl padaryto kriminalinio nusikaltimo padarinių, o ne dėl kitų prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, taip pat neįvertinta, kad į sumokėtą kompensaciją buvo įskaičiuotos ir galimos vienos iš brangiausių Lietuvoje advokatų kontoros bylinėjimosi išlaidos; g) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nežinojo, kad prekių ženklai yra klaidinančiai panašus į saugomus, nes manė, jog produktus įsigijo pigiau nei rinkoje dėl besibaigiančio jų galiojimo termino.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad papildomai vertinant civilinių ieškovų ieškiniuose išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje yra nepagrįsti. Tiek ieškovai UAB „B.“ bei „B. C. AG“, tiek ieškovas „E. D. P.“ savo ieškiniuose kilusią turtinę žalą (pirmieji ieškovai ja laiko 8839,17 Lt, antrasis ieškovas - 2593 Lt) kildina iš to, jog šios kompanijos būtų gavusios atitinkamas pinigų sumas, jei tokias prekes A. J. būtų pardavęs teisėtai, turėdamas leidimą. Mano, kad šiuo atveju tarp nurodomos žalos bei A. J. veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Visų pirma, tokių neoriginalių prekių, kurias pateikė realizuoti A. J., tariamiems pirkėjams visiškai nereikėjo. „Pirkėjos“ elgesio motyvacija, kaip minėjo pirmiau buvo jos sutuoktinio siekis išaiškinti prekeivius neteisėtais produktais. Todėl tokios prekės, kurias pateikė realizuoti A. J. objektyviai net negalėjo patekti į rinką. Vadinasi, prekėms objektyviai negalint patekti į rinką, civiliniai ieškovai objektyviai negalėjo gauti iš to jokios ekonominės naudos. Juk A. K. ir M. K. visiškai nesiekė įsigyti nei originalių, nei neoriginalių produktų, nes jiems jų nereikėjo. Taigi, gynėjo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad A. J. padarė BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

Be to, pasak apelianto, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kuriame fiksuotos aplinkybės, susijusios su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, iš kur policijos pareigūnai ir kokią informaciją apie planuojamą ar vykdomą A. J. veiklą gavo. Tačiau apklausus liudytojus M. K. ir A. K., paaiškėjo, kad būtent liudytojo M. K., jo nurodytos privačios tarnybos „(duomenys neskelbtini) biuras“ bei Lietuvos augalų apsaugos asociacijos bei policijos pareigūnų bendromis pastangomis ir iniciatyva buvo suorganizuota speciali priemonė, kurios dėka buvo sulaikytas A. J. bei jam pateikti įtarimai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad A. J. nuolat užsiimtų neteisėta prekyba tokio pobūdžio cheminiais produktais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai buvo vienkartinis A. J. veiksmas, siekiant papildomai uždirbti šiek tiek pajamų, tačiau toks veiksmas buvo inicijuotas ne jo paties, tačiau liudytojo M. K.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 159 straipsnio 3 dalis kategoriškai nurodo, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju būtent tokio pobūdžio veiksmus atliko M. K. ar kiti asmenys, kurių tapatybės baudžiamojoje byloje nėra atskleistos.

Gynėjo teigimu, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tik padarius išvadą, kad taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų daręs ir be modelio dalyvių įsikišimo, galimas tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ir priešingai, konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tik tinkamai ištyrus modelio taikymo aplinkybes, taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo aplinkybės turi būti tiriamos vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2011). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu atidžiai tikrinti duomenis, surinktus operatyvinio tyrimo metu, nes šis tyrimas apima veiksmus, smarkiai varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančius į privatų asmens gyvenimą (žr., pavyzdžiui kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2011). Tačiau iš esmės analogiški principai dėl nusikalstamos veikos imitavimo teisėtumo vertinimo su atitinkamais pakeitimais taikomi ir vertinant kitų panašių specialiųjų tyrimo veiksmų (tokių kaip nusikalstamos veikos imitavimo modelis pagal BPK 159 straipsnį) panaudojimo teisėtumą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Pasak gynėjo, nagrinėjamoje A. J. baudžiamojoje byloje visiškai nebuvo vertinti kriminalinės žvalgybos veiksmai, jos metu gauta informacija bei nevertinta aplinkybė, kad A. J. buvo neteisėtai išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką, kuri, kaip minėta net nėra nusikalstama ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Civilinių ieškovų „B. C. AG“ ir UAB „B.“ atstovė advokatė Julija Beldeninovienė atsikirtimu į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato G. Žičkaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinių ieškovų atstovės nuomone pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pažymi, kad A. J. pateiktos realizuoti prekės pažymėtos „Gr.“ pavadinimu yra klaidinančiai panašios į civilinio ieškovo „B. C. AG“ registruotą prekės ženklą „Gr.“ Nr. (duomenys neskelbtini), o esantis skirtumas, kad A. J. pateiktos realizuoti prekės ženklas užrašytas didžiosiomis raidėmis, o originalaus ženklo tik pirma raidė yra didžioji yra labai nežymus ir paprastas vartotojas gali jo nepastebėti. Taip pat pažymi, kad kitų A. J. pateiktų prekių pažymėtų svetimais prekių ženklais pavadinimai yra žodiniai prekių ženklai ir jų sulietuvinimas, pridedant galūnes –as tai pat yra klaidinančiai panašūs ir paprastas vartotojas jų nepastebėtų. Mano, kad priešinga išvada leistų nesąžiningiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės prie tarptautiniu mastu žinomų prekių ženklų pridedant lietuviškas galūnes. Atkreipia dėmesį į tai, kad žodiniai prekių ženklai yra saugomi nepriklausomai nuo to ar jais buvo žymimos originalios ar į jas panašios pakuotės ar ne. Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą apskaičiavo pagal originalių prekių vertę prie jos pridedant pridėtinės vertės mokestį. Pažymi, kad vertinant padarytą žalą turėtų būti vertinama ne tik padaryta turtinė žala, tačiau ir neturtinio pobūdžio žala. Atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad A. J. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką ir tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Civilinio ieškovo „Mn. I. S.“ atstovė advokatė Rūta Pumputienė atsikirtimu į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato G. Žičkaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nurodo, kad civilinis ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Mano, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu, Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir BK 204 straipsniu siekiama apsaugoti prekių ženklų savininkų teises, todėl ne tik identiško prekių ženklo panaudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kitu atveju būtų sudaryta prielaida naudotis sulietuvintais prekių ženklų pavadinimais. Pažymi, kad produkto, pažymėto svetimu prekės ženklu į rinką, yra neteisėtas, todėl nesvarbu ar šiuo atveju A. K. ar kitas asmuo būtų įgijęs prekes iš A. J., ir nėra pagrindo teigti, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl provokuojamų M. K. veiksmų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė padarytą turtinę žalą, tiek aplinkybes lėmusias jos atsiradimą.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo „E. D. P.“ atstovė advokatė Vilija Viešūnaitė atsikirtimu į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato G. Žičkaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, jame išdėstytos aplinkybės patvirtinančios tai, kad A. J. veiksmuose yra visi BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Pažymi, kad BK 204 straipsnis taip pat saugo vartotojų interesus, kad į rinką patektų tik originalios prekės, kurios atitinka visus saugumo reikalavimus bei standartus, yra patikrintos ir patvirtintos kompetentingų institucijų. Todėl klaidinančiai panašaus prekės ženklo naudojimas iš esmės pažeidžia vartotojų interesus, nors vartotojas naudodamas prekę, pažymėtą klaidinančiai panašiu prekės ženklu, nežino kokią prekę iš tikrųjų naudoja. Mano, kad šioje byloje A. J. padaryta žala buvo apskaičiuota įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir provokacijos

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėjus patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. atžvilgiu ir nebuvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau kriminalinės žvalgybos metu buvo gauta duomenų apie galimai A. J. daromą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai patikrinę kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją ir nustatę nusikalstamos veikos požymius pradėjo ikiteisminį tyrimą A. J. atžvilgiu (1 t. 3 b. l.). Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantas nurodo, kad prieš A. J. buvo įvykdyta provokacija ir tik dėl to jo ginamasis A. J. atliko neteisėtus veiksmus.

BPK 159 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Taigi iš nuostatų visumos darytina išvada, kad draudžiama provokuoti asmenį atlikti neteisėtus veiksmus tik tuo atveju kai yra taikomas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų modelis.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad A. J. atžvilgiu būtų buvę atliekami kokie nors kriminalinės žvalgybos veiksmai, nėra duomenų apie tai, kad būtų buvęs sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 204 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už didelio prekių kiekio pažymėjimą svetimu prekių ženklu ar pateikimą jas realizuoti ar pasinaudojimą svetimu prekių ženklu, kai tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala. Taigi šiuo atveju liudytojas M. K. pasiūlydamas A. J. iš jo nupirkti sutartą kiekį augalų apsaugos priemonių, liudytoja A. K. įgydama augalų apsaugos priemones iš A. J. nusikalstamų veikų nepadarė, tuo tarpu A. J. pateikdamas galimai svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes realizuoti, realizavo dalį nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teisėjų kolegija, remdamasi šių aplinkybių visuma konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikyti nebuvo pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (žr. Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Be to, sprendžiant provokavimo galimo buvimo klausimą, svarbu nustatyti faktą, kas inicijavo nusikalstamos veikos darymą: pareigūnai ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų A. K., M. K., atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. duotų parodymų matyti, kad M. K. ne daugiau kaip du kartus paskambino A. J. prašydamas jam parduoti pesticidų, skirtų purkšti javams, A. J. jam atsakė, kad tokių priemonių neturi ir neprekiauja, tačiau surado asmenį kuris prekiauja, tada paskambino M. K. ir susitarė dėl prekių perdavimo ir įsigijo sutartą prekių kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir šį kiekį pateikė realizavimui A. K.. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pirmiau išdėstytus liudytojų A. K., M. K. ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. duotus parodymus, daro išvadą, kad M. K. ar A. K. veiksmai nebuvo itin aktyvūs ar kurstantys A. J. padaryti nusikalstamą veiką, o A. J. pats aktyviais veiksmais, t. y. suradęs prašomų parduoti prekių paskambino M. K., pranešė apie tai, kad turi prašomų prekių ir susitarė dėl jų perdavimo, atvežė ir jas perdavė liudytojai A. K., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas išprovokuotas. Teismas pažymi, kad M. K. susitardamas su A. J. dėl sutartų prekių įgijimo ar perdavimo nebuvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, o pats savarankiškai inicijavo policijos operaciją.

Dėl BK 204 straipsnio nuostatų taikymo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, ir jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik jeigu iš jo veikos padarymo metu buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

BK 204 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, ir (arba) tokių prekių pateikimu realizuoti, ir (arba) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. iš BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad šio nusikaltimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, pasireiškiančią keliais alternatyviais būdais, bet ir šios veikos (veikų) sukeltas pasekmes. Todėl straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – dėl nusikaltimo atsiradusi didelė žala - yra būtinas šio nusikaltimo požymis, padarant bet kurią (tiek vieną, tiek kelias, tiek visas iš jų) iš minėtų alternatyvių veikų.

BK 204 straipsnyje numatytų nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo dalykas yra tie prekių ir paslaugų ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais saugomais prekių ir paslaugų ženklais yra laikomi: a) teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ir paslaugų ženklai; b) ženklai, kurie yra kompetentingai institucijai (Valstybiniam patentų biurui) paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas; c) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikos galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas; d) ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti plačiai žinomais (saugomi net neįregistruoti).

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Atlikus Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo normų analizę matyti, kad tik nustatyta tvarka įregistruoti prekių ženklai yra saugomi ir jų panaudojimas be savininko ar jo atstovo leidimo yra neteisėtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad aiškinant teisės aktų turinį privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. ir nei vienam iš jų negali būti teikiamas nepagrįstas prioritetas prieš kitus aiškinimo metodus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuotą teisės normų prasmės, turinio aiškinimo konstitucinę doktriną akivaizdu, jog teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, jos negali būti aiškinamos atsietai vienos nuo kitų, kadangi tokiu būdu sudaromos prielaidos daryti neaiškų bei nestabilų teisinį reguliavimą, iškreipti atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų esmę, prasmę bei paskirtį, paneigti vienose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nepagrįstai suteikiant prioritetą kitose teisės normose įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir taip sukeliant prieštaravimus tarp atitinkamų teisinius santykius reguliuojančių įvairių teisės šakų normų visumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXI skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai, į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė apsaugoti ekonomiką ir verslo tvarką, bei prekių ženklų savininkus ar jų atstovus nuo galimos patirti žalos, taip pat apsaugoti vartotojus nuo svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, jog tik svetimo prekių ar paslaugų ženklo panaudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kad svetimu prekių ar paslaugų ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų patekimas į rinką yra aiškiai pavojingesnis už panašiu ar klaidinamai panašiu prekių ar paslaugų ženklu patekimą į rinką, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog specialiosios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teigiama, jog baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme, daro išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kyla tik už didelio kiekio svetimu, tapačiu, prekių ženklu pažymėjimą, pateikimą jas realizuoti ar pasinaudojus svetimu, tapačiu, paslaugų ženklu ir tuo padarius didelės žalos.

Iš Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. cheminio preparato „M.“ tyrimo išvados Nr. 110, matyti, kad cheminis preparatas „M.“ buvo parduodamas nelegaliai. Jis nėra registruotas. „Mn.“ yra vienintelis augalų apsaugos produkto su veikliąją medžiaga (duomenys neskelbtini) registracijos turėtojas Lietuvoje. Prekės ženklas „M.“ atrodo ir skamba labai panašiai kaip „Mn.“ registruotas prekės ženklas „M.“ ir jis naudojamas panašiam produktui, t. y. veikliosios medžiagos (duomenys neskelbtini) pagrindu pagamintam herbicidui paženklinti. Šio prekės ženklo naudojimas ant pakuotės, kurioje yra ne „Mn.“ produktas yra „Mn.“ intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. Preparato pakuotė ir ženklinimas neatitinka originalaus „Mn.“ produkto, tačiau preparato ženklinimu aiškiai siekiama suklaidinti ūkininkus, kad jie manytų, jog pakuotės viduje yra originalus „Mn.“ produktas „M.“.

Iš Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. cheminio preparato „Gn.“ tyrimo išvados Nr. 108, matyti, kad „Gn.“ oficialių Lietuvos institucijų nebuvo įregistruotas ir buvo parduodamas nelegaliai. Prekės pavadinimas „Gn.“ vizualiai atrodo ir skamba labai panašiai, kaip „D. P.“ registruotas prekės ženklas „Gn.“. Be to, pavadinimas „Gn.“ naudojamas panašiam produktui, t. y. veikliosios medžiagos (duomenys neskelbtini) pagrindu pagamintam herbicidui paženklinti. Tai „D. P.“ prekės ženklo nuosavybės teisių pažeidimas. Preparato pakuotė ir ženklinimas neatitinka originalaus D. P. produkto, tačiau preparato ženklinimu aiškiai siekiama suklaidinti ūkininkus, kad pastarieji manytų, jog pakuotės viduje yra originalus „P. G.“.

Iš Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. cheminio preparato „Gr. 75 WG“ tyrimo išvados Nr. 107 matyti, kad tyrimui pateiktas preparatas yra klastotė. „Gr.“ klastotė tikrai nėra registruota, nes „B. C.“ yra vienintelis augalų apsaugos produkto su veikliąją medžiaga (duomenys neskelbtini) registracijos turėtojas Lietuvoje. Kadangi suklastotas produktas savo sudėtimi skiriasi nuo „B. C.“ originalaus produkto, originaliam produktui atliktas rizikos vertinimas suklastotam produktui negalioja. Kitaip tariant, klastotojai parduoda neištirtą cheminį preparatą, kurio poveikis žmonėms ir aplinkai nėra įvertintas, o jo saugumas nėra garantuotas. Pakuotė nėra tiksli „B. C.“ originalaus produkto pakuotės kopija, tačiau ji turi pavadinimą „Gr.“, kuris yra firmos „B.“ prekės pavadinimas. Šio prekės pavadinimo naudojimas ant pakuotės, kurioje yra ne „B. C.“ produktas yra „B.“ intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. Augalų apsaugos produktų pakuotės dydžiai yra registracijos dalis. Lietuvoje „Gr. 75 WG“ parduodamas tik 500 g buteliuose, dar yra registruotos 80 ir 120 gramų pakuotės, bet nėra oficialiai patvirtinto 250 g pakuotės dydžio.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto „ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę“ ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas, gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 2013 m. birželio 5 d., 12.00 val., neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, turėdamas tikslą realizuoti, (duomenys neskelbtini) kelio sankryžos, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą svetimo prekių ženklais pažymėtą didelį produktų (prekių) kiekį: ne mažiau nei 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su žymenimis „Gr.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „B. C.“ produkto Lietuvoje bendra 4 kg vertė – 8143,30 Lt ), kurie yra pažymėti „B. C.“ priklausančiais registruotais prekių ženklais; 4 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „Gn.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „D. P. G. “ bendra 2 kg vertė – 2940,30 Lt ), kurie yra pažymėti „D. P. G. “, priklausančiais registruotais prekių ženklais; 6 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su žymenimis „M.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „Mn. M.“ bendra 3 kg vertė – 12027,40 Lt ), kurie yra pažymėti „Mn. M.“, priklausančiais registruotais prekių ženklais; iš viso 9 kg (produktų) prekių už 23 111,00 Lt, tokiais savo veiksmais padarė žalos prekių ženklų savininkams – „B. C.“, „D. P. G. “, „Mn. M.“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prekių ženklai „Gn.“ ir „M.“ nėra registruoti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, kad šie ženklai skamba ir vizualiai atrodo panašiai į „D. P.“ registruotą prekės ženklą „Gn.®“ ir „Mn.“ registruotą prekės ženklą „M.“, tačiau jie nebuvo tapatūs registruotiems prekių ženklams daro išvadą, kad prekių ženklai „Gn.“ ir „M.“ nebuvo saugomi BK 204 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl prekių ženklais „Gn.“ ir „M.“ pažymėtų prekių pateikimo realizuoti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškindamas BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia prekių ženklais „Gn.“ ir „M.“ pažymėtų prekių pateikimas realizuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, prekių ženklai „Gn.“ ir „M.“ gali būti pripažinti klaidinančiai panašūs į „D. P.“ registruotą prekės ženklą „Gn.®“ ir „Mn.“ registruotą prekės ženklą „M.“, tačiau šių klausimų išsprendimas nėra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad „Gr.“ prekės ženklas, kuriuo buvo pažymėtos A. J. pateiktos realizuoti prekės, gali būti įvertintas kaip tapatus „B. C.“ priklausančiam prekės ženklui „Gr.“, bei atsižvelgdamas į tai, kad vien tai, jog A. J. pateikė realizuoti 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su žymenimis „Gr.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „B. C.“ produkto Lietuvoje bendra 4 kg vertė – 8143,30 Lt ), daro išvadą, kad minėtų prekių pateikimas realizuoti nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, būtinojo objektyviosios pusės požymio – didelės žalos. Teisėjų kolegija, pažymi, kad šiuo atveju turi būti įvertinta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju, kolegija įvertinusi tai, kad teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „B. C.“ produkto „Gr.“ (75%) Lietuvoje bendra 4 kg vertė – 8143,30 Lt, kad nėra duomenų, jog A. J. pateikus realizuoti prekės ženklu „Gr.“ pažymėtas prekes buvo padaryta neturtinė žala „B. C.“, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog dėl minėtų A. J. veiksmų buvo padaryta didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra neabejotinai įrodyta, jog „Gr.“ prekės ženklas, kuriuo buvo pažymėtos A. J. pateiktos realizuoti prekės, yra tapatus „B. C.“ priklausančiam prekės ženklui „Gr.“, kad buvo pateikti realizuoti tik 4 kg produkto, kurio vertė 8143,30 Lt, kad šios prekės realiai nepateko į rinką, taip pat vadovaudamasi in dubio pro reo principu daro išvadą, kad tai, jog A. J. 2013 m. birželio 5 d., 12.00 val., neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, turėdamas tikslą realizuoti, (duomenys neskelbtini) kelio sankryžos, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų ne mažiau nei 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su žymenimis „Gr.“ (75%) (teisėtų gamintojų gaminamų originalaus „B. C.“ produkto Lietuvoje bendra 4 kg vertė – 8143,30 Lt ), kurie yra pažymėti „B. C.“ priklausančiais registruotais prekių ženklais, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti A. J. veiksmų iš BK 204 straipsnio 1 dalies į BK 204 straipsnio 2 dalį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiuo atveju civiliniai ieškovai „Mn. I.“, „E. D. P.“, „B. C. AG“ ir UAB „B.“ galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susiformavusioje teismų praktikoje, kai nustatinėjama padaryta žala, laikomasi nuostatos, kad padarytos žalos dalimi taip pat laikomi privalomi mokėti nesumokėti mokesčiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs 2014 m. rugsėjo 26 d. Kilnojamojo turto (3-jų rūšių herbicidų) rinkos vertės tyrimo ekspertizės akte nustatytomis herbicidų vertėmis (nes 2013 m. birželio 5 d. mažmeniniame prekybos tinkle 9 kg originalių prekių vertė galėjo būti 19 100 Lt), pagrįstai pridėjo apskaičiuotino pridėtinio vertės mokesčio dydį. Apeliantas skunde teigia, kad realiai prekės į rinką nepateko, todėl žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju teismas pažymi, kad žala nebuvo padaryta dėl ne nuo A. J. valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad po prekių perdavimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma neįrodo, jog A. J. veiksmuose yra BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visuma, todėl konstatuoja, kad A. J. buvo nepagrįstai pripažintas padaręs BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl šių priežasčių A. J. išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas „Mn. I.“ pareiškė civilinį ieškinį 114 450 Lt dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškovas „E. D. P.“ pareiškė civilinį ieškinį 2593 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti, civilinis ieškovas „B. C. AG“ pareiškė civilinį ieškinį 24 911,17 Lt dydžio turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškovas UAB „B.“ pareiškė civilinį ieškinį 1 148,92 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad civilinio ieškovo „E. D. P.“ civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir A. J. priteista 2593,00 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „E. D. P.“ naudai, civilinių ieškovų „B. C. AG“ ir UAB „B.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. priteista 8143,30 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „B. C. AG“ naudai ir iš A. J. priteista 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo „B. C. AG“ naudai. Be to buvo patvirtintas A. J. ir civilinio ieškovo „Mn. I. S.“ 2014 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. J. įsipareigojo sumokėti civiliniam ieškovui „Mn. I. S.“ 12000,00 Lt žalos atlyginimo, į šią sumą įskaitant „Mn.“ teisines išlaidas, visą sumą pervedant į „Mn.“ sąskaitą banke ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. išteisintinas, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinių ieškovų „E. D. P.“, „B. C. AG“, UAB „B.“ pareikštus civilinius ieškinius palieka nenagrinėtus, o A. J. ir civilinio ieškovo „Mn. I. S.“ 2014 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo pripažįsta negaliojančiu.

Dėl proceso išlaidų

Civilinių ieškovų „E. D. P.“, UAB „B.“, „Mn. I. S.“ atstovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus civilinių ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš A. J..

Pirmosios instancijos teismas civilinių ieškovų atstovų pateiktų prašymų priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas netenkino.

Civilinio ieškovo UAB „B.“ atstovė advokatė Julijos Baldeninovienės apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš A. J. priteisti civilinio ieškovo UAB „B.“ naudai 1654,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos atstovo pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad A. J. išteisintinas, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netenkina civilinių ieškovų „E. D. P.“, UAB „B.“, „Mn. I. S.“ atstovų prašymų civilinių ieškovų patirtas išlaidas dėl atstovavimo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. J..

Dėl kitų klausimų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš A. J. paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su užrašu „Gr. (75WG)“ (75%), 4 vienetai plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „Gn.“ (75%), 6 vienetai plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „M.“ (75%), yra cheminiai preparatai, kurie neatitinka augalų apsaugos priemonėms keliamų reikalavimų, jie nėra registruoti Lietuvos Respublikoje ir yra draudžiami apyvartoje sprendžia, kad 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su užrašu „Gr. (75WG)“ (75%), 4 vienetai plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „Gn.“ (75%), 6 vienetai plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „M.“ (75%), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, turi būti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įvertinusi į tai, kad byloje neįrodyta, jog A. J. padarė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti A. J. po nuosprendžio įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti laikraščiuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje kalbama apie civilinių ieškovų B. C. AG ir UAB „B.“ civilinio ieškinio tenkinimą, todėl šis A. J. skirtas įpareigojimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinių ieškovų „Mn. I.“, „E. D. P.“, „B. C. AG“, UAB „B.“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Pripažinti negaliojančiu A. J. ir civilinio ieškovo „Mn. I. S.“ 2014 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Netenkinti civilinių ieškovų „E. D. P.“, UAB „B.“, „Mn. I. S.“ atstovų pateiktų prašymų civilinių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 16 vienetų plastikinių indų po 250 gramų su užrašu „Gr. (75WG)“ (75%), 4 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „Gn.“ (75%), 6 vienetus plastikinių indų po 500 gramų su užrašu „M.“ (75%), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, sunaikinti.

Panaikinti A. J. skirtą įpareigojimą po nuosprendžio įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti laikraščiuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje kalbama apie civilinių ieškovų „B. C.“ AG ir UAB „B.“ civilinio ieškinio tenkinimą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė