Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2749-1035/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-2749-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00401-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
S. T.
Advokatai
Liucija Jankoitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2749-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00401-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamajam S. T., jo gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda (įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 18 d.);

2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 124 MGL (16 120 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. pasirašytinai gavęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį, žinodamas, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo paliktas galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt – 753,01 Eur) dydžio bauda, o baudą turėjo sumokėti per 6 mėnesius, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., tačiau iki tol Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 753,01 Eur (2 600 Lt) baudos, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis S. T. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai (nors iš kaltinamojo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltu neprisipažino). Parodė, kad tuo metu, kai baigėsi teismas, neturėjo darbo, buvo registruotas darbo biržoje iki 2016 m. Tuo metu visas jo turtas ir sąskaitos buvo areštuotos, antstoliai vykdė turto pardavimą, vyko varžytinės, sakė, kad jam pinigus grąžins. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. jį nuteisė ir paskyrė baudą, kaltinime viskas nurodyta teisingai. Jam buvo paskirta 2 600 Lt bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio mėnesį. Reikėjo tiek laukti įsiteisėjimo, nes buvo paduotas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio nepakeitė, paliko jį tokį, koks buvo priimtas. Baudą turėjo sumokėti per 6 mėnesius. Turto turėjo, jis buvo jo vardu, bet turtas buvo areštuotas antstolių. Tuo metu vyko du teismai, t. y. šis ir dar vienas dėl kontrabandos. Jie baigėsi panašiu metu. Jam buvo paskirta bausmė – bauda ir sumokėti akcizą. Šią baudą moka iki šiol, t. y. kas mėnesį po 100 Eur. Toje byloje dėl kontrabandos ir buvo areštuotas jo turtas. Dėl šių priežasčių negalėjo sumokėti baudos, kadangi neturėjo darbo, negalėjo dėl arešto parduoti savo turto. Antstoliai aiškino, kad jie mato kitą baudą, kad pardavus turtą bus padengta ir ta bauda. Dar nebuvo praėjęs tas sumokėjimo terminas, kuomet kalbėjo su antstoliais. Galvojo, kad jie išieškos tą baudą. Jis ieškojo pirkėjų, vesdavo pas antstolius, stengėsi, kad būtų padengtos tos baudos. Neturėjo turto, kuris būtų buvęs neareštuotas. Ta bauda, dėl kurios yra kaltinamas, yra sumokėta, paskutinė įmoka buvo šių metų vasarą. Jis pats pervedė lėšas, nes už parduotą turtą buvo padengtas akcizas. Nebuvo teikimų, kuriais būtų prašyta pakeisti baudą kita bausme. Gailisi dėl to, blogai vertina savo elgesį. Baudą sumokėjo geranoriškai, sudarė sutartį su antstoliu mokėti baudą kas mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio matyti, kad S. T. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo J. T. (J. T.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo S. T. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 65–71).

Iš įteikimo patvirtinimo matyti, kad S. T. 2013 m. birželio 27 d. gavo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio kopiją (3 t., b. l. 103, kita lapo pusė).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties matyti, kad, išnagrinėjus nuteistojo S. T. ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas: patikslintos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio – nukentėjusiajam J. T. iš S. T. priteista 10 570 Lt turtinei žalai atlyginti, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (3 t., b. l. 94–99).

Iš Vilniaus apygardos teismo pažymos apie teismo procesinių dokumentų išdavimą matyti, kad S. T. gynėjai Liucijai Jankoitei 2014 m. lapkričio 19 d. išduota Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties kopija (3 t., b. l. 104).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties matyti, kad atsisakyta priimti J. T. ir G. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties (2 t., b. l. 55).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio matyti, kad S. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 124 MGL (16 120 Lt) dydžio bauda. Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys tenkintas ir jai solidariai iš S. T. ir kitų nuteistųjų priteista 446 170 Lt žalai atlyginti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. T. turtą paliktas galioti (3 t., b. l. 72–93).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apygardos teismo pažymos apie procesinių dokumentų išdavimą matyti, kad S. T. 2013 m. spalio 17 d. išduota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio kopija (3 t., b. l. 130).

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. vykdomojo rašto matyti, kad nukentėjusiajam J. T. išduotas vykdomasis raštas dėl 10 570 Lt turtinės žalos išieškojimo iš S. T. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį, įsiteisėjusį priėmus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį (3 t., b. l. 100).

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. vykdomojo rašto matyti, kad valstybės vardu išduotas vykdomasis raštas dėl 2 600 Lt baudos išieškojimo iš S. T. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį, įsiteisėjusį priėmus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį (3 t. b. l. 101).

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. rašto matyti, kad S. T. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 22 d. ir nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. (3 t., b. l. 26).

Iš S. T. elektroniniu paštu pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu S. T. anstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t. b. l. 32); 2017 m. spalio 29 d. mokėjimo pavedimu S. T. antstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur, kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t., b. l. 33); 2017 m. lapkričio 27 d. mokėjimo pavedimu S. T. anstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t., b. l. 35); 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu S. T. antstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t., b. l. 37); 2018 m. sausio 27 d. mokėjimo pavedimu S. T. anstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t., b. l. 39).

Iš S. T. pateikto 2018 m. gegužės 1 d. sąskaitos išrašo matyti, kad S. T. antstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą (3 t., b. l. 59).

Iš S. T. elektroniniu paštu pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį už priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 28); 2017 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 29); 2017 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 30); 2017 m. spalio 28 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 31).

Iš S. T. elektroniniu paštu pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2017 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 34); 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 36), 2018 m. sausio 9 d. mokėjimo pavedimu S. T. J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 38).

Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad, 2018 m. birželio 25 d. duomenimis, nėra duomenų apie S. T. draudėjus (3 t., b. l. 106).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. birželio 11 d. rašto Nr. S018-9735 matyti, kad ji vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-6-298/2013 dėl 753,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. T. išieškotojos valstybės naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/01245 neišieškota skolos suma 2018 m. birželio 11 d. – 15,72 Eur (3 t., b. l. 132).

Iš antstolės Daivos Milevičienės 2018 m. birželio 8 d. rašto Nr. 0012/14/01407 matyti, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-94-190/2013 dėl 4 668,67 Eur išieškojimo iš skolininko S. T. išieškotojo valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas niekur nedirba, piniginių lėšų kredito įstaigose bei realizuotino kilnojamo turto nuosavybės teise neturi. Nekilnojamasis turtas areštuotas, tačiau apsunkintas hipoteka. Skolos likutis pagal minėtą vykdomąjį dokumentą 2018 m. birželio 7 d. sudarė 4 113,67 Eur (3 t., b. l. 135).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. birželio 21 d. rašto Nr. S018-10459 matyti, kad ji vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-6-298/2013 dėl 753,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. T. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė Asta Stanišauskaitė S. T. atžvilgiu 2018 m. birželio 21 d. vykdo tik vieną vykdomąją bylą Nr. 0177/15/01245. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/01245 neišieškota skolos suma 2018 m. birželio 21 d. – 15,72 Eur, neišieškota vykdymo išlaidų suma 2018 m. birželio 21 d. – 2,83 Eur (3 t., b. l. 145).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 164–165).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2017 m. spalio 30 d. iš skolininko S. T. išieškota 88,98 Eur valstybei (3 t., b. l. 162–163).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2017 m. gruodžio 4 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 160–161).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2017 m. gruodžio 28 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 158–159).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 156–157).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2018 m. vasario 27 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 154–155).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 152–153).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2018 m. gegužės 15 d. iš skolininko S. T. išieškota 84,75 Eur valstybei (3 t., b. l. 150–151).

Iš antstolės Astos Stanišauskaitės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. iš skolininko S. T. išieškota 55,08 Eur valstybei (3 t., b. l. 148–149).

Iš kaltinamojo S. T. teisiamajame posėdyje pateikto antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. liepos 31 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/15/01245 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-6-298/2013 grąžina vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai.

Teisiamajame posėdyje ištyręs visus byloje surinktus duomenis, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta kaltinamojo S. T. kaltė dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą formaliosios sudėties nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt, kas atitinka 753,01 Eur) dydžio bauda, kuri turėjo būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinamojo S. T. nukentėjusiojo J. T. naudai priteista 15 000 Lt (kas atitinka 4 344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista, iš S. T. nukentėjusiojo J. T. naudai papildomai priteista 10 570 Lt (kas atitinka 3 061,28 Eur) turtinei žalai atlyginti, nurodant, kad kaltinamasis savanoriškai jau atlygino nukentėjusiajam 15 000 Lt neturtinės žalos. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo priėmus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį. Taigi S. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą baudą turėjo sumokėti iki 2015 m. gegužės 18 d.

S. T. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. laiku sumokėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 20 MGL dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nuosprendžiu paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau, jei asmuo tyčia ir galėdamas vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę sąmoningai jos nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. T. pripažino, kad teismo nustatytu laiku nesumokėjo paskirtos baudos, tačiau paaiškino, kad neturėjo galimybės ją sumokėti, nes tuo metu neturėjo darbo, jo turtas buvo areštuotas kitoje baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos, todėl negalėjo parduoti savo turto ir padengti visas skolas, o atsiradus galimybei pradėjo mokėti teismo paskirtą baudą. Teismo vertinimu, S. T. sąmoningai neatliko jokių veiksmų, sudarančių pagrindą teigti, kad jis vengė vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad S. T. žinojo, jog per šešis mėnesius nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo turi sumokėti jam paskirtą baudą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad S. T. sąmoningai ir tyčia, t. y. objektyviai galėdamas nevykdė teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Priešingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad jis neturėjo objektyvios galimybės sumokėti baudą. Minėto nuosprendžio įsiteisėjimo metu S. T. neturėjo darbo (duomenų, kad jis tyčia vengė įsidarbinti, byloje nepateikta). S. T. teismo paskirtą baudą pradėjo mokėti nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., kuomet mokėjimo pavedimu antstolei Astai Stanišauskaitei sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 2 600 Lt arba 753,01 Eur baudą. Kaltinamojo S. T. nurodytą aplinkybę dėl jo turto arešto kitoje baudžiamojoje byloje (dėl kontrabandos) pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendis. Iš jo matyti, kad S. T. beveik tuo pat metu, kai jam atsirado pareiga mokėti 2 600 Lt baudą, kitoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo paskirta 16 120 Lt bauda, be to, iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteista 446 170 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendis taip pat patvirtina S. T. teiginius, kad jo turtas buvo areštuotas. Priėmus šį nuosprendį, laikinas nuosavybių teisių apribojimas į S. T. turtą paliktas galioti. Antstolės Daivos Milevičienės raštas patvirtina, kad S. T. piniginių lėšų kredito įstaigose bei realizuotino kilnojamo turto nuosavybės teise neturi, nekilnojamasis turtas areštuotas, bet jis apsunkintas hipoteka. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iš S. T. nukentėjusiajam J. T. papildomai priteista 10 572 Lt (kas atitinka 3 061,28 Eur) turtinei žalai atlyginti. Taigi S. T. panašiu laikotarpiu turėjo pareigą ne tik sumokėti teismo dviejose baudžiamosiose byloje paskirtas baudas, bet ir dengti patenkintus civilinius ieškinius. Bylos duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimu S. T. nukentėjusiajam J. T. sumokėjo 100 Eur kaip atsiskaitymą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį priteistą 10 570 Lt arba 3 061,28 Eur civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad S. T. nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki visiško baudos sumokėjimo geranoriškai kas mėnesį pervesdavo antstolei Astai Stanišauskaitei po 100 Eur, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio S. T. dengė ir civilinį ieškinį, nukentėjusiajam J. T. pervesdamas po 100 Eur kas mėnesį (nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio). Be to, kaip minėta, S. T. be minėtos teismo paskirtos baudos ir civilinio ieškinio padengimo dar turėjo mokėti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 124 MGL (16 120 Lt, kas atitinka 4 668,67 Eur) dydžio baudą, kurią taip pat mokėjo dalimis, skolos likutis 2018 m. birželio 7 d. sudarė 4 113,67 Eur. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju S. T. iš tiesų turėjo daug finansinių įsipareigojimų, t. y. turėjo mokėti ne tik teismo paskirtas baudas, bet ir dengti civilinius ieškinius, esant areštuotam jo turtui.

BK 243 straipsnis negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos (sumokėti teismo paskirtą baudą), bet jos nevykdo dėl objektyvių, svarbių, jos neįvykdymą pateisinančių priežasčių, o ne vengdamas jam nustatytos prievolės įvykdymo. Vengimu atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – sumokėti baudą – paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją atlyginti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Išanalizavęs įrodymus teismas vertina, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog S. T. vengė mokėti teismo paskirtą baudą, nėra, jo veikoje nėra tyčios, jis teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo realios galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamąjį persekiojimą prokuratūra pradėjo neišnaudojus kitų BK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytų priemonių, taikytinų teismo sprendimo vykdymo procese. BK 47 straipsnyje aptarti visi atvejai, susiję su baudos, kaip piniginės bausmės, paskyrimu ir vykdymu. Šiame straipsnyje, kaip ir BVK 22–25 straipsniuose, numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma tiek savanoriškai, tiek priverstinai, kokių priemonių imamasi, jei asmuo neišgali ar vengia sumokėti jam paskirtą baudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2010). Net ir nustačius vengimo požymio buvimą S. T. veiksmuose, nebuvo pagrindo iš karto jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Pažymėtina, kad šiai dienai S. T. sumokėjo visą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 20 MGL (2 600 Lt, kas atitinka 753,01 Eur) dydžio baudą. Iš antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. liepos 31 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/15/01245 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-6-298/2013 grąžina vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Neįrodžius, kad kaltinamasis S. T. savo sąmoningais tyčiniais veiksmais siekė išvengti sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvinės pusės požymių, todėl kaltinamasis S. T. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. T. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš