Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas - pasamdytą (duomenys neskelbtini)J. P., sunaikino svetimą – turtą, priklausantį J. T. (J. T.) - 20534 Lt vertės ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 82139 Lt, 99 Lt vertės ¼ pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 397 Lt, bei pastate - gyvenamajame name, buvusius J. T. daiktus: 250 Lt vertės medinę dviejų dalių spintą, 320 Lt vertės sofą, tuo nukentėjusiajam J. T. padarė bendrą 21203 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

S. T. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2005 m. liepos mėnesį su J. T., už 150 000 litų nusipirko iš P. namą. Jiems sakė, kad vyksta teismas dėl šios bylos, bet viskas greitai baigsis. Notarė pasakė, kad namas ir žemė neareštuoti. Įregistravo turtą bendra jungtine nuosavybe. Jam prieš tai paaiškino, kad namas buvo padovanotas ir negali būti nuginčytas. Patikėjo, kad teismo procesas greitai pasibaigs. Prasidėjo bylos nagrinėjimas ir turtui buvo uždėtas areštas. Buvo tie patys klausimai, kad namas buvo prieš jį parduotas. Jis nepažįsta F.. Nežino kiek kartų namą pardavinėjo. T. telefono nežinojo. 2007 metais buvo priimtas teismo sprendimas, tada jis sužinojo, kad namo savininkas ne vien jis, bet ir J. T., kuriam priklausė ¼ namo. Jis negyveno tame name, nes jis buvo negyvenamas. Buvo skundų iš kaimynų, nes ten gyveno ir triukšmavo benamiai. Toje vietoje namai 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Kaimynai bijojo, kad jei namas užsidegs, tai visas kaimas sudegs. 2006 metais policija jam pranešė, kad G. T. pririšo šunį prie namo. Jis negalėjo net užeiti. Kaimynai sakė, kad tame name gyveno kas tik nori. Tada jie nebuvo pripažinti ten bendrasavininkais. Nežinojo, kad G. T. dirba (duomenys neskelbtini). Bandė surasti T., išsiuntė laišką į (duomenys neskelbtini), nes jie tvirtino, kad ten gyvena. Beveik kiekvieną dieną buvo prie šio namo ir sklype, bet nei karto nematė T.. Kitas laiškas buvo išsiųstas antstolių į (duomenys neskelbtini). Padavė prašymą, nes tas namas buvo avarinės būklės. Norėjo namą nugriauti, perspėti T.. Yra dokumentai byloje, kurie rodo, kad namas buvo avarinės būklės. Jis buvo įpareigotas nugriauti namą. Bijojo dėl atsakomybės, juk ¾ namo priklausė jam. Jei kažkas atsitiktų kaimynams dėl šio namo, tai butų buvęs kaltas jis. Siuntė du registruotus laiškus T. dėl namo nugriuvimo. Po to kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, tačiau jie sakė, kad niekuo padėti negali. Su T. jis bendravo teismo posėdžiu metu, tik jų reikalavimai vis keitėsi. Jis nesurado T.. Statybos inspekcijai pateikė visus dokumentus, kurie rodė, kam priklausė namas, kad jis yra avarinės būklės. Gavo išrašą iš kadastro. Jis turėjo priėjimą ištraukti išrašą. Tuo metu 2008-02-12 buvo toks dokumentas, kurį pateikė. Kito dokumento neturėjo. Pateikė dokumentus savivaldybei svarstyti šį klausimą 2008 - 2009 m. Tada neturėjo priėjimo prie kadastro, todėl nepateikė iš naujo. Žinojo, kad tas pateiktas išrašas neatitinka tikrovės. 2009 metų pradžioje pateikė komisijai žinomai melagingą dokumentą, nes datos to dokumento neklastojo. Komisijai buvo pateikti nauji dokumentai. Komisija sakė, kad namas avarinės būklės, todėl nesvarbu, kad yra dar bendrasavininkai. Turi dokumentus kurie įrodo, kad buvo nurodyti visi bendrasavininkai. Jam sakė, kad komisija viską išsiaiškins. Visus dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- liudytojo V. M. (V. M.) parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 104-105, 5 t., b. l. 73), jog jis nuo 2005 metų dirba (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 (duomenys neskelbtini)S. T. vardu buvo pateiktas prašymas leisti nugriauti statinį. Prašymą pateikė (duomenys neskelbtini) A. P.. 2009-02-12 komisija priėmė sprendimą - išduoti leidimą griauti. Po komisijos sprendimo buvo jo išrašytas ir pasirašytas 2009-03-09 leidimas nugriauti statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimo išdavimas, įeina į jo pareigybines instrukcijas. J. T. 2009-04-28 atnešė Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. P. raštą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2007-12-05 sprendimas. Į jo kaip valstybės tarnautojo pareigas neįeina komisijos sprendimų nevykdymas. Jis turi įsitikinti jam pateiktų dokumentų komplektacija ir jis priima sprendimą, tai yra išrašo leidimą. Projektas yra pateikiamas komisijai, kuri priima sprendimą. Vilniaus r. savivaldybės administracijos nuolatinė statybos komisija tikrina pateiktų dokumentų projektų teisėtumą, atitikimą įstatymui. Jis pats turi teisę patikrinti asmenų, įmonių turtą centrinėje registro bazėje. Pagal statybos įstatymą už projekto sudarymą ir dokumentų tikrumą atsako projekto vadovas. Jei prieš išduodamas leidimą nugriauti statinį būtų sužinojęs, kad statinys priklauso keliems savininkams, o nugriauti statinį pateikė tik vienas bendrasavininkas, prieš išduodamas leidimą komisijos būtų prašęs pakeisti savo sprendimą. Esant keliems turto bendrasavininkams, siekiant gauti leidimą dėl pastatų nugriovimo, būtinas visų savininkų sutikimas dėl griovimo. Bendrasavininkui atsisakius duoti sutikimą dėl griovimo, leidimas griauti nebūtų išduotas. Šiuo atveju buvo pristatytas kadastro pažymėjimas, nuosavybės dokumentai, kuriuose savininku nurodytas S. T.. Papildomai dokumentai tikrinti nebuvo, į įvykio vietą nevykta;

- liudytojo R. (R.) B. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 136-137), kad kaltinime nurodytu laiku jis dirbo (duomenys neskelbtini)vėliau pervadinta (duomenys neskelbtini). Į įmonę 2009 metais kovo mėnesį kreipėsi S. T., paprašydamas išsinuomoti ekskavatorių. Tarp įmonės ir to piliečio buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią pilietis paprašė nugriauti jo nuosavybėje buvusį namą, (duomenys neskelbtini). Tai kad pilietis yra šio sklypo savininkas nekėlė abejonių, nes buvo pateiktas leidimas nugriauti namą, išduotas Vilniaus rajono savivaldybės. Tas darbas ir buvo atliktas. Konkrečiai namą griovė (duomenys neskelbtini) J. P.. Jis buvo įvykio vietoje. Namas buvo senas, jame buvo senas stalas, lova, krosnelė. Namo būklė buvo bloga, jame nebuvo galima gyventi, nebuvo langų, vandens, elektros. Namas buvo atrakintas, nebuvo jokių remonto požymių. Namas buvo nugriautas per 30 minučių;

- liudytojo J. P. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 138-139), kad kaltinime nurodytu laiku dirbo S. Z. (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo mėnesį į įmonę kreipėsi užsakovas, kuriam reikėjo nugriauti namą. Jis su ekskavatoriumi buvo nusiųstas į (duomenys neskelbtini). Kai jis su ekskavatoriumi griovė namą, buvo šio namo savininkas. Dirbo apie 2 val. Jis nežinojo, kad namas kelių savininkų ir dėl jo vyksta teisiniai ginčai. Jis žino, kad buvo pateiktas leidimas leisti nugriauti namą. Pats namas buvo vieno aukšto, medinis, be stiklų, matėsi, kad jame niekas negyveno, elektros instaliacija į namą nebuvo pajungta. Jokių asmeninių daiktų name nebuvo, nes jis buvo užėjęs į namo vidų, kurio durys nebuvo rakinamos. Namo viduje buvo sudedama lova, medinė spintelė, keli seni drabužiai. Daugiau daiktų jis nepastebėjo;

- liudytojos D. P. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Viena iš šios komisijos funkcijų yra tikrinti statinių projektus, priimti sprendimus išduoti arba neišduoti statybos leidimus. Kai nagrinėjamas leidimas statiniui griauti tikrinama ar pateikti statybos techniniame reglamente nurodyti dokumentai, ar statinio griovimo technologijos aprašymo apimtis ir sudėtis atitinka statybos techniniame reglamente nurodytą apimtį ir sudėtį. Aišku atkreipiamas dėmesys į nuosavybės dokumentus, nes projektas turi būti parengtas pagal savininko prašymą ir jam priklausančiam sklypui ar pastatui. S. T. su projektu pateikė kadastro pažymėjimo versiją 32, kuriame nurodyta, kad jis yra vienintelis pastato savininkas. S. T. prašymo svarstyme ji nedalyvavo. Kilus įtarimui, buvo galima siųsti užklausą registrui ir patikrinti duomenis;

- liudytojos J. T. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 142-143), kad 2007-02-14 išsiskyrė su sutuoktiniu S. T.. Po skyrybų, žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini)atiteko S. T.. Sklypas su pastatais buvo įgytas jiems gyvenant santuokoje, išsiskyrus, tas sklypas bendru susitarimu atiteko S. T.. 2009-01-14 ji pasirašė prašyme dėl leidimo nugriauti namą. Kaip jai paaiškino S. T., šis sklypas su namu įgytas santuokoje, o norint namą nugriauti reikia abiejų sutuoktinių sutikimo. Ji tą prašymą pasirašė kartu su S. T., leisdama laisvai jam disponuoti savo turtu. Pasirašant 2009-01-14 prašymą, jai šis turtas jau nebepriklausė. Apie tai, kad į šitą žemės sklypą su pastatais pretenduoja dar kiti asmenys, ji nežinojo, sužinojo tik vėliau. Įsigijus sklypą su pastatais, dokumentai buvo tvarkingai užregistruoti registre, jokių abejonių dėl teisėtumo nebuvo. Visus dokumentus, visus reikalus dėl šio sklypo su pastatais, tvarkė buvęs sutuoktinis S. T.;

- liudytojo R. G. parodymais, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat jis buvo (duomenys neskelbtini). Komisijos posėdžio metu yra tikrinamas pateiktas projektas. Projektą pateikia tarnautojas, kuris užregistruoja įtraukti projektą į komisijos darbotvarkę. Pagal reglamentą, projekte turi būti nuosavybę patvirtinantys dokumentai - sklypo planelis, registro pažymėjimas žemės sklypui ir statiniams, savininkų prašymai, jų derinimai. Savininkai gali įgalioti projekto vadovą, kuris sutvarko už juos visus dokumentus. Jis kaip komisijos narys nežinojo, kad pateiktame registro dokumente yra pasikeitusi informacija, nebuvo laiko įsigilinti į šį dokumentą, nes buvo teismo sprendimas, kad areštas turtui nuimtas, o pateiktoje registro pažymėjimo versijoje nurodyta, kad savininkai yra T.. Kad registro versija pasikeitusi, jis nežinojo, nuosavybės pažymėjimas nekėlė abejonių;

- liudytojos B. P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146-147), kad ji dirba (duomenys neskelbtini), taip pat ji yra (duomenys neskelbtini). Ji kaip komisijos narė yra atsakinga už pateikto projekto žemės sklype esamus melioracijos statinius. Ji tikrina projekto suvestinę, inžinerinį tinklų planą (1 t., b. l. 146-147);

- liudytojos J. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 148-150), kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Komisijos darbas yra pateiktų projektų patikrinimas. Ji projektuose tikrina vandentiekio ir nuotekų tinklus, todėl į kitus projekte pateiktus dokumentus ji nesigilina. 2009-02-12 Vilniaus r. savivaldybės nuolatinei statybos komisijai pateiktame projekte dėl namo griovimo (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklai nebuvo sprendžiami, todėl pritarė kitiems komisijos nariams, kurie kompetentingi savo srityje;

- liudytojo A. P. (A. P.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 151-153), kad jis dirba (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini). Komisijos darbe jis (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 buvo pateiktas projektas dėl namo griovimo (duomenys neskelbtini), todėl anksčiau minėtų dokumentų dėl nuosavybės atitikimo jis nesvarstė, o tikrino šiame projekte bendrą projekto sudėtį, pažymą, planus, atestatą, prašymus, sutartį. Pateiktame projekte nebuvo numatytų darbų, atitinkančių jo srities kompetenciją - statinių aukštingumas, statybos linijų žymėjimas ir kiti;

- liudytojo A. V. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 154-156), kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat jis buvo (duomenys neskelbtini). Komisijos darbe jis (duomenys neskelbtini), ar bus išspręstas elektros energijos tiekimas. Į kitas projekto dalis jis nesigilino. 2009-02-12 pateiktame projekte dėl namo griovimo (duomenys neskelbtini) jis savo srities pastatų neturėjo, todėl projekto svarstymui pritarė;

- antstolio G. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 22-23, 6 t., b. l. 81), kad 2009-03-17 į antstolių kontorą kreipėsi S. T. prašydamas konstatuoti faktines aplinkybes – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), būklę. S. T. pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai priklauso J. ir S. T.. Jis nuvyko į vietą. Pastatų būklė atsispindi nuotraukose, kurios prijungtos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo;

- liudytojos T. V. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 79-80), kad dirbo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Pagal išrašą su istorija Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad šis turtas pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį priklausė S. T. bendrąja jungtine nuosavybės teise. J. T. savo teises į ¼ dalį įregistravo 2008-07-16 pagal 2007-12-05 apygardos teismo sprendimą bei 2008-05-27 apeliacinio teismo nutartį. S. T. atspausdintas išrašas 2008-02-12 buvo tą dieną galiojantis. Tame išraše yra pažymėta, kad turtui yra uždėtas areštas, išregistruotas registre 2009-02-21. 2009-04-01 buvo išregistruotos S. T. teisės į ¾ statinių, pateiktos 2009-03-31 pažymos pagrindu. Asmuo negali keisti išrašo, gali tik jį ištraukti;

- liudytojo V. K. (V. K.) parodymais, kad 2008-2010 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu pateikiamus dokumentus leisti statyti ar griauti namą, priiminėjo darbuotojas M.. Buvo (duomenys neskelbtini), dėl to atsirado ant dokumentų jo parašai po komisijos sprendimo. Jis gavo visus dokumentus po komisijos. Kaip komisijos sekretorius jis užrašinėjo pastabas, o ne žiūrėjo dokumentus. Komisijos nariams galbūt ir buvo pateikti du projekto egzemplioriai. Vienas egzempliorius buvo laikomas komisijoje, kitą turėjo atsiimti užsakovas ar projekto vadovas. Jo parašas yra ant projektų (10 t., b. l. 73-102). Numeracija ne jo ranka padaryta. Komisija jau gaudavo sunumeruotus projektus. Jis nežino, kur dingo 14 lapas projekte. Komisija turėjo žiūrėti abu projekto egzempliorius. Pareiga patikrinti projekto originalo atitikimą kopijai jam nebuvo priskirta. Apyrašą darydavo projekto vadovas. Savivaldybė nebuvo atsakinga už tai. Svarstant projektą tikriausiai nekilo klausimų dėl projektų neatitikimo. Buvo priimtas sprendimas leisti nugriauti namą;

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad iš V. M. (V. M.) paimta Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo kopija, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) griovimo darbų organizavimo projekto kopija (viso 29 lapai). Iš 2009-02-12 Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo matyti, kad A. T. išduotas leidimas griauti. Pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkais nurodyti S. T. ir J. T.. Prašymą namo nugriovimui pasirašė S. T. ir J. T.. Statinio būklės aktas patvirtina, kad gyvenamojo namo medinės konstrukcijos pilnai susidėvėję, stogo konstrukcija kelia griūties pavojų, kyla gaisro pavojus. Namas yra avarinės būklės ir griautinas. Namas buvo atjungtas nuo elektros tinklo. (1 t., b. l. 106-135);

- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-04-17 išrašas, Nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso: ¼ J. T., likusi dalis S. T., J. T. (2 t., b. l. 33-40);

- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus leidimu nugriauti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-09 leista statinio savininkams S. T. ir J. T. nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61);

- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-05-12 išrašas, patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso: ¼ J. T., ¾ dalys S. T., J. T.. Gyvenamasis namas ir kiemo rūsys, ūkiniai pastatai sunaikinti (2 t., b. l. 93-102);

- Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008-05-27 nutartimi, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007-12-05 sprendimas ir patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis: J. T. pripažinta nuosavybės teisė į ¼ turto dalį, kurią sudaro statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42-48);

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nutartimi, kuria laikinai 6 (šešiems) mėnesiams apribota S. T. nuosavybės teisė į 0,0968 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu (3 t., b. l. 39);

- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-12-09 išrašas, patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso: ¼ J. T., ¾ dalys S. T., J. T.. Gyvenamasis namas ir kiemo rūsys, ūkiniai pastatai sunaikinti. Įrašas dėl J. T. nuosavybės teisės galioja nuo 2008-07-16 (5 t., b. l. 4-11);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, patvirtinančiu, kad S. T. pateikė 2008-02-12 sprendimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties, duomenų teikimo sąlygų vidinės tvarkos kopijas (5 t., b. l. 27-31);

- Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-06-16 nutarimu dėl tyrimų atskyrimo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išskirtas tyrimas pagal LR BK 229 str. 1 d. (5 t., b. l. 154);

- įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, patvirtinančiu, kad 2011-12-19 S. T. ir nukentėjusieji J. T. ir G. T. susitaikė, susitarė atlyginti 30000 Lt turtinę žalą (6 t., b. l. 178);

- Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2011-12-20 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl S. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., kuriame J. T. ir G. T. 2012-01-02 nurodė, kad su nutarimu nesutinka (6 t., b. l. 185-189);

- Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2009-06-09 pažyma, kad J. T. deklaravo gyvenamąją vietą 1992-03-05 (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 44);

- tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuolatinei statybos komisijai buvo pateiktas projektas ir nuosavybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose kaip pastato savininkas nurodyti S. T. ir J. T., kurių vardu buvo pateiktas prašymas nugriauti statinį. Tikrinti pateiktų dokumentų, kurie atitiktų realią situaciją, komisija neturi galimybės ( 8 t., b. l. 11);

- Turto arešto akto registro išrašo išsamia informacija, kur užfiksuota, kad 2007-01-08 buvo areštuotas turtas – žemė su statiniais (duomenys neskelbtini), priklausantis S. T., J. T.. Turto arešto aktas išregistruotas 2009-02-21 (8 t., b. l. 101-104);

- (duomenys neskelbtini) raštu, patvirtinančiu, kad nuo 2007-12-05 iki 2009-04-16 ir (duomenys neskelbtini), J. T. ir G. T. nebuvo sudarę sutarties su (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 32-34);

- Griovimo darbų projektine dokumentacija, kurioje yra pateikti griovimo darbų organizavimo projektas, žemės sklypo ir statinio nuosavybės dokumentai, prašymas nugriauti, statinio būklės aktas ir žymėjimo schema, turto vertės nustatymo pažyma, atliekų priėmimo sutartis, griovimo darbų aiškinamasis raštas, griovimo darbų organizavimo planas ir kt. Preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad ¾ pastatų savininkai yra J. T. ir S. T., ¼ pastatų savininkas yra J. T.. Pastatų būklė bloga, gyvenamojo namo vertė – 5000 Lt (10 t., b. l. 73-102);

- prie Preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)pridėtomis nuotraukomis, iš kurių matyti namo viduje esanti lova, stalas, rūbai (11 t., b. l. 38-39);

- 2013-03-28 poėmio protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. M. pateikė griovimo darbų organizavimo projekto kopiją, nes originalas saugomas pas projektuotoją. Projekte nėra Preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad ¾ pastatų savininkai yra J. T. ir S. T., ¼ pastatų savininkas yra J. T.. (11 t., b. l. 54).

BK 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-12-05 sprendimu J. T. pripažinta teisė į ¼ turto, kurį sudaro statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 38-41). Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008-05-27 nutartimi iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007-12-05 sprendimas ir patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis: J. T. pripažinta nuosavybės teisė į ¼ turto dalį, kurią sudaro statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42-48). Nepaisant to, kad ¼ statinių dalis priklausė J. T., kaltinamasis S. T. pateikė prašymą nugriauti šiuos statinius. 2009-03-09 išduotas leidimas nugriauti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. T. ir J. T. leidžiama nugriauti gyvenamąjį namą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini). Išduotas aktas/pažyma apie statinio nugriovimą patvirtina, kad 2009-03-31 statinys nugriautas.

Kaltinamasis pripažino, kad 2007 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas ir dalies statinių savininku pripažintas J. T., jis sužinojo, kad namo savininkas yra ne vien jis. Ketindamas nugriauti namą jis bandė surasti T., siuntė jiems laiškus, tačiau su jais susisiekti, informuoti ir gauti sutikimą jam nepavyko. Pats pripažino, kad nukentėjusiuosius buvo galima rasti. Nepaisant to, 2008 - 2009 m. jis pateikė dokumentus savivaldybei svarstyti klausimą dėl nugriovimo. Žinojo, kad jo pateiktas išrašas iš kadastro neatitinka tikrovės. 2009 metų pradžioje pateikė komisijai žinomai melagingą dokumentą, tačiau datos to dokumento neklastojo. Komisijai pateikus naujus dokumentus, jam sakė, kad namas avarinės būklės, todėl nesvarbu, kad yra dar bendrasavininkai. Liudytojas A. P. patvirtino, kad griovimo projekto užsakovu buvo S. T.. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad S. T., žinodamas, kad jis nėra vienintelis namo savininkas, gavo leidimą ir nugriovė statinius, sunaikindamas jam nepriklausantį turtą.

Kaltinamasis S. T. gynėsi, kad namas buvo avarinės būklės, langų bei durų nebuvo, į namą galėjo bet kas patekti. Jis buvo įpareigotas nugriauti namą, nes bijojo, kad tokios būklės namas kelia pavojų ir jam reikės už jį atsakyti. Nukentėjusioji G. T. patvirtino, kad tame name ji su J. T. negyveno nuo 2006 m. Jame apsistodavo benamiai, tačiau ketino dar namą remontuoti. Faktą, kad namo būklė buvo prasta ir jame niekas negyveno patvirtino ir liudytojai S. A., R. B., J. P..

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad S. T. įvykdė nusikalstamą veiką, žinodamas, kad turtas priklauso ne jam, neturėdamas tam teisės, veikdamas per kitus dėl nusikalstamos veikos nekaltus asmenis, nugriovė namą, kurio dalis priklausė J. T., t. y. sunaikino svetimą turtą – ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, ¼ pastato-kiemo rūsio, bei pastate - gyvenamajame name, buvusius J. T. daiktus: medinę spintą, sofą, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, t. y., kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), sunaikintas turtas buvo avarinės būklės, kaltinamasis gavo reikiamą leidimą statinių nugriovimui, bandė susisiekti ir informuoti nukentėjusiuosius, norėjo susitaikyti, atlygino jiems dalį padarytos žalos, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kad jis dirba, turi sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 184, 3 t., b. l. 178), baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda.

Byloje nukentėjusysis J. T. pareiškė 500000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 99). Šią sumą sudaro 2000 Lt dėl sunaikintų name buvusių daiktų. Likusią sumą sudaro turtinė žala dėl nugriautų statinių ir patirta moralinė žala. Nukentėjusioji G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad galėjo name ir nebūti nukentėjusiojo J. T. nurodytų daiktų, juos kas nors galėjo pavogti. Liudytojas J. P. patvirtino, kad prieš nugriovimą namo viduje buvo sudedama lova, medinė spintelė, keli seni drabužiai.

Kaltinamasis S. T. su padarytos žalos dydžiu nesutinka. Pripažįsta, kad žala padaryta, tačiau ne tokia didelė. Jis savanoriškai nukentėjusiesiems jau atlygino 15000 Lt padarytos žalos. Kaltinamasis nurodė, kad namą prieš griovimą įvertino nepriklausomi ekspertai - namą įkainojo 5000 litų, rūsį - 500 litų.

Įvertinant padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad prieš nugriovimą statiniai buvo avarinės būklės, kėlė pavojų aplinkiniams. Nukentėjusieji name iki tol negyveno jau kelerius metus. Tačiau pripažintina, kad nukentėjusieji patyrė emocinius išgyvenimus, kai pamatė, kad namas nugriautas jų neinformavus. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant Nekilnojamojo turto registro išduotose pažymose nurodyto turto vertės, turtas buvo įvertintas ir nepriklausomų turto vertintojų ir nustatyta, kad gyvenamojo namo vertė – 5000 Lt, kiemo rūsio vertė 500 Lt (11 t., b. l. 38-39). Liudytojai patvirtino, kad namas buvo avarinės būklės, be langų, nerakinamas, jame nesimatė jokių vertingų daiktų. Pati nukentėjusioji pripažino, kad J. T. nurodytus daiktus iki nugriovimo galėjo pavogti. Be to, pažymėtina, kad dalį padarytos žalos kaltinamasis jau atlygino. Todėl pripažintina, kad nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra mažesnė nei nurodyta civiliame ieškinyje ir turi būti mažintina.

Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų asmenybę ir turtinę padėtį, kad kaltinamasis dirba, yra išsituokęs, o nukentėjusysis yra ligotas, nedarbingas, nukentėjusioji yra pensininkė. Tačiau pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos pasekmės ir dėl to nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkina iš dalies. Kadangi kaltinamasis S. T. jau atlygino nukentėjusiajam J. T. 15000 Lt, laikytina, kad turtinę žalą kaltinamasis nukentėjusiajam pilnai atlygino. Iš kaltinamojo S. T. priteistina J. T. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. T. (J. T.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. T. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.