Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienė, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei I. D., nuteistajam S. T., jo gynėjai advokatei L. J., nukentėjusiajai G. T., nukentėjusiojo J. T. atstovui advokatui V. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. ir nukentėjusiųjų J. T., G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d., ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

nukentėjusiojo J. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. T. J. T. naudai priteista 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas - pasamdytą PĮ „Z.“ ekskavatorininką J. P., sunaikino svetimą – turtą, priklausantį J. T. (J. T.) - 20534 Lt vertės ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 82139 Lt, 99 Lt vertės ¼ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 397 Lt, bei pastate - gyvenamajame name, buvusius J. T. daiktus: 250 Lt vertės medinę dviejų dalių spintą, 320 Lt vertės sofą, tuo nukentėjusiajam J. T. padarė bendrą 21203 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų J. T. ir G. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Nors, pasak S. T., tokie jo veiksmai buvo atlikti esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, kadangi nugriauti statiniai buvo avarinės būklės, jis bijojo, kad tokios būklės namas kelia pavojų ir jam reikės už jį atsakyti kaip bendrasavininkui, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, tokie nuteistojo parodymai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką nekilti.

Nors apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl S. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liko nenustatyta tikroji sunaikinto turto, t. y. nugriautų statinių vertė, tuo pačiu ir tikslus nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išspręstas J. T. pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 3 p. ir 4 p. pagrindu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 000 litų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. t. 1, b. l. 99). Šią sumą, pasak nukentėjusiojo, sudaro 2000 litų dėl sunaikintų name buvusių daiktų, likusi dalis - turtinė ir neturtinė žala dėl nugriautų statinių. Nuteistasis S. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad jis savanoriškai jau atlygino nukentėjusiajam 15000 litų padarytos žalos, pažymėdamas, kad prieš pastatų griovimą jie buvo įvertinti nepriklausomo eksperto, kurio išvadose nurodyta, jog namas įkainojamas 5000 litų sumai, rūsys – 500 litų.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalis priklausė J. T., vidutinė rinkos kaina – 82139 litai, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalis priklausė J. T., vidutinė rinkos vertė – 397 litai (b. t. 10, b. l. 75-79). Tuo tarpu preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 08/09-1658 nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 5000 litų, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 500 litų (b. t. 10, b. l. 88-89). Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas aplinkybių, kuriomis esant minėto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše bei nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje, taip ženkliai skyrėsi, spręsdamas J. T. civilinio ieškinio klausimą, konstatavo, kad S. T. nukentėjusiajam savanoriškai atlyginta 15000 litų suma atitinka nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, papildomai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisdamas 15000 litų sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam J. T. ir jo sutuoktinei G. T., nesutinkant su preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 08/09-1658 esančiu statinių įvertinimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas nepriklausomas turto vertintojas A. Š., atlikęs minėtą turto vertinimą. Apklausiamas teismo posėdžio metu, jis paaiškino, kad vertino žemės sklypą su menkaverčiais pastatais. Surašymo data 2008 m. rugsėjo mėnuo. Užsakovas S. T.. Žemės sklypo su menkaverčiais pastatais vertė buvo 241 000 litų, gyvenamojo namo vertė 5000 litų. Namas buvo avarinės būklės. Visa turto vertė buvo žemės sklypas. Papildomai liudytojas paaiškino, kad byloje yra pateikta tik preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kuri neprilyginama vertinimo ataskaitai. Vertės atžvilgiu, vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė gali skirtis, gali būti 5-10 procentų paklaida, bet ne daugiau. Lygindamas turto vertės nustatymą aptariamoje pažymoje su Registrų centro pateikta turto verte, A. Š. paaiškino, kad Registrų centro pažymoje atsispindi masinio vertinimo kaina, tuo tarpu vertintojai daro individualų vertinimą. Registrų centras rašo vidutinę rinkos vertę, sudeda visų aplinkinių parduotų namų vertę ir pagal formules išveda bendrą. Tuo tarpu atliekant individualų vertinimą vertinami statinių individualūs požymiai, kurie Registrų centro pažymoje neatsispindi, pvz. jei namas visiškai sugriuvęs, ar jo visai nėra, Registrų centro pažymoje jo vertė nesikeis. Nagrinėjamu atveju, Registrų centro pažymoje esantis masinis nugriauto namo įvertinimas – 80 000 litų būtų toks pat net jeigu šio namo toje vietoje visai nebūtų. Masinis vertinimas, kuris nurodytas Registrų centro pažymoje, atliekamas nevažiuojant į objekto vietą, todėl toks vertinimas nėra tikslus.

Šio liudytojo įvardintus skirtumus tarp masinio vertinimo, atliekamo Registrų centro, ir individualaus vertinimo, atliekamo nepriklausomų turto vertintojų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 p. ir 10 p. nuostatos, kuriose nurodoma, kad turto vertinimas gali būti: individualus, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes, ir masinis, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo objekto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu nėra tiksli, o byloje pateikta vertinimo pažyma yra tik preliminari, kuri neprilyginama vertinimo ataskaitai, kuria galima būtų remtis nustatant tikrąją nugriautų statinių vertę, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, tikrąją J. T. priklausiusių pastatų dalies vertę jų nugriovimo dienai, 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pavesta atlikti aptariamų statinių individualaus vertinimo ekspertizę. Ją atlikęs turto vertintojas K. K. pateikė ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, jog nekilnojamojo turto – ¼ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalies pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 16 d., nustatyta lyginamuoju metodu, galėjo būti 10000 litų, papildomai nurodant, kad ¼ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 9000 litų, o ¼ dalies pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1000 litų.

Aiškindamas savo pateiktų išvadų pagrįstumą, ekspertizę atlikęs ekspertas K. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas retrospektyvinis vertinimas, kadangi namas nėra išlikęs, buvo remtasi byloje esančiais dokumentais bei nuotraukomis. Atliekant turto vertinimo ekspertizę, buvo remiamasi lyginamuoju metodu, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu. Ekspertizės akte yra pateikta nemažai palyginimui vykusių pirkimų, pardavimų, nes buvo remtasi įvykusiais pirkimo, pardavimo palyginamaisiais objektais. Sandoriai buvo pateikti maždaug už metus ir iš palyginamųjų objektų renkamasi, kad būtų kuo panašesni, plotas panašus, būtų su ūkiniu pastatu. Pagal 2009 m. nekilnojamojo turto išrašą, namo rinkos vertė – 82000 litų, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ši vertė buvo nustatyta 2006 m. birželio 19 d., tai yra prieš trejus metus, todėl ja remtis negalima. Registrų centras nustato vidutinės rinkos vertę. Vertintojai, nustatydami nekilnojamojo turto rinkos vertę, vyksta į vietą, apžiūri turtą pagal esamą padėtį. Registrų centras vertina bendrai, t. y. vadinamuoju masinio vertinimo būdu. Namai gali būti vienodai įkainuoti, bet jie gali būti visiškai skirtingi. Vienas namas gali būti rekonstruotas, o kitas namas ne. Imamas statistinis vidurkis, todėl yra vidutinė rinkos vertė, kuri reikalinga mokestinei vertei, paveldėjimui.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis konstatuotina, kad S. T. nusikalstamais veiksmais nugriauto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies vertė - 9000 litų, pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies vertė -1000 litų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, remiantis LR BPK 328 str. 3 p., keistinas, nusikalstamos veikos aprašyme nurodant naujai nustatytą sunaikinto turto vertę.

Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad S. T. savo neteisėtais veiksmais sunaikindamas svetimą turtą, t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino ir jame buvusius nukentėjusiesiems J. T. ir G. T. priklausančius daiktus. Nuosprendyje nurodyta, kad tai 250 litų vertės medinė dviejų dalių spinta ir 320 litų vertės sofa. Šioje dalyje padarytos nusikalstamos veikos aprašymas taip pat tikslintinas. Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, name, išskyrus dviejų durų medinės spintos (fotonuotrauka Nr. 7) ir metalinės lovos (fotonuotrauka Nr. 6), daugiau vertingų, apyvokoje naudojamų daiktų, nebuvo (b. t. 2, b. l. 9). Vertinant prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prijungtas namo ir namo vidaus fotonuotraukas, matyti, kad namo viduje yra būtent tik medinė spinta ir metalinė lova (b. t. 2, b. l. 19-23). Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas J. P., kuris bylos duomenimis atliko aptariamo namo griovimo darbus, dėl name buvusių daiktų paaiškino, kad griovimo darbų atlikimo metu namo viduje buvo tik metalinė lova, medinė spintelė ir keli seni drabužiai (b. t. 1, b. l. 138-139).

Tokiu būdu konstatuotina, kad namo viduje, prieš atliekant griovimo darbus buvo medinė dviejų dalių spinta ir metalinė lova, kuri matyti iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų fotonuotraukų. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo J. T. pateiktą name buvusių daiktų sąrašą ir pateiktas jų vertes, nustatytina, kad metalinė lova atitinka nukentėjusiojo nurodytą 320 litų vertės sumą, medinė dviejų dalių spintą – 250 Lt vertės sumą, tokiu būdu veikos aprašyme tikslintinas tik sunaikinto daikto aprašymas, o būtent buvo sunaikinta ne 320 Lt vertės sofa, o tos pačios vertės metalinė lova, ką patvirtina aukščiau aptarti bylos duomenys.

Taigi, konstatuotina, kad nuteistasis S. T., nurodytomis 2013 m. birželio 27 d. nuosprendyje aplinkybėmis sunaikino svetimą, nukentėjusiajam J. T. priklausiusį 10 570 Lt vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas - pasamdytą PĮ „Z.“ ekskavatorininką J. P., sunaikino svetimą – turtą, priklausantį J. T. - 9000 Lt vertės ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ¼ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastate - gyvenamajame name, buvusius J. T. daiktus: 250 Lt vertės medinę dviejų dalių spintą, 320 Lt vertės metalinę lovą, tuo nukentėjusiajam J. T. padarydamas bendrą 10570 Lt turtinę žalą.

Šių duomenų plotmėje analizuojant nukentėjusiųjų apeliacinio skundo reikalavimą, jog iš S. T. jų naudai priteistina 200000 litų suma turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, pažymėtina, kad remiantis liudytojų – nugriauto namo kaimyno S. A., nukentėjusiojo J. T. brolio J. T., R. B., apklaustų pirmosios instancijos teisme, parodymais, namas buvo be langų, nerakinamas, jame nesimatė jokių vertingų daiktų, name nebuvo įmanoma gyventi, name nebuvo nei vandens, nei elektros, jokio remonto požymių name taip pat nebuvo. Namo būklę, t. y., kad jis buvo susidėvėjęs, jame niekas negyveno, patvirtina ir 2008 m. liepos 31 d. statinio būklės aktas (b. t. 10, b. l. 81-83). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta G. T. paaiškino, kad namas tikrai nebuvo avarinės būklės, jame buvo galima gyventi, tačiau iš byloje esančių 2008 m. liepos 12 d. namo fotonuotraukų, matyti, kad kai kurių langų name visai nėra, kai kurie yra užkalti, stogo danga aptrupėjusi. Kiemo rūsyje, kuris taip pat buvo nugriautas, nėra durų, namo vidaus patalpos apgriuvusios, remonto žymių nematyti (b. t. 10, b. l.86-89). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame nustatyta, kad namo langas pravertas, durys neužrakintos, išgriuvusi krosnis (b. t. 2, b. l. 1-23).

Pagal LR BPK 115 str. nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį, arba jį atmeta, iš ko spręstina, kad konkretus tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio nustatymas priklauso išskirtinai teismo kompetencijai, atsižvelgiant į pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą bei dydį. Nagrinėjamu atveju, nustatant sunaikinto turto vertę, tuo pačiu ir turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam J. T. dydį, buvo vertinta duomenų visuma: pažyma iš Registrų centro, kurioje nustatyta, kad nugriauto namo vertė, vertinimą atlikus masinio vertinimo būdu, yra 82139 litai; išreikalauta ir įvertinta preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje nugriautas namas įvertintas 5000 litų, o kiemo rūsys – 500 litų; apklaustas aptartą pažymą pateikęs nepriklausomas turto vertintojas, paaiškinęs, kad turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, neatitinka realios turto vertės, kadangi masinis vertinimas atliekamas apskaičiuojant aplink vertinamą turtą esančių namų pardavimo kainas pagal tam tikrą formulę, tokio vertinimo metu vertinant turtą neatsižvelgiama į jo individualius požymius; atlikta turto vertinimo ekspertizė, kurios metu konstatuota, jog nugriauto turto vertė atitinka 10000 litų sumą. Sprendžiant nukentėjusiesiems atlygintinos turtinės žalos dydžio klausimą, pažymėtina, kad be nugriautų statinių, S. T. sunaikino ir name buvusius J. T. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus - 250 Lt vertės medinę dviejų dalių spintą bei 320 Lt vertės metalinę lovą, todėl šių daiktų vertė neabejotinai įskaičiuotina į nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydį, konstatuojant, kad S. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, atitinkanti 10570 litų dydžio sumą.

Nors nukentėjusieji, byloje detalizuodami civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, paaiškino, kad į jų patirtos turtinės žalos dydį turėtų būti įskaičiuojama ir žemės sklypo, kurio vietoje stovėjo nugriauti statiniai, vertė, tai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vietoje stovėjo nugriauti J. T. dalinai priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso S. T. ir jo sutuoktinei J. T.. Nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą minėtiems asmenims perėjo 2005 m. liepos 13 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 11171 pagrindu (b. t. 10, b. l. 75-79). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nuteistojo S. T. sutuoktinė J. T. paaiškino, kad 2007 m. vasario 14 d. ji su S. T. išsiskyrė, po ko žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko S. T.. Abejoti oficialiais VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis bei liudytojos J. T. parodymais, teismas neturi pagrindo, todėl spręstina, kad nuo 2007 m. vasario 14 d. vienintelis aptariamo žemės sklypo savininkas buvo S. T., tuo tarpu nukentėjusieji teisių į minėtą žemės sklypą statinių nugriovimo metu neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytos žalos dydis negali būti skaičiuojamas įtraukiant ir žemės sklypo vertę.

Tuo tarpu vertinant tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų argumentus dėl neturtinės žalos bei jos dydžio, akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Sutiktina su argumentais, kad S. T. nusikalstamais veiksmais sunaikinus nukentėjusiojo turtą, tiek pats J. T., tiek jo sutuoktinė G. T. patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nes buvo sunaikintas brangus nukentėjusiajam J. T. turtas, t. y. jo mamos namas. Apie namo nugriovimą nukentėjusieji nežinojo, buvo šokiruoti, kai paaiškėjo tokia aplinkybė. Tačiau, sprendžiant padarytos neturtinės žalos klausimą, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nugriautame name niekas negyveno, jis buvo prastos būklės. Tai akivaizdžiai matyti iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, esančio byloje, pridėtų fotonuotraukų. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisingai nustatė neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos dydį, priteisiant nukentėjusiesiems 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Analizuojant J. T. ir G. T. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad, jų teigimu, ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas aplaidžiai, nesilaikant esminių LR BPK reikalavimų, tačiau ištyrus ir įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija su tokia nukentėjusiųjų pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad pagal LR BPK 1 str. nuostatas, baudžiamojo proceso, kurio viena iš stadijų yra ikiteisminis tyrimas, paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant įgyvendinti minėtą baudžiamojo proceso paskirtį, tai, pagal savo kompetenciją, sprendžia prokuroras, kontroliuojantis konkretaus ikiteisminio tyrimo atlikimą. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos, visi būtini nusikalstamai veikai ištirti veiksmai byloje buvo atlikti, jo metu apklausti asmenys, galintys žinoti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, išreikalauti ir LR BPK nustatyti tvarka patikrinti dokumentai, apklaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo – S. T., nukentėjusysis J. T., jo sutuoktinė G. T., spręstas Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos, išdavusios leidimą nugriauti minėtą statinį, narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, išnagrinėti visi nukentėjusiojo J. T. prašymai bei skundai, ko pasekoje, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, S. T. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atmetant aptariamus apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina ir tai, kad nukentėjusieji, nurodydami, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, tuo tarpu vien tik jų samprotavimai apie neteisėtus veiksmus vykdant paveldėjimo procesus esminės reikšmės šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui neturi.

Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad asmuo, įtardamas, jog jo atžvilgiu yra padaryta nusikalstama veika, su pareiškimu gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas ištirti galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatyti galimai nusikaltimą padariusius asmenis. Todėl nukentėjusieji, manydami, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, dėl to su pareiškimu gali kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Analogiškais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo prašymas S. T. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalimų, numatytų LR BK 300 str., 304 str., 294 str., 187 str. 2 d., 246 str., padarymą bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą J. T., J. T., G. T., Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų, prokurorės bei policijos pareigūnų atžvilgiu.

Tokiu būdu, kaip jau minėta aukščiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo netiksliai nustatyta sunaikinto turto vertė bei neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas tikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat priteisiant iš kaltininko nukentėjusiojo naudai visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, t. y. 10 570 Lt ir 15 000 Lt neturtinės žalos. Kadangi nuteistasis yra atlyginęs nukentėjusiajam J. T. 15 000 Lt, laikytina, kad neturtinė žala byloje atlyginta, o iš S. T. nukentėjusiųjų naudai priteistina 10570 litų suma turtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį tikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti tokį S. T. padarytos nusikalstamos veikos aprašymą: S. T. nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas - pasamdytą PĮ „Z.“ ekskavatorininką J. P., sunaikino svetimą – turtą, priklausantį J. T. (J. T.) - 9000 Lt vertės ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ¼ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastate - gyvenamajame name, buvusius J. T. daiktus: 250 Lt vertės medinę dviejų dalių spintą, 320 Lt vertės metalinę lovą, tuo nukentėjusiajam J. T. padarydamas bendrą 10570 Lt turtinę žalą.

Pakeisti 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio:

iš S. T. nukentėjusiojo J. T. naudai priteisti 10 570 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.