- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eAS-464-552/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad tęsiami veiksmai organizuoto / grupinio susivienijimo pareiškėjo atžvilgiu (vilkinant bylų / administracinių ginčų nagrinėjimą ir pan.) ir priteisti iš atsakovo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai stoką bei nepagarbą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų, etikos / moralės kodekso ir principų, priesaikos ignoravimą 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 4) pripažinti, kad tomis laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Teisėjo etikos kodekso virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, sampratos / esmės; 5) pripažinti, kad pareiškėjas teisme antrus metus ieško ir laukia teisingumo ir pripažinti šią elgseną, t. y. atsisakymą vykdyti teisingumą, tikslingai tyčiniu savavaldžiavimu; 6) pripažinti teisėjo (426) elgseną – begaliniai čia jam, lengva ranka ir neteisėtai „kepant“ baudas, tuo jam diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus) – klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą; 7) pripažinti ir priimti akivaizdų faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, nesugebėjimą pamatyti juose (jos atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir įvykdyti teisingumą, taip pat pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius tikrą neįgalumą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo vykdant teisingumą, tačiau administracinėje byloje atsakovu teismas gali būti ir reikalavimai teismui pareikšti tik dėl teismo veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą, tačiau, teismo vertinimu, tokie klausimai nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Teismas nurodė, jog teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Pareiškėjas skunde išdėstė savo poziciją dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo realizavimo galimybės bei prašo pripažinti, kad administracinių ginčų nagrinėjimas teisme vilkinamas. Teismas vertino, jog tokie reikalavimai negali būti savarankišku skundo teisme dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo ir konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį teismą, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos konkrečioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai, teismas turėtų kreiptis į minėtą teismą.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Regionų administracinio teismo (teisėjų) veiksmais vykdant teisingumą, tačiau pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą šioje dalyje (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir grąžinti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai neatitinka tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo skundą nepagrįstai atsisakyta priimti.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų veikla bei šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025 ir kt.).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimo tuo atveju, kai prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2026, 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-556/2026, 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-525/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.