Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt, ir atsakovo 2012-03-27 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 434,43 Eur paskolą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti iki 2014-03-27 ir sumokėti 440,48 Eur kredito kainą. Kadangi atsakovas nesilaikė įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovas 2012-09-16 vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 409,08 Eur.

Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 str.1 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Ieškovas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai grąžinti kreditą nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 409,08 Eur negrąžinto kredito suma.

Iki nustatyto termino atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas, remdamasis sutarties 4.1 punktu, nuo 2012-03-27 iki sutarties nutraukimo, t.y. iki 2012-09-16, priskaičiavo 78,68 Eur palūkanas, o po sutarties įvykdymo termino praleidimo, t.y. nuo 2012-09-17 iki 2013-07-22 – 593,29 Eur palūkanas. Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, matyti, kad ieškovas priskaičiavo 78,68 Eur palūkanų, kurios atlieka mokėjimo funkciją, ir 593,29 Eur palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, t.y. kompensuojamąsias palūkanas. Šalys sutartyje susitarė dėl palūkanų, kurių metinė norma 78,82 proc., mokėjimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 78,68 Eur palūkanų laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Ieškovas prašo priteisti 593,29 Eur palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 114,6 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 114,6 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 63 Eur palūkanų (409,08 x 0,05 proc. x 308 dienos), kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t.y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos taip pat yra ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas reiškė reikalavimą dėl 1081,05 Eur skolos priteisimo, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 550,76 Eur, t.y. teismas patenkino 51 procento ieškovo reikalavimų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12,24 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „4finance“ naudai iš atsakovo A. M. 409,08 Eur skolą, 78,68 Eur palūkanų iki kredito gražinimo termino, 63 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,24 Eur žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje UAB „4finance“ ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.