Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės A. K. gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2024 m. liepos 16 d. teikimą Nr. S-1.9-1418 dėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės asmens sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi A. K., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje numatytą uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. nutartimis A. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo pratęsta. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartimi A. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 17 d. gautas VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo. Teikime nurodoma, kad A. K. nustatyta (duomenys neskelbtini). A. K. stebėjimo laikotarpiu lankėsi psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, naudojo paskirtą medikamentinį gydymą (tabletės bei leidžiami į raumenis kas 2 savaites atvykstant į polikliniką) konsultuotas socialinio darbuotojo. A. K. psichinė būsena: išvaizda stokojanti tvarkingumo, kalba skurdi, bendrauja mandagiai, noriai, vengia akių kontakto. Visapusiškai teisingai orientuotas, aiškios sąmonės. Mąstymas stokojantis nuoseklumo, sulėtėjęs. Stebimi šizofrenijai būdingi simptomai, pasireiškiantys imperatyvinėmis klausos haliucinacijomis, nerimu, įtampa. Stebimas padidintas nerimastingumas, nepasitikėjimas savimi. Siekiant pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo bendruomenėje lygį, 2024 m. kovo 4 d. nukreiptas į psichosocialinę reabilitaciją VšĮ „Rastis“. Trumpalaikės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 21 d. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad į paslaugas atvykdavo nereguliariai ir epizodiškai. Atvykęs pasirašė dokumentus, jam buvo sudarytas veiklų grafikas, tačiau kitą savaitę į paslaugas neatvyko, motyvuodamas, kad susirado darbą, todėl paslaugose nesilankys.

Priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte nurodoma, kad A. K. socialinė situacija nežymiai pagerėjusi, susirado darbą, gyvena su močiute jos bute, turi skolų (alimentai, kreditai), skolų nemoka, neįgalus, darbingumo lygis 40 proc. iki 2025 m. birželio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad paciento psichikos būsena nėra pagerėjusi, stebimas tik trumpalaikis socialinės-darbinės veiklos pagerėjimas, taikomas kompleksinis medikamentinis gydymas, kuriam reikalingas ilgesnis stebėjimo laikotarpis, todėl rekomenduojama pratęsti priverčiamą medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės asmens sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė gydytoja A. S. teikimą palaikė ir paaiškino, kad prašoma pratęsti prievartinį gydymą, nes asmuo serga (duomenys neskelbtini) ir ligos kontrolę bei gydymą labai apsunkina, tai, kad A. K. turi priklausomybę alkoholiui, buvo patekęs greitosios pagalbos būdu į ligoninę, nes buvo girtas, bandė žudytis. Tas alkoholio vartojimas kartojasi, taip pat pas socialines darbuotojas buvo atėję vienų pacientų artimieji ir skundėsi, kad A. K. galimai platina narkotines medžiagas kitiems pacientams. A. K. buvo nukreiptas į psicho-socialinę reabilitaciją, tokią gydomojo stebėseną, intensyvesnė kontrolė. A. K. ten pasilankė keletą dienų ir nutraukė lankymą, motyvuodamas tuo, kad nori užsidirbti. Susirado darbą ir keletą mėnesių dirba (duomenys neskelbtini). A. K. buvo perspėtas, kad jeigu kartosis tie „užgėrimai“, savižudybės bandymai tai kalba eis apie stacionarinį prievartinį gydymą. A. K. žada nevartoti alkoholio, kol kas nepastebėtas apsvaigęs ir laikosi gydymo režimo, bendradarbiauja, ateina laiku, tvarkingas. Dabar vaistai yra leidžiami, kad nebūtų nesuvartojimo tablečių formos, tai pagrindinis vaitas yra leidžiamas, kad užtikrinti gydymo kontrolę. Šiuo metu situacija rami, bet nežinoma kiek tai truks. Per trumpa stebėsena, kad garantuotų, jog tikrai laikysis gydymo režimo. A. K. turi priklausomybę nuo alkoholio, marihuanos, nors šiuo metu tai neigia. Teismo prašoma pratęsti medicininės priemonės taikymą, siekiant A. K. saugumo, nes grėsmės dar pakankamai aukštos, jis dar gali nesukontroliuoti savo elgesio be priežiūros. A. K. vaistai leidžiami kas dvi savaites, pas gydytoją A. S. A. K. ateina kartą per 25 dienas, kartą į mėnesį A. K. lankosi pas socialinį darbuotoją.

Teismo posėdžio metu A. K. advokatas Faustas Vrubliauskas pažymėjo, kad situacija su ginamuoju A. K. yra labai subtili, jis turi sveikatos sutrikimų. Kaip matyti iš medikų pateiktos išvados jam yra diagnozuota paranojinė šizofrenija su gretutiniais susirgimais, psichikos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichikos ramybės sindromas. Ginamasis turi stiprią priklausomybę alkoholiui, bet paskutiniu metu pakeitė savo požiūrį, laikosi programos, noriai vaikšto, jam yra duodami vaistai intraveniniu būdu. Šios priverstinio gydymo priemonės jam yra skirtos 2023 m. nutartimi, kas metai yra jos pratęsiamos, A. K. turi rimtų sveikatos problemų, tos grėsmės, kurios egzistuoja dėl sveikatos būklės yra realios. A. K. interesams turi būti atliekamas gydymas, kad eliminuoti tam tikras grėsmes, nes A. K. yra linkęs į savižudybę dėl alkoholio vartojimo. Pastaruoju metu A. K. laikosi tos gydymosi programos. Tai jo sveikatos ir gydymo tikslais nėra prieštaravimų dėl to, kad būtų pratęsiamas tas gydymas, nes A. K. ligos simptomai yra realūs ir grėsmės yra objektyviai pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (LAT nutartis byloje Nr. 2K-87-697/2021). Dėl šios priežasties teismų sprendimai pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą priklauso nuo paskiau įvardintų tikslų įgyvendinimo. Tai taip pat patvirtina įstatymu leidėjas, kuris 405 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveikta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad A. K., per pastaruosius metus padarė nežymią pažangą gydymo procese ir tai liudija, kad A. K. sveikatos būklė gėrėja neženkliai, o jo pavojingumas sau ir visuomenei neženkliai mažėja. Teikime išdėstytos aplinkybės ir VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovės gydytojos A. S. paaiškinimai patvirtina, kad A. K. yra linkęs bendradarbiauti su gydymo įstaiga ir jos darbuotojais, vykdo jų nurodymus dėl jam vartoti paskirtų vaistų. Dėl šios priežasties A. K. būklė išlieka stabili. Vis dėlto, VšĮ Karoliniškių poliklinikos vertinimu paciento psichikos būsena nėra pagerėjusi, stebimas tik trumpalaikis socialinės-darbinės veiklos pagerėjimas, taikomas kompleksinis medikamentinis gydymas, kuriam reikalingas ilgesnis stebėjimo laikotarpis.

Praktikoje teismai neretai savo sprendimus pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą argumentuoja pabrėžiant trumpą gydymo laikotarpį, nes ši aplinkybė gali kelti pagrįstas abejones dėl asmens psichinės būklės stabilumo (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-158-334-2023 10 pastraipa, 1S-130-334/2022 16 pastraipa). Viena iš pagrindinių priežasčių dėl, kurios VšĮ Karoliniškių poliklinikos manymu A. K. būtina pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones – santykinai trumpas ambulatorinio stebėjimo ir gydymo laikotarpis, kuris sąlygojo tik nežymų A. K. socialinės (ne sveikatos) situacijos pagerėjimą. Teismo posėdžio metu tą taip pat pažymėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė, kurios teiginiai, iš esmės reiškia, kad tokio laikotarpio negali pakakti pagrįstai išvadai dėl A. K. būklės pakankamo pagerėjimo ir stabilumo. Su tokia pozicija sutiko priemonės A. K. gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikime ir įgaliotos atstovės nurodytus motyvus, A. K. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko pasisakymą, darytina išvada, kad A. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės turi būti pratęsiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą tenkinti.

Pratęsti A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą pratęsti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.